Pirmoji istorijoje
Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) sutartimi įsipareigojo vykdyti bendrą sveikatos informatikos studijų programą. Joje numatoma integruoti abiejų mokslo sričių – medicinos ir informatikos – žinias.
Anot KTU rektoriaus prof. habil.dr. Petro Baršausko, sveikatos informatikos programos įsteigimas – naujas žingsnis aukštųjų mokyklų istorijoje. Tiesa, KTU studijų prorektorius prof. dr. Pranas Žiliukas prasitarė, kad Lietuva Vakarų kontekste dėl šios studijų programos vėluoja. „Laikas šalyje turėti solidžią programą, kuri padėtų diegti ir kurti elektronines ligos istorijas, elektroninių biuletenių išdavimą“, – sakė jis. Ir pridūrė, kad bendros studijų programos atsiradimas gali paspartinti ir bendradarbiavimą tarp institucijų bei jų jungimosi procesus.
 
Garantuota darbo vieta
Panašu, kad universitetai pradeda įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerijos viziją apie universitetų bendradarbiavimą. Kiek anksčiau švietimo ir mokslo viceministras dr. Rimantas Vaitkus „Lietuvos sveikatai“ sakė, kad „aukštosioms mokykloms reikėtų jungtis, kooperuotis ir nebandyti klonuoti studijų programų. Stiprinti reikia ten, kur galima stiprinti“.
LSMU rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas tvirtino, kad sveikatos informatiką pasirinkę abiturientai baigę studijas lengvai įsitvirtins darbo rinkoje. „Absolventai turės garantuotą darbo vietą. Orientuojamės į visuomenę, kuri šiuo metu yra sveika. Artėjame prie tokio laikmečio, kai per išmaniuosius įrenginius kiekvieną žmogų pasieks individuali medicina“,– sakė LSMU rektorius.
Nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacijos INFOBALT Europos Sąjungos reikalų ir Intelektinės nuosavybės vadovės Vilmos Misiukonienės žiniomis, tokių specialistų poreikio analizės nebuvo atlikta. Tačiau toks universitetų žingsnis – sveikintinas. „Informacinės technologijos yra instrumentas, einantis tiek per visas pramones šakas horizontaliai, tiek veikiantis atskirai, kaip atskira pramonės šaka. Skaitmeninė ekonomika vystosi, tad auga visų specialistų poreikis, ypač tarpdisciplininių, sričių. Palyginimui, galima būtų paminėti, kad informacijos saugumo specialistų poreikis yra milžiniškas. Europoje tokių specialistų ieškoma tris kartus dažniau nei paprastų informacinių technologijų specialistų. Sisteminis požiūris, kai sujungiamos jėgos, yra labai sveikintinas dalykas“, – kalbėjo V.Misiukonienė.
Anot jos, po ketverių metų baigę studijas sveikatos informatikos specialistai darbo tikrai ras. Nors nėra įsitikinusi, ar viskas vyks sklandžiai. „Tikiu, kad turėtų būti proveržis. Tokie specialistai bus susipažinę su sveikatos sistema ir gaus reikalingų techninių žinių. Tokių specialistų paruošimas e. sveikatos sistemoje paskatintų žingsnį į priekį. Tačiau jauni žmonės gali atsitrenkti į tam tikras biurokratines užtvaras, galbūt teks susidurti ir su tam tikrais politiniais interesais“, – mano V.Misiukonienė.
 
Uždarbis neaiškus
O štai specializuoto karjeros portalo „CV Market“ rinkodaros vadovė Raimonda Tatarėlytė būsimiems sveikatos informatikos specialistams itin džiuginančių žinių neturi. „Užsienyje šios srities darbuotojų yra. Ne vienas koledžas ar universitetas juos ruošia. Darbo pasiūlymų taip pat yra, bet jų mažiau nei, pavyzdžiui, programuotojų ar bendrosios informatikos specialistų. Kalbant apie atlyginimą, jis yra maždaug du kartus mažesnis nei vidutinio informacinių technologijų kategorijos specialisto. Taigi jei vidutinis programuotojas gauna apie 1200 eurų atlyginimą, pagal pasaulines tendencijas sveikatos informatikos specialistas gautų apie 600 eurų algą“ ,– galimą situaciją nušvietė R.Tatarėlytė. Tačiau pridūrė, kad tai - tik vidutiniai atlyginimai ir tendencijos užsienio šalyse.
 
Komentaras
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Utkus:

- Visuomet pozityviai nuteikia, kai atsiranda tam tikras bendradarbiavimas tarp skirtingų mokslo ir mokymo įstaigų. Tuo labiau, jei dar gimsta ir nauja studijų programa. Pagirtina ir džiugina tai, kad bus ruošiami šaliai reikalingi specialistai.
Kalbant apie mus, šiuo metu mes dėmesį telkiame į naują farmacijos studijų programą, kuri bus šiek tiek kitos pakraipos nei dabar turi Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Taip pat, mąstome apie didesnį studentų iš užsienio pritraukimą – naujų programų steigimą, kurios būtų adaptuotos ir priimtinos užsienio piliečiams.

---

 
Vienas klausimas gydymo įstaigų vadovams

Ar šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose jaučiamas sveikatos informatikos specialistų poreikis?

LSMU ligoninės Kauno klinikos direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius:

- Panašaus dydžio ligoninės kaip mūsų Vakaruose, pažangiose Azijos valstybėse - Japonijoje, Pietų Korėjoje - turi apie šimtą informacinių technologijų specialistų, dirbančių ligoninėje. Mes turime tik apie trisdešimt. Tokių specialistų rinkoje nėra daug ir jie yra informatikai – inžinieriai programuotojai. Tačiau šie specialistai neišmano sveikatos dalykų, ligų klasifikacijų ir taip toliau. Tokie specialistai tikrai ras Lietuvoje darbo vietų. Visos ligoninės diegiasi informacines sistemas, kuriama ir nacionalinė informacinė sistema.
 


VšĮ Šeškinės poliklinikos direktorius doc. habil. dr. Jonas Kairys:

- Nemanau, kad tokių specialistų poreikis yra didelis. Atskira specialybė, mano nuomone, tam nebūtina. Pagal pavadinimą tai atrodys labai populiari specialybė. Jaunimas norės studijuoti, gal net mokės už studijas, o darbo vėliau neturės. Gydymo įstaigoms, kurioms reikia informacinių technologijų specialistų, šiuo metų juos jau turi. Ateityje galbūt tik vienam ar kitam reikės. Be to, informacinių technologijų specialistai, atėję dirbti į sveikatos priežiūros įstaigas, per porą mėnesių perpranta darbo specifiką, keliamus reikalavimus.
 


VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė:

- Viskas šiuo metu vyksta elektroniniu būdu. Yra „Sveidra“ duomenų bazė, taip išrašomi nedarbingumo lapeliai. Taip pat turime vidinę sistema, veikia išankstinė pacientų registracija. Ką jau kalbėti apie centro internetinį tinklalapį. Tad tokie specialistai reikalingi ir paklausą turės. Šiuo metu jų turime pasiruošę patys. Atėjusiam naujam informacinių technologijų specialistui sunkiau, kai jis nėra susipažinęs su mūsų specifinėmis programomis. Tad jei atsiras specialistų, kurie bus tam paruošiami iš karto, naudos turėsime.
 
VšĮ Kauno centro poliklinikos direktorė Danutė Pavilionienė:

- Poreikis yra. Tokie specialistai turės darbo ir bus paklausūs. Šiuo metu surasti tokių specialistų sunku. Informatikai – programuotojai save vertina labai brangiai, o įstaigos negali mokėti tokių pinigų. Tuomet mes ieškome žmonių, kurie turėtų žinių ir būtų mums naudingi, bet jų kaina būtų įkandama.