Pralošti gyvenimai
„Vis prisimenu pokalbį su jau penkerių metų „lošėjų stažą“ turinčiais devyniolikamečiais. Kalbėjomės jų uždarymo į įkalinimo įstaigą išvakarėse.“, - pasakoja Vilniaus priklausomybės ligų centro darbuotojas Albinas Šnipas.
Anot psichologo didžiausias iššūkis yra parinkti tinkamą gydymą. Juk dažnu atveju neužtenka apriboti lošimo galimybių. Patologiniai lošėjai visiškai nevaldo savo potraukio. Todėl parašytas prašymas neįleisti į lošimo namus negarantuoja, kad lošimo bendrovės laikysis šio įsipareigojimo.
Priklausomybių nuo azartinių lošimų ekspertas Egidijus Meiženis bendraudamas su priklausomybe turinčiais jaunuoliais pastebi, kad tokio laisvalaikio pasirinkimo priežastys – aktyvi reklama televizijoje, spaudoje, internete.
Ir iš tiesų, nors Lietuvoje yra uždrausta azartinių lošimų reklama „unikalų ir svaiginantį“ ruletės žaidimą internete galima rasti per pirmas keturias sekundes. Atsivertus vieną iš populiariausių krepšinio portalų (angl. „basketnews.lt“) į akis krenta patraukli mergina kviečianti paspausti nuorodą ir prisijungti prie viliojančios žaidėjų bendruomenės. Trisdešimt procentų, šio portalo lankytojų yra jaunesni nei 18 metų.“
  
Nuotoliniai lošimai
Nuotolinių lošimų rinka - labai ambicinga. Kaip kitaip paaiškinti jos nesustabdomą kasmetinį augimą. Iki šiol teisinė bazė nereglamentavo šio lošimo sektoriaus. Todėl lošėjai galėjo nekontroliuojami žaisti užsienio valstybių lošimo paslaugas internetu teikiančiose svetainėse.
Tokiai situacijai bandoma užkirsti kelią tobulinant įstatyminę bazę. Nuo kitų metų pradžios, įsigaliojus azartinių lošimų įstatymo pataisoms, prašymų dėl galimybės lošti apribojimai nuotoliniuose lošimuose bus užtikrinami įstatymu.
 
Bendrovėms atrištos rankos
Visgi politikai viena ranka muša, kita glosto. Todėl loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimai gerokai palengvins lošimo bendrovių gyvenimą. Priimta įstatymo pataisa nuo kitų metų leis daugeliui įmonių, organizuojančių nuotolinius lošimus, loterijas bei lažybas, mokėti ne įprastą penkiolikos, o mažesnį - dešimties procentų mokesčio tarifą.
Lošimo bendrovės valstybės biudžetui per metus sumokančios apie keturiolika milijonų eurų mokesčių įsipareigojo įvesti norinčiųjų lošti asmenų identifikavimą.
Tačiau antradienį vykusioje konferencijoje „Azartiniai lošimai ir loterijos Lietuvoje. Atradimai ir praradimai“ patys verslininkai pripažino, kad lankytojų identifikavimas yra lyg mokslinė fantastika. Niekas nežino, kaip ir kada tai galės būti įgyvendinta.

---

 
Komentarai
Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė, medicinos psichologė Aina Adomaitytė:

- Dažniausiai į priklausomybės nuo azartinių lošimų pinkles pakliūna aukštesnio intelekto koeficiento ir blogesnės socialinės padėties paaugliai. Dažnam jų pasireiškia lydinčios diagnozės – priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų, problemos su teisėsauga dėl vagysčių, polinkis į savižudybę.
Nepilnamečiams lošimas tampa meistriškumo ir įgūdžių išbandymu, kurio pralaimėjimas didina nevisavertiškumo kompleksą. Jų, kaip ir suaugusiųjų, kelias tampa labai duobėtas.
Daugelis suaugusių lošėjų pripažįsta savo „karjerąׅ“ pradėję dar vaikystėje, lošimų automatų salonuose. Nors paauglystėje pastebėti priklausomybę yra sunkiau, laiku jos nesustabdžius, rizikuojama aplinkinių žmonių sveikata. Apie vienuolika procentų patologinių lošimo žaidėjų sutuoktinių gyvenimus baigia savižudybe. 

UAB „Tele-a-tete kazinoׅ“ teisės konsultantas, advokatas Linas Sesickas:

- Lošimo namai vis dar demonizuojamas verslo sektorius. Perdėtas politikų noras jį sureguliuoti skatina kelti klausimą, kur nubrėžti protingą ribą tarp verslo, visuomenės ir politikos interesų? Skirtingų tipų lošimai gali sukelti skirtingą priklausomybės riziką lošėjams. Todėl egzistuoja būtinybė diferencijuoti lošimo sektorių.