„Svarbiausias asmeninio asistento uždavinys – ne atlikti veiksmus už neįgalųjį, o atlikti viską kartu su juo, įtraukiant klientą į kuo platesnį veiklų spektrą“, – sako Klaipėdos socialinių paslaugų informacijos centro direktorės pavaduotoja Karolina Vaičikė ir priduria, kad dažniausiai šia paslauga naudojasi regos negalią turintys žmonės.
- Jūsų atstovaujamas centras yra asmeninio asistento paslaugų teikimo pradininkas Klaipėdoje. Kas buvo sunkiausia šios paslaugos teikimo pradžioje?
- Pradėjus teikti paslaugas sunkiausia buvo supažindinti visuomenę ir paslaugų gavėjus su pačia asmeninio asistento sąvoka ir kuo ši paslauga skiriasi nuo kitų lankomosios priežiūros darbuotojų teikiamų paslaugų. Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Toks specialistas gali padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka. Svarbiausias asmeninio asistento uždavinys – ne atlikti veiksmus už neįgalųjį, o atlikti viską kartu su juo, įtraukiant klientą į kuo platesnį veiklų spektrą.
- Šeimos, auginančios vaikus su negalia, vis dar vangiai kreipiasi dėl asmeninės pagalbos. Ar pastebite, kad namiškiai paslaugų nesikreipia, nes yra įsitikinę, jog jų artimuoju geriausiai pasirūpinti gali tik jie patys?
- Pradėjus teikti asmeninio asistento paslaugas sulaukėme nemažai prašymų iš tėvelių, auginančių vaikus su negalia. Tačiau iššūkiu tampa pačių paslaugų teikimas. Dažnai mažamečiams vaikams labiau reikalinga auklė, o ne asmeninis asistentas. Na, o jei kyla sunkumų įsileidžiant mūsų darbuotoją į asmeninę erdvę, klientai turi galimybę patys pasiūlyti žmogų, atitinkantį keliamus reikalavimus ir galintį tapti jo kasdieniu palydovu.
- Kokių negalių ir lėtinių ligų varginamiems asmenims daugiausiai padedate, teikdami asmeninę pagalbą?
- Nors paslaugas teikiame asmenims, turintiems proto ir psichikos, fizinę negalią bei lėtines ligas, didžiausią klientų procento dalį sudaro regos negalią turintys asmenys. Nes jie itin aktyvūs, siekiantys įvairiausių tikslų, pradedant mokslais ir darbu, baigiant – laisvalaikiu.
- Įstatymiškai reglamentuota, jog asmeniniu asistentu gali tapti asmenys baigę specialius mokymus arba turintys profesinio mokymo išsilavinimą. Pasidalinkite, kaip vykdote darbuotojų atranką?
- Pradėdamas teikti asmeninio asistento paslaugas, darbuotojas turi būti išklausęs įžanginius individualios priežiūros personalo mokymus arba turėti socialinio darbuotojo padėjėjo, socialinio darbuotojo, lankomosios priežiūros ar asmeninio asistento kvalifikaciją.
Šiame darbe svarbu ne tik turimų žinių bagažas, bet ir asmeninės asmens savybės, tokios kaip empatija, gebėjimas planuoti savo ir kito asmens laiką, komunikabilumas, draugiškumas, atsakomybė ir noras dirbti su asmenimis, kuriems reikalinga pagalba.
- Pandemija, karas Ukrainoje, augančios kainos – didelis iššūkis psichologinei būsenai. Kaip visi šie dalykai paveikė neįgaliųjų psichologinę būklę bei darbotvarkę?
- Tiek pandemijos, tiek šiuo, kaimyninių valstybių karo, metu raginame visus likti sąmoningus, daugiau laiko skirti pasivaikščiojimams lauke, atpalaiduojančioms veikloms ir tiesiog ramiam, draugiškam pokalbiui, kuris padės nurimti ir nukreipti mintis šviesesne linkme.
Paslaugas teikėme visą pandeminį laikotarpį be jokių pertraukų, tačiau buvo metas, kuomet klientų prašėme pagal galimybes apsiriboti tik būtinąja pagalba, išvengiant pasivaikščiojimų po prekybos centrus bei kitas, aktyviai žmonių lankomas vietas, idant nuo ligos apsaugotume tiek darbuotojus, tiek klientus. Pavyko puikiai – mūsų klientai yra nuostabūs ir tikrai supratingi žmonės.
Komentaras
Neįgaliųjų reikalų departamento, prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, direktorė Eglė Čaplikienė:
- Asmeninės pagalbos įteisinimas truko tikrai nemažai laiko. Tai brangi paslauga, tad reikėjo įveikti ne vieną kliūtį, išbandyti šios pagalbos teikimą praktikoje ir parengti ne vieną dokumentą, kad pasiektume tai, ką turime dabar.
Reikia nepamiršti, kad tokia pagalba yra gyvas ir individualus organizmas. Tad iššūkių bus visada, bet kitaip negalėtume suteikti žmonėms individualių ir tik jiems, pagal jų poreikius pritaikytų priemonių.
Šiandien girdime, kad vieni paslaugos gavėjai džiaugiasi padidėjusiu savarankiškumu, kiti – naujais įgūdžiais. Žmonės po truputį įsileidžia asmeninius asistentus į gyvenimą, o asistentai kaip gali geriausiai, stengiasi padėti kiekvienam.
Pernai asmeninę pagalbą teikė 49 Lietuvos savivaldybės. Pagrindinės priežastys, dėl kurių kitos savivaldybės asmeninės pagalbos, kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis, neteikė yra tokios: mažesniuose miesteliuose ir regionuose buvo sudėtinga surasti pagalbos gavėjus, nes asmenys baiminasi įsileisti svetimus, nepažįstamus asistentus į gyvenimą. Bijo būti nesuprasti arba nerimauja, kad jais nemokės pasirūpinti ar atliepti jų poreikių.
Tarp kitko
Pagal Seime priimtas naujas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisas, nuo 2023 metų pradžios, asmeninis asistentas, lydintis neįgalųjį asmenį į kultūros įstaigas, muziejus, galerijas, lankytinas vietas, kultūros, pramogų ar sporto renginius, turės teisę įsigyti bilietą su 100 proc. nuolaida.
Šiuo metu neįgalieji, kuriems reikalinga asmeninio asistento pagalba, lankydamiesi koncertuose, teatruose, muziejuose ir kituose kultūros, pramogų ar sporto renginiuose, turi pirkti bilietą ne tik sau, bet ir jį lydinčiam asmeniniam asistentui. Arba asmeninis asistentas, vykdydamas savo pareigas, turi sumokėti už bilietą iš asmeninių lėšų.
Jeigu neįgaliojo, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos yra mažesnės nei 256 eurai, tuomet už asmeninę pagalbą jam mokėti nereikia. Jeigu pajamos didesnės, neįgalusis turėtų apmokėti ne daugiau kaip 20 proc. pagalbos teikimo kaštų, o asmens įmoka neturėtų viršyti 20 proc. jo pajamų.
Paskolos internetu
paskolos-internetu.eu
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: