Žala ar žalos mažinimas?
Vyriausybės planai didinti akcizus tam tikriems tabako ir jiems alternatyviems produktams birželio pradžioje sulaukė abejonių.
„Akcizų plano pavyzdys rodo, kad Finansų ministerija ir Vyriausybė nėra įvertinusi tabako žalos mažinimo priemonių ir pavyzdinių strategijų, kurios įgyvendinamos užsienio valstybėse, siekiant sumažinti tabako gaminių žalą vartotojų sveikatai“, – tuomet Eltai sakė kardiologas, profesorius Pranas Šerpytis.
 
Akcizų didinimo kritikai teigė, jog skirtingų savybių ir technologijų tabako produktai turėtų būti diferencijuojami pagal kainą, o akcizai didinami atsižvelgiant į konkrečių tabako gaminių žalą sveikatai – t. y. tarifai turėtų būti didinami tiems produktams, kurių žala yra didesnė. Labiausiai atkreiptas dėmesys į tarifus, numatytus taikyti galimai mažiau žalinga alternatyva (lyginant su įprastomis cigaretėmis) laikomiems kaitinamojo tabako produktams. Jei tradicinių cigarečių pakelis per trejus metus vidutiniškai pabrangtų 55 centais, kaitinamojo tabako gaminių pakelio kaina pakiltų 1,09 euro. Taip esą kaitinamojo tabako gaminiai kai kam gali tapti nebeįperkami, o jų vartotojai sugrįš prie įprastų cigarečių.
 
Savo ruožtu, pataisas iniciavusi Finansų ministerija numatytus akcizų tarifus grindė tuo, jog akcizo dalis kaitinamojo tabako produktų kainoje buvo ir taip tris kartus mažesnė nei įprastose cigaretėse. Be to, didesni akcizai kaitinamajam tabakui motyvuoti pastaraisiais metais galimai dėl patrauklios kainos augusiu šio produkto populiarumu. Galiausiai, ministerijos atstovai įsitikinę, jog kaitinamojo tabako produktai vis tiek yra priklausomybę sukeliantis įprastų cigarečių pakaitalas.
 
Prioritetas: sveikata ar galimybė rinktis?
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas atkreipė dėmesį ir į naujausios praėjusiais metais rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenis. Kas dešimtas Lietuvoje gyvenantis respondentas (10 proc.) nurodė bent kartą bandęs vartoti kaitinamojo tabako gaminius, o tai 4 proc. lenkia visos Europos Sąjungos vidurkį. Be to, šiuos gaminius bent kartą bandė vartoti 25 proc. Lietuvoje apklaustų 15-24 metų jaunuolių, kai Bendrijos vidurkis siekia vos 11 proc.
„Kaitinamojo tabako rinka Lietuvoje per metus padvigubėjo ir šiuo metu sudaro apie 23 proc. visos cigarečių ir kaitinamojo tabako rinkos“, – sako M.Majauskas. 
 

Akcizų didinimui, kaip priemonei kovoti su rūkymu, neišskiriant alternatyvių tabako gaminių, pritaria ir sveikatos ekonomistė Barbora Butkutė: „Laiko ir daugybinių tyrimų yra patvirtinta, kad akcizų kėlimas tabako gaminiams yra viena efektyviausių priemonių mažinant visuomenės rūkymo lygį. Trūksta įrodymų teigti, kad kaitinamojo tabako gaminiai yra keliantys mažesnę priklausomybę. Pastarieji gaminiai taip pat kenkia organizmui. Tad jei tikslas yra mažinti bendrą visuomenės rūkymo lygį, akcizai yra efektyvi priemonė to siekti.“

 
Tačiau valstybės prioritetas gali būti nebūtinai visuomenės sveikata, o, pavyzdžiui, asmens teisė laisvai rinktis savo gyvenimo būdą. Tuomet, pasak sveikatos ekonomistės, galimi ir kitokie politiniai sprendimai: „Valstybė turi teisę teikti prioritetą ne visuomenės sveikatai, o asmens laisvei apsispręsti. (...) Koks yra mūsų valstybės dabartinis prioritetas būtent ir turi nuspręsti politikai – ne medikai, verslininkai ar ekonomistai.“
 
Kai kurie koalicijos partneriai vertina atsargiai
Visgi, kai kurie valdančiųjų atstovai priimtus akcizų tarifus ir jų taikymą tam tikriems tabako gaminiams vertino atsargiau.
Laisvės frakcijos atstovė, Seimo sveikatos reikalų komiteto narė bei Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė teigė pradžioje kritikavusi Finansų ministerijos siūlytą akcizų didinimo modelį: „Atrodė, kad neatsižvelgiama į tą sveikatos aspektą“.
Parlamentarę įtikino argumentai, jog net ir pakėlus kaitinamojo tabako gaminių akcizą jis vis tiek liks perpus mažesnis nei taikomas įprastoms cigaretėms.
Vis dėlto, pasak M.Danielės blogai yra tai, jog pritaikius naujus akcizų tarifus kaitinamojo tabako produktų kainą viršys įprastų cigarečių kainą.

„Nemažai šalių kalbama apie tai, kad reikia per kainas ir per reguliavimo principus skatinti žmones pereiti prie tų naujų alternatyvų. Nemažai mokslinių tyrimų rodo, kad vis dėlto jos yra mažiau žalingos. Kiek mažiau, mes dar nežinome – galbūt ilgalaikiai tyrimai parodys daugiau. Tačiau, ką matome šiandien, tai tikrai jos yra mažiau žalingos ir reguliavimas bei akcizai turi būtų palankūs perėjimui ir skatinti keisti savo įpročius tuos žmones, kurie negali ir nenori pilnai atsisakyti tabako“, – svarstė Laisvės frakcijos atstovė, Seimo sveikatos reikalų komiteto narė bei Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė.

 
„Mokslininkų yra nustatyta, kiek procentų padidėjus kainai, mažėja rūkymas. Lygiagrečiai reikia galvoti ir apie kontrabandą (...) Kiekvienas akcizų didinimas turi ir neigiamų, ir teigiamų savybių. Jeigu mes sugebėsime susitvarkyti su galimai išaugsiančia kontrabanda dėl kainų skirtumo, tai tada viskas tvarkoje“, – mano Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas.
Vis dėlto sprendimą didinti akcizų tarifus kaitinamojo tabako gaminiams politikas vertino atsargiai ir mano, kad šiuo klausimu dar reikėtų daugiau diskusijų.
 

„Šiuo etapu nereikėtų didinti akcizų kaitinamajam tabakui arba tai reikėtų daryti atsargiai. Pasaulyje daugėja straipsnių, jog tai gali būti pripažinta kaip pakaitinė priemonė, kaip žalą mažinanti priemonė. Kiek tenka skaityti mokslinius pranešimus, jis daro mažesnę žalą negu elektroninės cigaretės arba paprastos cigaretės. Taigi, dėl kaitinamojo tabako reikėtų dar diskutuoti, ar tikrai reikia didinti akcizų tarifus“, – svarsto Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas.  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!