Kad neteisėtai pelnomasi iš ambulatorinės slaugos namuose, žino tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek ligonių kasos. Tačiau grąžo rankas – esą užkardyti sukčius bejėgiai. Bet pagalbos ranką ištiesė parlamentaras Remigijus Žemaitaitis. Kovo pradžioje dėl jo paviešintos informacijos įkliuvo Vilniaus mero brolio Giedriaus Benkunsko klinika. Praėjusią savaitę abejonės pasėtos ir dėl UAB „Švėkšnos ambulatorijos“ (Šilutės r.). Svarstoma, ar nedidelė klinika galėjo suteikti beveik 13 tūkstančių paslaugų per metus? Vadovas įtarimus neigia.
Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta – ambulatorinės slaugos paslaugos namuose yra piktnaudžiavimo objektas.
Neskani istorija Šilutėje
Prieš porą savaičių nekaip pagarsėjo Vilniaus mero Valdo Benkunsko brolio Giedriaus Benkunsko privatus medicinos centras „Puriena“ Šilutėje. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Vygantas Kamarauskas e.sveikatoje užmatė, kad pas jo uošvienę, prisirašiusią „Purienoje“, kas kelintą dieną ateina slaugytoja, nors realiai medikų nei ji, nei artimieji akyse neregėjo.
Situaciją apie „Purieną“ portalui 15min. išviešino Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Kilo įtarimas, kad įstaiga deklaruoja paslaugas, kurių iš tikrųjų nesuteikia, bet už jas gauna valstybės apmokėjimą iš PSDF.
R.Žemaitaitis stebėjosi, kad pacientui daryti masažai, karpomi nagai ir pan., nors tuo metu žmogus gulėjo reanimacijoje. „Purienos“ pelnas užpernai siekė kone 1,5 mln. eurų.
Pasigirdus kaltinimams Valstybinė ligonių kasa (VLK) patikrino „Purieną“. Valstybinės ligonių kasos viešųjų ryšių atstovė Vita Lyskoitienė „Lietuvos sveikatai“ pasakojo, kad analizuojant duomenis „Sveidroje“ klausimų sukėlė didelis suteiktų slaugos paslaugų namuose skaičius, todėl jie įpareigojo Klaipėdos teritorinę ligonių kasą atlikti patikrinimą.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas
Patikrintas tik gruodis ir rasta nemažai neatitikčių. „Pavyzdžiui, slaugytoja dirbo atostogų metu. Viena slaugytoja teikė paslaugas, nors nebuvo įtraukta į slaugos paslaugų namuose komandos sudėtį. Nepaisoma ir sveikatos apsaugos ministro įsakyme patvirtintų normatyvų – slaugytoja, dirbanti 1,5 etato krūviu, pagal normatyvą per dieną gali suteikti 18 paslaugų, tačiau suteikė jų aštuoniomis dešimtimis daugiau“, – vardijo V.Lyskoitienė.
Medicinos centras „Puriena“ su nustatytais pažeidimais sutiko ir grąžino žalą PSDF už gruodį.
Ar bus tikrinami ir kiti mėnesiai? „Planuojama patikrinti ir kitais mėnesiais teiktas slaugos paslaugas namuose“, – teigė V.Lyskoitienė. Detalesnės informacijos VLK neteikia motyvuojant, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas.
Sukėlė įtarimą
Klaipėdos TLK „Lietuvos sveikatai“ tvirtino, esą pernai jokios informacijos apie prirašytas, bet nesuteiktas paslaugas negavo. Iš pernai konstatuotų pažeidimų dažniausiai nustatyti įvairūs neatitikimai teisės aktų nuostatoms.
Tačiau praėjusią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje į akiratį pateko kita šio regiono įstaiga – UAB „Švėkšnos ambulatorija“ tam pačiam parlamentarui R.Žemaitaičiui suabejojus, ar sąžiningai ten apskaitomos ambulatorinės paslaugos namuose.
Įtarimą sukėlė didoki kaip tokiai ambulatorijai paslaugų teikimo mastai. Penkis komandos narius turinti gydymo įstaiga per metus suteikė netoli 13 tūkst. ambulatorinės slaugos namuose paslaugų.
„Padaliname tuos skaičius ir išeina, kad be sustojimo traukinys dirba, kas protu nesuvokiama“, – „Lietuvos sveikatai“ komentavo R.Žemaitaitis.
Su kaltinimais nesutiko
„Kategoriškai nesutinkame su tokiais kaltinimais“, – apie R.Žemaitaičio įtarimus sakė UAB „Švėkšnos ambulatorija“ direktorius Laimonas Vičius, kuriam toks pagarsinimas Seime buvo naujiena.
„Lietuvos sveikatai“ L.Vičius teigė galintis pakomentuoti tik tiek, kad 2022 m. ir 2023 m. „Švėkšnos ambulatorijoje“ suteiktas asmens slaugos paslaugų kiekis ir specialistų teikiančių šias paslaugas sudėtis išlieka stabilūs.
„Padalinus suteiktų paslaugų per metus skaičių į dienas, vienam darbuotojui per dieną tenka apie dešimt pacientų, aplankytų į namus. Ministro įsakymas numato, kad jų gali būti 12“, – priminė direktorius.
Remiantis „Sveidra“ 2023 m. turimais duomenimis, UAB „Švėkšnos ambulatorija“ suteikė 12 392 slaugos paslaugas namuose. Už jas, Klaipėdos TLK iš PSDF apmokėjo 187 tūkst. eurų. Iš viso už suteiktas paslaugas valstybė pernai ambulatorijai iš PSDF apmokėjo 508 tūkst. eurų.
„Rekvizitai LT“ skelbiama, kad įstaigos grynasis pelnas užpernai siekė – 184 620 eurų.
Tai problema
Viceministras Aurimas Pečkauskas teigė galintis tik paantrinti R.Žemaitaičiui: deja, ambulatorinės slaugos paslaugos namuose yra piktnaudžiavimo objektas. Anot jo, Seimo nario išsakytos problemos identifikuotos dar pernai.
„Su VLK rasta panašių faktų, atlikti veiksmai siekiant vertinti PSDF padarytą žalą. Imtasi veiksmų, kad nepiktnaudžiautų. Jei yra įrodymų, būtume dėkingi, jei dalintumėtės šiais duomenimis, nes tai bendra problema, kurią reikia spręsti“, – komentavo A.Pečkauskas. Jis teigė, kad geriau konkrečią situaciją dėl Švėkšnos galėtų pakomentuoti Klaipėdos TLK ligonių kasos vadovė.
TLK nežinojo?
Tačiau Klaipėdos TLK l.e.p. direktorė, ilgametė direktoriaus pavaduotoja Vilma Stasiulienė daug pakomentuoti negalėjo. Ji neatsakė, ar apie minėtas problemas žinojo.
„Ten, kur gali būti didžiausia pažeidimai – tikrintos paslaugos. Tikrai visos įstaigos nepatikrintos ir nėra galimybės to atlikti kasmet“, – aiškino ji ir labiau domėjosi pačiu R.Žemaitaičiu – kaip šis prieina prie SVEIDROS duomenų? Jis „Lietuvos sveikatai“ paaiškino, kad duomenis rado bendroje TLK ataskaitoje.
Parlamentaras teigė, kad informacija su juo dalijasi ir pacientai. „Vakar gavau žinių iš Telšių r., kad paslaugos buvo teikiamos mirusiam žmogui. Skatinu tokį nesąžiningą elgesį patyrusius žmones kreiptis į viešumą, tačiau jie bijo, kad po to paslaugų išvis negaus“, – sakė parlamentaras.
Ambulatorinės slaugos namuose paslaugų kiekį ribos nuo šių metų joms įvestos kvotos. A.Pečkauskas teigia, kad kitos priemonės kontroliuoti, ar procesai vyksta skaidriai, apima jų kokybės tikrinimą, aprašų rengimą.
Trumpas interviu
Negavo jokių panašių skundų
Klaipėdos TLK l.e.p. direktorė, ilgametė direktoriaus pavaduotoja Vilma Stasiulienė:
- Ar tai, ką kalbėjo Seimo narys R.Žemaitaitis apie UAB „Švėkšnos ambulatorija“ gali būti tiesa?
- Iš kur jis tuos duomenis gavo, negaliu komentuoti. Kasdien visų paslaugų, visų įstaigų neperžiūrime. Yra planai, ką tikriname ir ką analizuojame. Tiek galiu pasakyti.
- O ar tikrinsite, gal patikrinote gautą informaciją?
- Negaliu pakomentuoti. Yra teisės aktai, algoritmai, pagal kuriuos tikriname, stebėsenos jau yra atliktos. Dėl šio atvejo kol kas dar nesitarėme.
- Minėjote, kad yra prioritetinės sritys, kuriomis remiantis vyksta patikros. Gal galėtumėte išvardinti, į ką labiausiai koncentruojatės?
- VLK nustato prioritetines kryptis kasmet.
- Parlamentaras tikina, esą yra daug pažeidimų visoje Žemaitijoje. Ar tai gali būti tiesa? Kiek jų radote pernai?
- Sumų tikrai neįvardinsiu, kiekvienais metais įstaigos tikrinamos, vienokie ar kitokie, didesni ar mažesni neatitikimai nustatomi gydymo įstaigose. Aš jums tikrai negaliu pasakyti, kiek jų nustatyta, kokiai sumai. Yra neatitikčių.
P.S.
Vėliau paprašius patikslinti atsakymą raštu TLK informavo, kad pernai, Klaipėdos TLK veiklos teritorijoje veikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo nustatyti įvairūs teisės aktų pažeidimai 39 asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nustatytas bendras neatitikčių skaičius – 2784. Nepagrįstai gautų PSDF biudžeto lėšų pernai nustatyta beveik už 49 tūkst. eurų.
Tačiau šioje aibėje nė vieno dėl neteisingai deklaruotų paslaugų. TLK teigia, kad pernai jie negavo pranešimų, kad paslauga konkrečiam pacientui nebuvo suteikta.
Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai neatitinkantys teisės aktų nuostatoms, tokie kaip, dokumentacijos pildymo pažeidimai.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: