Priverstinai gydys tris dienas
Kaip sako sveikatos apsaugos viceministras A.Šešelgis, priverstinio gydymo nuostatos suguls į Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo projektą. Anot jo, psichikos ir elgesio sutrikimų turinčiam asmeniui, atsisakančiam hospitalizavimo, institucijų nustatyta tvarka, gali būti taikomas priverstinis gydymas, bet ne ilgiau kaip tris dienas. Ir tik tuo atveju, jei iš asmens elgesio matyti, kad yra reali grėsmė, jog jis savo veiksmais arba neveikimu gali padaryti žalos savo arba aplinkinių sveikatai ir kelti pavojų gyvybei.
 

„Įsivaizduokite, sėdite kavinėje ir šalia esantis žmogus visiškai prarado orientaciją aplinkoje ir pradėjo jus smaugti. Pasakykite, ką daryti? Kaip apsiginti nuo žmogaus, kuris nesiorientuoja aplinkoje ir yra neadekvatus? Iškviesti policiją, kad ši pagrūmotų pirštu? Uždaryti areštinėje, kai žmogus yra ligonis? Tai būtų žiauru. Yra gi atvejų, kai pats nesuvokdamas žmogus gali pralošti viską, pasirašo visokiausias sutartis. Įstatyme yra numatytos sąlygos, kokiais atvejais ir ką galima daryti. Priverstinis gydymas apibrėžtų tik tris dienas, po to nebūtinai jis gali būti gydomas stacionare“, – sako viceministras A.Šešialgis.

 
Apeis alkoholikus
Anot viceministro A.Šešelgio, priklausomybės ligos eina visai kita linkme. Tai yra specializuotų pagalbos centrų, kurie gydo priklausomybių turinčius asmenis, rūpestis.
„O čia yra psichikos sveikatos priežiūros įstatymo projektas. Tai yra du skirtingi dalykai. Bet jeigu prasideda psichozės, žmogus gali patekti ir į psichiatrijos ligoninę. Tad, tam tikros įstatymo nuostatos būtų taikomos. Bet greičiausiai vėlgi žiūrint pagal aplinkybes, nes kiekvienas atvejis gali būti labai individualus“, – sako A.Šešelgis.
 
O jeigu žmogus bando žudysis, ar jis irgi būtų priverstinai gydomas numatytas tris paras? „Nebūtinai. Dėl savižudybių dabar irgi baigėme tvarkos aprašą, kuris dar nepasirašytas, bet jau guli ant ministro stalo“, – sako A.Šešelgis.
Tikimasi, kad projektas pasieks Seimą dar pavasario sesijoje, kur išsamiai bus aptartos visos nuostatos. Šiuo metu ministerija jau yra gavusi Vyriausybės teisininkų pastabas.
„Labai norėtume, kad šis projektas būtų pavasario sesijoje įtrauktas į darbotvarkę. Nebent žaibas iš dangaus trenktų ir jis būtų stabdomas arba naikinamas“, – sako A.Šešelgis.
 

L.S. skaičius
3
– tiek dienų priverstinio gydymo numatoma Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo projekte.

 
Nebūtina „imti“ visus
„Sergant alkoholinėmis psichozėmis ir šiuo metu žmonės yra priverstinai gydomi. Apskritai mūsų psichikos sveikatos priežiūros įstatymas apibrėžia, kad toks gydymas yra taikomas, kai yra dvi aplinkybės – tai sunki psichikos liga ir turi būti pavojingumas sau ir aplinkiniams.
Tokios aplinkybės dažniausiai būna dviem atvejais: kada žmogus yra psichozės būsenos, nes tai yra sunki psichikos liga. Toks žmogus visada yra pavojingas tiek aplinkiniams, tiek sau. Kitas dalykas – savižudybių atvejai, kai žmonės nesutinka gydytis, bet jei bandė žudytis, tikėtina, kad toliau mėgins ir jis kelia pavojų sau.
 
Girdėjau Seimo narių iniciatyvų, kad esą galėtų gydyti priverstinai ir tuos žmones, kurie serga alkoholizmu, bet tikrai nėra psichozės būsenos. Tarybiniais laikais turėjome tokią praktiką, bet ji nepasiteisino.
Be to, tai neatitiktų žmogaus teisių konvencijos ir kitų tarptautinių dokumentų. Būtų sudėtinga konstatuoti, kada imti žmogų, kada neimti, kiek jis turi gerti, kad jį išvežtų“, – sako Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.
Garsus psichiatras pašmaikštauja, kad per Kalėdas ar per ilgąjį savaitgalį praktiškai visus Lietuvos gyventojus būtų galima išvežti priverstinio gydymo.
 
Vertinimas individualus
Kalbant apie savižudybes, M.Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad ministerijoje yra parengtas psichosocialinės rizikos vertinimo aprašas, kur bus tie objektyvizuoti kriterijai, kada reikia žmogų hospitalizuoti, kada – ne.
„Kaip minėjau, savižudybė yra priverstinio gydymo indikacija. Kartais tikrai žmogus tai daro ne norėdamas nusižudyti, o tiesiog siekdamas pagąsdinti – tai turi būti vertinama individualiai. Nėra taip, kad visus, kurie bandė žudytis, būtina gydyti priverstinai.
 
Pavyzdžiui, mūsų įstaiga yra parengusi anketą, kur yra surašyti tam tikri klausimai, gydytojas atlieka vertinimus, iš kurių matyti, ar yra didelė, vidutinė ar maža savižudybės rizika. Būna, žmogus išgėrė, susipyko su draugu ar drauge ir brūkštelėjo peiliu sau per odą arba išgėrė penkias tabletes. Paskui gailisi, verkia... Tokiais atvejais guldyti žmogų į psichiatrijos stacionarą tikrai nėra reikalo, nes jam bus dar didesnė trauma. Kalbant apie savižudybes kiekvienas vertinimas turėtų būti individualus“, – įsitikinęs M.Marcinkevičius.

---

 
Tarp kitko
Siekiama suvienodinti dviejų teisės aktų – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo ir Civilinio kodekso – nuostatas, nes pastarajame nustatyta, kad psichikos sutrikimų turinčius žmones priverstinai hospitalizuoti galima tik jų pačių sutikimu ar teismo leidimu.
Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės inicijuotomis pataisomis siūloma numatyti, kad sergantis psichikos sutrikimu žmogus priverstinai galėtų būti gydomas tais atvejais, jei yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti žalą ne tik savo ar aplinkinių sveikatai ir gyvybei, bet ir turtui. Pavyzdžiui, nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų priklausomi žmonės gali sudaryti sandorius dėl nekilnojamojo turto.

---

 
Komentaras
Nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė:

- Gerai, kad Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos yra suvienodinamos su dabar galiojančiomis Civilinio kodekso nuostatomis. Tik klausimas, – kuria kryptimi einame? Nes Neįgaliųjų teisių konvencijos šviesoje turėtume mažinti priverstinės hospitalizacijos sąlygas ir jas siaurinti arba bent jau neplėtoti. Kaip žinome,
 
2016 metų pradžioje Civiliniame kodekse buvo praplėstos kai kurios priverstinio gydymo sąlygos. Atsiranda tokios nuostatos, kaip turtas, veikimas – nebeveikimas. Sąvoka „sunki liga“ keičiama į „sutrikimai“. Dar iškyla klausimų, kaip suprantame įvedamą nuostatą „iš elgesio matyti“... Labai svarbu kalbėti ne apie įstatymo rėmus, bet apie visą psichikos sveikatos politiką. Vietoj priverstinės hospitalizacijos, labai svarbu plėtoti ir atrasti naujus būdus, kurie būtų labiau tausojantys žmogaus teises. Būtų gerai, kad psichikos sveikatoje atsirastų alternatyvų, nes kol jų nėra, žinoma, kad priverstinė hospitalizacija yra vienintelis būdas.