Žalos atlyginimas „be kaltės“ – tik pacientų akių dūmimas?

Gintarė Kaminskienė
2015-12-21
Seimo Sveikatos reikalų komitetas ketina įsteigti fondą žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimui. Nors Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudaryta ekspertų grupė pateikė išvadas, jog tokį fondą steigti visos galimybės yra, teisininkai abejoja, kad naujas modelis išgelbės pacientus. Skundų ir išlaidų valstybei bus tik daugiau.
Žalos atlyginimas „be kaltės“ – tik pacientų akių dūmimas?

Kilo abejonių dėl išmokų dydžių
Seimo Sveikatos reikalų komitetas surengė pasitarimas padiskutuoti dėl Turtinės ir (ar) neturtinės žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo fondo ir jo administratoriaus. Tačiau pastarasis klausimas taip ir liko neaiškus.
Sveikatos apsaugos ministerijoje sudaryta ekspertų darbo grupė turėjo įvertinti fondo steigimo galimybes. Vertindami Danijos, Suomijos ir Švedijos modelį, ekspertai bandė apskaičiuoti, kiek gi šaliai kasmet atsieitų minėtas fondas.
Gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas pristatė, kad pirmaisiais fondo veikimo metais maksimaliai planuojama sulaukti apie tūkstančio dviejų šimtų skundų, kurių žalai atlyginti be institucijos išlaikymo priskaičiuota pusė milijono eurų. Po dvidešimties metų – keturių tūkstančių skundų, kuriems prireiks maždaug milijono.
Aptartame projekto variante numatyta, kad fondo įmokų ir išmokų dydį nustatys Vyriausybė. Tačiau finansų viceministro Edmundo Žilevičiaus buvo pastebėta, kad pagrindiniai maksimalūs įmokų ir išmokų dydžiai turėtų būti nustatyti įstatyme, kadangi šiuo metu negalima realiai apskaičiuoti, kokios bus išlaidos.
„Kad nebūtų taip, jog šis fondas užgoš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Jei nenustatysime dydžių, taip ir bus, nes jis eis pagrindinio fondo sąskaita. Jei pacientas kreipsis į teismą ir jam priteis žalos atlyginimą, jūs privalėsite jį išmokėti. Nesvarbu, turite pinigų ar ne“, – problemą įvardijo E.Žilevičius, akcentuodamas, kad kyla rizika viršyti Vyriausybės nutarimą.

Savo ruožtu ekspertų atstovas prof. L.Labanauskas dėl įmokų nustatymo įstatyme dydžio sutiko, tačiau dėl išmokų teigė, kad šie dydžiai galėtų būti nustatyti ir poįstatyminiame akte, mat teisinio privalumo jis neįžvelgia.
 
Pristigo saugiklių nuo piktnaudžiavimo
Finansų viceministras taip pat priminė, kad Turtinės ir (ar) neturtinės žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo fondo steigimas reikalauja ir Sveikatos draudimo įstatymo pataisų, kadangi šiuo metu jame nenumatyta galimybė skirti lėšų žalos atlyginimui. Be to, pasigesta saugiklių, kurie apsaugos nuo piktnaudžiavimo. „Užsienio šalių patirtis rodo, kad šis fondas tampa labai geru teisininkų ir juristų uždarbiu. Trečdalis fondo panaudojama juridinėms paslaugoms“, – kalbėjo E.Žilevičius.
Kilo ir klausimų, kuo šiandien veikianti sistema yra ydinga. Prof. L.Labanauskas paaiškino, kad šis naujas modelis leistų be teismų kompensuoti žalą pacientams, mat šiuo metu bylinėjimasis užtrunka pernelyg ilgai. Tiesa, naujas modelis visiškai nuo atsakomybės gydytojo neatleis. Neliks tik ginčo galimybės. Jei pacientas pagal nustatytus kriterijus nukentės, jam žala bus atlyginama. Tačiau skųsti teismui bus galima per mažą atlygį už patirtus nuostolius.
 
Administratorius lieka neaiškus
Nors daugelyje Europos šalių, turinčių panašius fondus žalos pacientams atlyginimui, šios institucijos yra nepriklausomos, Vyriausybė į tokį variantą Lietuvoje žiūri neigiamai. Todėl pasitarimo metu išskirta, kad fondo administratoriumi galėtų tapti Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba arba Higienos institutas.
Tačiau sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės patarėja Janina Kumpienė išsakė ministrės nuomonę, jog ši nepritaria ir tam, kad administratoriaus vaidmenį prisiimtų ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. R.Šalaševičiūtei atrodo, kad administratoriumi turėtų tapti Higienos institutas.
Tiesa, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė pastebėjo, kad vertėtų pasvarstyti apie pastarosios institucijos reorganizavimą ar net prijungimą, siekiant optimizuoti lėšas. Tad kas administruos fondą – kol kas lieka neaišku.


Teisininko komentaras
Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatė Vilma Ramanauskaitė:

- Vertinant visą projektą, net įstatyminiu lygiu Civilinis kodeksas ir Konstitucija nėra pakeičiami. Šie numato esminius principus, kad pacientas turi visišką teisę į nuostolių atlyginimą. Reiškia, kad vis tiek pagal Konstituciją pacientas turės teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, jei jo netenkins išmoka, ir bylinėtis. Fondo reikalingumas argumentuojamas tuo, kad sumažės pasipriešinimas tarp gydytojų ir pacientų, tačiau teisinio pagrindo tam nematau. Yra darbo ir civilinis kodeksas, kuris numato bendrą regreso teisę. Jeigu gydymo įstaiga ar draudimo kompanija išmokės pacientui išmokės žalą, šie, remiantis kodeksais, vis tiek turės tiesę kreiptis į tą gydytoją, kuris ką nors netinkamai padarė. O žalą dažniausiai tokiais atvejais vis tiek atlygina gydymo įstaiga.

Matau savęs ir visuomenės apgaudinėjimą. Teigiama, kad sutrumpės terminai, pacientams bus paprasčiau gauti atlygį už patirtą žalą. Juk kaltė tokiose bylose yra preziumuojama. Tai reiškia, kad jos nereikia įrodinėti. Įrodyti reikia priežastinį ryšį, neteisėtus veiksmus ir žalą. Tad pavadinimas „be kaltės“ – tik skambūs žodžiai.
Daugiausiai laiko užtrunkama įrodinėjant priežastinį ryšį. Pagal parengtą projektą priežastinį ryšį vis tiek reikės įrodinėti ir tas laikas lygiai taip pat bus sugaištas. Tad nematau visiškai jokios projekto prasmės.

Bus steigiamas tik naujas biurokratinis aparatas, kurio išlaikymas per metus kainuos apie devynis milijonus eurų. Galime palyginti save su gerovės valstybėmis, kurias visi laiko pavyzdžiu, Danija Suomija, Švedija. Tarkime, Danijoje per 2013 metus pacientams yra išmokėta kiek daugiau nei 102 milijonų eurų. Ten gyventojų 5,6 milijono. Jei pas mus gyventojų apie 3 milijonus, reiškia, fondui reikėtų išmokėti apie 52 milijonus eurų žaloms atlyginti. Ekspertų apskaičiuotos sumos atrodo juokingos. Jeigu pacientas gaus mažą sumą, kuri tikrai nepadengs jo patirtų nuostolių, tai bus tik startas paduoti ieškinį į teismą, nusisamdyti advokatą. Skundų skaičius tik dar padidės. Tad galime tik pasvajoti apie tokį norą įsteigti fondą, galimybių tam neturime.

Reikėtų ieškoti alternatyvų, kaip esamą sistemą reikėtų tobulinti, o ne lygiuotis į Daniją, kai ten BVP yra tris kartus didesnis negu Lietuvoje. Tobulinti galima pradedant civilinių bylų nagrinėjimo procesą. Galbūt reikėtų skirti finansavimą teismo ekspertams, dėl kurių bylos nagrinėjimo procesas užtrunka. Pavyzdžiui, turime bylą su Rokiškio ligonine dėl gimdymo traumos, šiuo atveju visoje Lietuvoje yra tik du ekspertai, kurie gali atlikti ekspertizę. Tad galbūt reikėtų pagalvoti apie finansavimą teismo ekspertizių centrui.

Reikėtų apsvarstyti ir teisinių konsultacijų suteikimo pacientams galimybę. Galbūt pačioje Sveikatos apsaugos ministerijoje galėtų veikti konsultacinė tarnyba, kur žmonės sužinotų informaciją, kokių dokumentų prireiks. Alternatyvų tikrai yra.
Savo ruožtu, kalbant apie fondo legalumą, šiandien formaliai nėra juridinio pagrindo pagal Sveikatos draudimo įstatymą surinkti tokių įmokų. Sveikatos draudimas yra skirtas einamosioms sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.

 
Svetur
Padaugėjo skundų dėl aplaidumo
Jungtinėje Karalystėje pastaraisiais metais apie dvidešimt procentų padaugėjo skundų dėl klinikinių aplaidumo atvejų.
 Vietos teisininkai diskutuoja apie tai, kad paprasčiausias ir efektyviausias būdas sumažinti Nacionalinės sveikatos tarnybos (NST) išlaidas klinikinių aplaidumo pretenzijų atvejais sumažinti žalos atlyginimo dydžius, koreguojant NST įstatymą. Kalbama, kad pernelyg didelė dalis lėšų atitenka būtent teisinėms išlaidoms.

Tiesa, būta siūlymų įvesti fiksuotus žalų atlyginimo dydžius, tačiau suabejota, ar dėl to nekils dar didesnis pacientų pasipiktinimas.
Pasak Teisininkų draugijos atstovų, vyriausybės prioritetas turėtų būti sumažinti incidentų, kuomet sveikatos priežiūros sistemoje patiriama žala, skaičių. Draugijos prezidentas Džonatanas Smitersas sako, kad tiems, kurie patyrė žalą ne dėl savo kaltės, reikia profesionalių teisinių konsultacijų, siekiant žalos atlyginimo. Jei teisinės išlaidos bus nustatytos per mažos, advokatai gali būti priversti nebeteikti paslaugų žalą patyrusiems pacientams. Taip kils kliūčių pacientams patekti į teismus, o dėl to silpnės NST reguliacija.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

    Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

    Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris