Ministras blaškosi
Reformų ministru pramintas Aurelijus Veryga griebiasi naujų pertvarkų. Dabar atėjo eilė Odontologų rūmams. Iš jų norima išplėšti specialistų licencijavimo paslaugas ir jas perduoti Akreditavimo tarnybai, kuri yra pavaldi ministerijai.
„Netikėta, šokas, bet atsigauname. Pernai su ministro parašu Seime buvo pateiktas projektas, kur numatyta, kad specialistų licencijavimas paliekamas Odontologų rūmams, o dabar išgirdome apie kardinalius pasikeitimus. Ministras blaškosi“, - po spaudos konferencijos „Lietuvos sveikatai“ sakė Rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus.
Pirmininkui belieka gūžčioti pečiais, kas lėmė, jog sveikatos sistemos galva taip staigiai persigalvojo:
 
„Todėl, kad Odontologų rūmai pradėjo kelti labai rimtus klausimus: kodėl neveikia nacionalinė burnos sveikatos programa, kai valstybė yra įdėjusi tiek lėšų ruošiant burnos higienistus? Priruošė tūkstantį šimtą ir jie dabar neturi darbo vietų, nes buvo planuota, kad bus įdarbinti biuruose ir pirminiuose sveikatos priežiūros centruose. Pradėjome klausti, o kodėl tokios didelės odontologijos paslaugų kainos valstybinėse gydymo įstaigose? Matyt, šis klausimas irgi nepatiko“, - pirmininkas svarsto, kad priežasčių esama ne viena.
 
Išvadino lupikautojais
Žurnalistų paklaustas, kodėl buvo imtasi staigių reformų Odontologų rūmų atžvilgiu, ministras aiškinosi.
„Iš tikrųjų kaip Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė paminėjo, yra buvę tokių siūlymų ir anksčiau. Bet jie nebuvo sėkmingi. Aišku, galima norėti viską pakeisti pradžioje, bet mes tikrai įgyvendiname daug įvairiausių reformų ir viską padaryti vienu metu - nerealu. Tam iš tikrųjų reikia pasiruošti. Sprendimus turi priimti ir parlamentas, ir Vyriausybė. Tiesiog atėjo laikas tam ir tokie siūlymai yra teikiami“, - sakė ministras.
Savo ruožtu pertvarkos būtinumą jis aiškino tuo, kad sveikatos priežiūros sektoriuje būtent odontologų veiklos licencijavimas yra išskirtinis.
 
„Nežinau, ar nebūtų per skambu, jei dabar nusistovėjusią tvarką pavadinčiau legaliu lupikavimu, bet minčių tikrai kyla įvairių. Jei visas kitas sveikatos priežiūros paslaugas akredituoja Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, tai odontologai licencijas gauna iš tarpinės asociacijos – Odontologų rūmų. Tai yra reali betvarkės išraiška, todėl ne tik Sveikatos apsaugos ministerijos, bet ir Konstitucinio Teismo bei pačios odontologų bendruomenės manymu, tokia praktika yra ydinga, socialiai neteisinga ir turi baigtis“, – pranešime spaudai cituojamas ministras.
Tokie aštrūs ministro pasisakymai Odontologų rūmų tarybos pirmininką papiktino.
 
„Manau, kad ministras nesusipažinęs (kaip parašyta ministerijos pranešime spaudai, kad yra odontologų lupikavimas) ir neįsigilinęs, kokia yra reali situacija. Jei Akreditavimo tarnyboje licencija kainuoja 67 eurus, rūmuose – 58 eurus. Tai kas čia yra lupikautojai? Kalbama skambiai ir garsiai. Tačiau tai viso labo yra tik dvylika tūkstančių du šimtai eurų, kuriuos gautų Akreditavimo tarnyba perėmusi odontologijos specialistų licencijavimo funkciją. Rūmai sutinka: tegul ta rinkliava būna valstybinė. Mums nereikia. Bet noriu akcentuoti, kad rūmai iš valstybės negauna, kaip aš sakau, nė vieno pinigo, o vykdo jai deleguotas valstybės funkcijas savo lėšomis negaudami jokio finansavimo“, - sako rūmų pirmininkas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei Astai Kubilienei užkliuvo, kad norėdamas tapti rūmų nariu „pirmiausiai turi susimokėti stojimo, o vėliau ir narystės mokestį, kuris panaudojamas rūmų veiklai įgyvendinti“.
„Pakeitus reglamentavimą rinkliavos dydis būtų aiškus, apibrėžtas, o surinktos lėšos, priešingai nei dabar, keliautų tiesiai į valstybės biudžetą“, – pokyčių privalumus aiškino A.Kubilienė.
 
Pasak A.Šeikaus, visi odontologai ir burnos priežiūros specialistai yra rūmų nariai, kuriems nereikia sumokėti jokio stojimo mokesčio. „Civilizuotame pasaulyje yra narystės mokestis ir jis pas mus nėra didelis, priklausomai nuo specialybės: gydytojui odontologui nario mokestis per metus 58 eurai, dantų technikui 43, burnos higienistui 17, odontologo padėjėjui – 14. Padalinkime iš mėnesių skaičius ir pamatysite, kad išeis kepsnys ir dar ne pačiame geriausiame restorane“, - atšovė pirmininkas.
Pasak jo, iš surinktų lėšų vykdomos valstybės deleguotos funkcijos, teikiama metodinė ir informacinė pagalba odontologijos įstaigoms, gydytojams odontologams, burnos priežiūros specialistams ir gyventojams, leidžiami informaciniai leidiniai, vykdomi profilaktikos projektai.
 
Baiminasi eilių
Savo ruožtu odontologai baiminasi, kad licencijavimui perėjus į Akreditavimo tarnybos rankas išsiplės biurokratinis aparatas ir pradės didėti eilės. Nors spaudoje konferencijoje dalyvavusi šios įstaigos vadovė Nora Ribokienė nuramino, kad „pakaks (papildomai- red.) vos vieno specialisto įstaigų licencijavimui ir vieno - būtent specialistų licencijavimui (dvyliktos kategorijos), tai reiškia, absoliučiai ne didelis atlyginimas“.
„Tad aš dramatinio lėšų poreikio iš biudžeto kaip ir nelabai matyčiau“, - tvirtino N.Ribokienė.
 
Odontologų rūmų pirmininkas tuo stipriai abejoja. Pasak jo, tokios pertvarkos, priešingai, gresia biurokratinio aparato išpūtimu ir didėsiančiomis biudžeto išlaidomis Lietuvos valstybei bei didesnėmis paslaugų kainomis gyventojams.
„Specialistų licencijavimas tikrai užtruks ir, kaip pasakė Akreditavimo tarnybos vadovė, kad jiems papildomai reikės tik dviejų specialistų už aštuonių šimtų eurų atlyginimą. Vadinasi, trisdešimt keturi tūkstančiai per metus kainuos vien tik du darbuotojai! Svarbiausia, kas vykdys kontrolę? Vien licencijos išdavimas pacientų saugos neužtikrina. Ją užtikrina tinkamas specialistų paruošimas, nuolatinis profesinis tobulinimasis, tinkama infekcijų kontrolė ir etikos kodekso laikymasis.
Be specialistų skundų neišnagrinėsi. Dabartiniu atveju Rūmams nėra priskirta skundų nagrinėjimo funkcija. Tai atlieka Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo komisija ir Akreditavimo tarnyba, tačiau jie nesugeba jų išnagrinėti be Odontologų rūmų pagalbos. Odontologų rūmai geranoriškai jiems padeda. Man atrodo, skaidriau ir geriau, kai įmonės ir specialistų veiklą gali patikrinti kelios tarnybos“, - sakė pirmininkas.

---

 
Tarp kitko
Pagal Odontologų rūmų išduotas galiojančias odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijas (2446 įstaigų) veiklą vykdo 117 mažųjų bendrijų (4,79 proc. bendro įstaigų skaičiaus), 956 individualios įmonės (39,09 proc. bendro įstaigų skaičiaus).
Remiantis Odontologų rūmų informacija, administracinė našta nesumažėtų, nes VASPVT šiuo metu taikomi įkainiai yra didesni negu Odontologų rūmuose.
Asmens licencijos duomenų tikslinimas VASPVT kainuoja 18 EUR, Odontologų rūmuose - 10 EUR. Jeigu taikytinas kitoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas, VASPVT tai kainuoja 45 EUR, Odontologų rūmuose – 19 EUR. Įstaigos licencijos išdavimas VASPVT kainuoja 67 EUR, Odontologų rūmuose – 58 EUR.

---

 
Komentarai
Seimo vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis:

- Gal iš tiesų odontologų rūmai turi per dideles funkcijas. Bet tokie patys yra antstolių, notarų, advokatų, architektūros rūmai... Tokių panašių socialinių partnerių rasime pakankamai daug. Man kyla klausimas, ar tokia pertvarka yra būtina, ar neužtenka ministro sureguliavimo, tarkime, jei odontologai taiko per didelius įkainius, ar yra ribojama konkurencija. Aš paties tikslo nesuprantu, kaip ir nesuprantu, Sveikatos apsaugos ministerijos. Valstybės pareiga užtikrinti, kad paslaugų kokybės ir kainos santykis atitiktų realius kaštus. Manau, kad čia pirmiausiai turėtų žiūrėti  ministerija.
 
LSMU Odontologijos fakulteto Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos vadovas prof. Alvydas Gleiznys:

- Bus blogiau. Koks skirtumas licenciją išsiimsi iš vieno langelio ar iš kito? Tik tiek, kad biurokratinis aparatas bus didesnis.
Mes jau turime karčios patirties, kaip buvo anksčiau prieš įsteigiant Rūmus, nes mano darbo stažas daugiau nei keturiasdešimt metų.
Jau turėjome situaciją, kada ginekologai, atėję iš Akreditavimo tarnybos, tikrindavo stomatologus. Turi dirbti specialistai. Mano nuomone, tai yra žingsnis atgal. Kam draskyti odontologų rūmus, jeigu jie yra gerai veikianti organizacija? Čia rašo, kad siekiama ekonominio efekto, bet skaičiai gausis didesni negu yra dabar.
 
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja odontologė Auristida Gerliakienė:

- Susidarė įspūdis, kad iš viso nėra bendro supratimo apie Odontologų rūmų funkcijas, ką jie turėtų daryti ir visiškai neįsigilinta į šį klausimą.
Odontologų rūmai yra struktūra, veikianti nuo 2004 metų, kuri gali kontroliuoti vykdomų paslaugų kokybę. Todėl, kad kiekvienas gydytojas, higienistas, asistentė ar dantų technikas privalo išklausyti kvalifikacijos kėlimo valandas, be ko jam nebus pratęsta licencija. Manau, kad tai yra sektinas pavyzdys visai sveikatos apsaugos sistemai, visiems gydytojams - taip pat.
Valstybinė audito išvada, kuri buvo pateikta 2017 metais tiriant sveikatos apsaugos sistemos problemas, yra tokia: Akreditavimo tarnyba šiandien dienai negali užtikrinti gydymo paslaugų kokybės. Struktūra, kuri negali nei užtikrinti, nei kaip reikalas kontroliuoti, - juk ten dirbantys žmonės nėra specialistai, - nori perimti funkcijas iš struktūros, kur yra visi specialistai, turintys kompetencijos ir žodžio svorį. Bet ši struktūra yra ardoma ir atiduodama nežinia kam.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!