Vienkartinė piniginė išmoka
Teisingumo ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas numato, kad pranešėjams, pateikusiems prokuratūrai vertingos informacijos apie pažeidimus, gali būti atlyginama vienkartine pinigine išmoka. Ar į ją galės pretenduoti asmuo, įdavęs kyšį paėmusį mediką arba atskleidęs gydymo įstaigos vyr. gydytojo finansines machinacijas?
„Greičiausiai taip, jeigu nusikalstamais veiksmais valstybei yra padaroma didelė žala, pažeidžiamas viešasis interesas - tai irgi pranešimas. Gali būti, kad tas žmogus, pranešęs apie tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, vėliau susidurs su persekiojimu ir bandymu susidoroti, o dėl patiriamo spaudimo būtų sutrikdyta jo sveikata.
 
Galima vardinti konkrečiais pavyzdžiais: Rasa Kazėnienė dabar turi ginti savo teisybę likusi viena. Tam naudojamos asmeninės lėšos vien kelionėms ir transporto išlaidoms. Dėl to darbo grupėje ir buvo priimtas sprendimas pranešėjams, jeigu atsiranda toks poreikis, gali būti skiriama kompensacija - iki dviejų tūkstančių eurų“, - sako Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė.
Pasak jos, atlygio suma už vertingą informaciją nėra reglamentuojama ir kiekvienu konkrečiu atveju sumą nustatys Generalinėje prokuratūroje sudaryta speciali komisija. Nustatyta, jog į 1,9 tūkst. eurų (50 bazinių socialinių dydžių) kompensaciją pranešėjas galės pretenduoti „atsiradus nepageidaujamiems padariniams“, tai yra, netekus darbo, praradus pajamas ar dalį darbo užmokesčio, jei asmuo perkeltas į kitas pareigas, taip pat patyrus teismo išlaidų.
 
Užaugins skundikų armiją?
Savo ruožtu gydymo įstaigų vadovai nuogąstauja, kad darbuotojai pradės piktnaudžiauti ir nepagrįstai skųstis, tikėdamiesi finansinio atlygio. Esą įsigalėjus minėtam įstatymui skundikai pradės dygti kaip grybai po lietaus.
„Klausimas: kaip mūsų visuomenė tai priimtų? Nes dalis žmonių yra esatiniai skundikai. Tai gali pasidaryti kaip gyvenimo būdas. Tokia maža žmonių dalis, kuri viską skundžia, gali iškreipti visuomenės poreikius. Visi galvos: ai, čia tie skundikai pranešinėja už pinigus. Tad turėtų būti aišku, kokia tai informacija turi būti ir kodėl už ją reikia atlyginti. Kad galėtų pranešti ne tik pacientas, pamatęs korupcijos apraiškas, bet ir slaugytoja ar gydytojas, matydamas kolegų ar administracijos nusižengimus. Esmė - kad jis turi būti apsaugotas ir dėlto, jog ką nors apskundė, nebūtų atleistas iš darbo. Kitose srityse tai yra aišku ir įstatymo idėja buvo orientuota ne į sveikatos sektorių, o į darbdavius, kad darbuotojai galėtų pranešti apie darbdavio daromus neteisėtus veiksmus ir dėl to būtų apsaugojami. Finansinė paskata tikrai nėra svarbesnė už kitas motyvacijas, nes kas iš to, jeigu tu gauni bonusą, bet tavęs neapsaugos ir liksi be darbo arba ilgam susigadinsi santykius su kolektyvu“, - svarsto POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.
 

„Maža žmonių dalis, kuri viską skundžia, gali iškreipti visuomenės poreikius. Visi galvos: ai, čia tie skundikai pranešinėja už pinigus. Tad turėtų būti aišku, kokia tai informacija turi būti ir kodėl už ją reikia atlyginti“, - svarsto POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.

 
Pasak A.Bilotaitės, įstatyme aiškiai apibrėžta, kad tai negali būti susiję su kokiais nors asmeniniais interesais, kai bandai spręsti ginčus ar finansines problemas.
„Tai yra labai aiškiai apibrėžta įstatyme ir pagrindinė institucija, kuri priiminės sprendimus, tokius nepagrįstus bandymus išspręsti problemas arba susidoroti su nepageidaujamais asmenimis, tikrai eliminuos, tad piktnaudžiaujama nebus. Norisi pakeisti požiūrį, kad pranešėjas yra skundikas. Tokia etiketė dažnai bandoma užlipdyti tų žmonių, kurie yra pilietiški ir neabejingi tam, kas vyksta, ir negali tylėti. Jie tikrai nėra skundikai - reikia kaip tik skatinti, kad tokių žmonių būtų daugiau“, - sako A.Bilotaitė.
 
Kas už tai sumokės?
„Būtų svarbu žinoti, kokiais atvejais ir už kokius pranešimus toks finansinis skatinimas galimas. Kita vertus, kas už tai mokės - tas žmogus, kurį apskundė ir nustatė, kad yra pažeidimas? – klausia POLA prezidentas Š.Narbutas.
Jis priminė paciento sveikatai padarytos žalos be kaltės atlyginimo modelio diskusiją.
„Įstaigos tokio modelio nori, bet joms reikės mokėti įmokas ir į valstybinį fondą, kuris išmokės fiksuotas išmokas pacientams, ir privačiai draustis. Tada jie turėtų draustis ir dėl tokių atvejų, kai gali būti pranešama apie padarytas veikas. Bet įprastai jokie draudimai nedengia, kas patenka po baudžiamuoju persekiojimu.
Apskustieji sakys, iš kokių pinigų galime mokėti, jeigu mūsų finansinė padėtis yra bloga. Idėja atrodo gana paprasta, bet gilinantis ir susiejant su esamais mechanizmais, jos įgyvendinimas gali būti sudėtingas“, - sako Š.Narbutas.

---

 
Komentarai
Ką apie tai galvoja vyr. gydytojai?

Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas:

- Pranešėjui atlygis? Mokės skundikams? (Juokiasi.) Juk pranešti apie nusikaltimą yra pilietinė pareiga. Kodėl tai turėtų būti skatinama finansiškai? Kas gali paneigti, kad bus daromos specialios provokacijos, siekiant pasipelnyti? Suorganizuojama kokia nors pakiša ir paskui įskundžiama. Manau, kad pirmiausia reikia šviesti visuomenę, mažinti toleranciją korupcijai ir taip siekti norimų rezultatų, o ne už tai mokėti. Suprantu, jei yra atskleidžiamos stambios finansinės machinacijos, nors vis tiek tai yra pilietinė pareiga.
 


Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos pirmininkas, Pakruojo rajono vyriausiasis gydytojas Vygantas Sudaris:

- Įstatyme, kur įtvirtinta apsauga informatoriui, yra vienas įdomus momentas: jeigu žmogus kartu darė tą nusikalstamą veiką, jis yra atleidžiamas nuo atsakomybės. Ką tai rodo? Pridirbau, paskui įduodu ir dar gaunu už tai pinigų. Geriau ir būti negali! Skatiname įdomų performansą: jeigu tu prisidirbai, apskundei – kaip ir išsiplauni.
 


Šakių ligoninės vyr. gydytojas Algirdas Klimaitis:

- Šiais laikais yra daug netiesos sakoma ir ypač sveikatos apsaugos atžvilgiu. Nežinau, ar tai negalėtų būti dar vienas dalykas, kurio galiausiai neįrodžius, darbuotojas, medikas jau būna paviešintas spaudoje ir nusiplauti kaltinimus beveik neįmanoma. Nežinau, ar čia nebus nukreipta prieš medikus. Sutinku, kad piktnaudžiavimo yra, reikalingi kokie nors sprendimai, bet, kita vertus, abejočiau tokios priemonės poveikiu.

---

 
Tarp kitko
Vyriausybės nutarimu, valstybės ar savivaldybės įstaigos turės įdiegti vidinius informacijos apie pažeidimus teikimo kanalus, reglamentuoti informacijos apie pažeidimus teikimą, tyrimą, tvarkymą, užtikrinti konfidencialumą. Tokia pareiga įtvirtinama ir privačioms įmonėms ar įstaigoms, kai jose dirba daugiau nei 50 darbuotojų. Pranešėjų apsaugos įstatymas įsigalios 2019 metų sausio 1 dieną.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!