Kovoje prieš vėžį kiekvienas galime daug

www.lsveikata.lt
2016-02-04
Ketvirtadienį, minint kovos su vėžiu dieną, LR Seime įvyko spaudos konferencija, kurią tradiciškai organizavo  LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė ir Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius. Dalyvavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos valdybos narys, Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Gediminas Žižys, Nacionalinio vėžio instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė.
Kovoje prieš vėžį kiekvienas galime daug
„Gydymo prieinamumas kartu su ankstyvąja vėžio diagnostika pastaraisiais metais tapo ypač svarbiu vėžio kontrolės elementu, – teigia nacionalinio vėžio instituto vadovas prof. Feliksas Jankevičius (dešinėje). Nuotr. greta - Pagalbos onkologiniams ligoniams valdybos narys Gediminas Žižys.

„Mes galime. Aš galiu“ – skelbia 2016–2018 metų Pasaulinės kovos su vėžiu  dienos lozungas. Lietuvoje vėžiu serga 3 proc. mūsų šalies gyventojų, todėl  šiandien medikai, pacientai ir sveikatos politikai nori  atkreipti  visuomenės dėmesį į  šią aktualią pasaulinę ir itin aktualią kiekvienam iš mūsų sveikatos problemą.
 
„Šiandien galiu drąsiai sakyti – darbų nuveikta labai daug. Vienu iš svarbiausių pasiekimų tobulinant onkologinę tarnybą Lietuvoje laikau 2014 m. LR Seime priimtą Nacionalinio vėžio instituto įstatymą,– sako LR Seimo Sveikatos komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė. – Labai svarbu stiprinti šią specializuotą, onkologines paslaugas teikiančią įstaigą užtikrinant jai reikiamą finansavimą,  padedant Lietuvos onkologams megzti  tarptautinius ryšius, nes tik perimant pasaulinę patirtį galėsime užtikrinti aukštesnės kokybės paslaugas mūsų pacientams.“
 
Pasak D.Mikutienės, Lietuvos institucijoms, dirbančioms onkologijos srityje būtina stiprinti savitarpio bendradarbiavimą, kad būtų įveikti biurokratiniai barjerai, trukdantys ateiti inovacijoms ir jau kitose ES šalyse patvirtintiems gydymo metodams į Lietuvą. „Štai, pavyzdžiui, vis dar mūsų pacientams neprieinamos krioabliacijos procedūrų laukia apie 50 pacientų,“ – pasakė Dangutė Mikutienė.
 

Pasaulinė kovos su vėžio liga diena Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos iniciatyva minima nuo 2006 m., Lietuva prie tarptautinių akcijų jungiasi nuo 2009 m. Šios dienos tikslas – kalbėti apie aktualią problemą viešai, kad kuo daugiau visuomenės išgirstų apie galimybes išvengti vėžio arba anksti ligą diagnozuoti.
 
„Kiekvienas mūsų gali imtis priemonių, galinčių realiai sumažinti  individualią  vėžio riziką, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius. –  Pasirinkdami sveiką gyvenimo būdą, sveiką maistą ir gėrimus, nepradėdami arba mesdami rūkyti, išlaikydami  gyvenimo eigoje fizinį aktyvumą ženkliai pagerinsime savo sveikatą. Pavyzdžiui, yra įrodyta, jog metus rūkyti vidutiniame amžiuje 60 proc. sumažėja rizika susirgti plaučių vėžiu.“
 
Pažymėtina, sako profesorius,  jog  antsvoris ar nutukimas  padidina riziką susirgti žarnyno, krūties, gimdos, kiaušidžių, kasos, stemplės, inkstų ir tulžies pūslės vėžiu. Todėl žmonės gali sumažinti šių lokalizacijų vėžio riziką išlaikydami normalų svorį ir išlikdami fiziškai aktyvūs kasdien.  „Įrodyta, jog daugiau nei trečdalio vėžio atvejų galima išvengti laikantis sveikos mitybos principų, išlaikant normalų kūno svorį ir išliekant fiziškai aktyviems,“ – sako prof. F.Jankevičius.
 
Pasak prof. F.Jankevičiaus,  ES šalių onkologų ir sveikatos politikų pastangomis prieš tris dešimtmečius sukurta ir įgyvendinta programa „Europa prieš vėžį“ davė  apčiuopiamus vėžio kontrolės  rezultatus „senosiose“ ES šalyse. „Programoje numatytos tabako kontrolės priemonės buvo palaipsniui įgyvendintos ES šalyse, reguliuojant tabako gaminių kainas, ženklinant pakuotes ir mažinant dervų kiekį cigaretėse, – sako prof. F.Jankevičius. – Šių globalių ir nepaprastai sudėtingų darbų rezultatas – sumažėjo sergamumas ir mirtingumas nuo plaučių vėžio.“
 
Vykdant šią programą taip pat buvo plačiai pradėtos vykdyti atrankinės mamografinės patikros programos. „Šiuo metu mirtingumas tose šalyse yra mažesnis nei Lietuvoje, nors sergamumo rodikliai yra gerokai didesni, – sako profesorius. – Tai būtų siekiamybė Lietuvai, kurioje mamografinės patikros programa pradėta vykdyti prieš dešimtmetį.“
 
Pasak prof. F.Jankevičiaus, programos „Europa prieš vėžį“ patirtis rodo, kad geriau kontroliuoti vėžį mes galime organizuotai vykdydami profilaktines programas, gerindami ankstyvąją diagnostiką bei prieinamumą prie standartinio gydymo, taip pat konsoliduodami įvairių sričių specialistų bei visuomenės pastangas vėžio kontrolei pagerinti.
 
„Gydymo prieinamumas kartu su ankstyvąja vėžio diagnostika pastaraisiais metais tapo ypač svarbiu vėžio kontrolės elementu, – teigia prof. F.Jankevičius. – Kad kiekvienam susirgusiam vėžiu Lietuvos gyventojui būtų prieinamas standartinis vėžio gydymas padėti turėtų Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota „žaliųjų koridorių“  sistema tose gydymo įstaigose, kuriose teikiamos onkologinės paslaugos.“   
 

Vėžiu serga apie 3 proc. Lietuvos gyventojų
„Lietuvoje apie 100 tūkst. žmonių  gyvena su vėžio liga, t.y. vėžiu serga apie 3 proc. mūsų šalies gyventojų.  Kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, vyrai serga šiek tiek dažniau nei  moterys“, – sako Nacionalinio vėžio instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė.
 
Dažniausia onkologinė liga Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, tarp moterų išlieka krūties vėžys, tarp vyrų – prostatos vėžys. Tarp mirčių nuo vėžio Lietuvoje tebepirmauja plaučių vėžys, ši liga sudaro 17 proc. mirčių  nuo onkologinių ligų.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro duomenimis, daugiau nei 23 tūkst. žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis, gyvena 10 ir daugiau metų. Palyginkime – prieš dešimtmetį Lietuvoje su vėžio liga gyveno apie 70 tūkstančių asmenų, iš kurių 13 tūkstančių  gyveno 10 ir daugiau metų.
 

„Didėjantis onkologinių ligonių skaičius šalyje, viena vertus, rodo gerėjantį išgyvenamumą, kita vertus, rodo problemų, su kuriomis šiomis dienomis susiduria sveikatos priežiūros sistema, masto didėjimą, – sako NVI vyriausioji mokslo darbuotoja dr.  Giedrė Smailytė. – 100 tūkst. onkologinėmis ligomis sergančiųjų reiškia, kad tokiam skaičiui  žmonių ligos pradžioje yra reikalingos diagnostikos ir gydymo paslaugos, vėliau – nuolatinė stebėsena.“
 
„Šiandien turime šimtatūkstantinę onkologinių pacientų bendruomenę, o po dešimties metų pagal naujų vėžio atvejų skaičiaus didėjimo tendencijas sergančiųjų mūsų šalyje bus 130 tūkstančių, – pritarė epidemiologei Pagalbos onkologiniams ligoniams valdybos narys Gediminas Žižys. – Tokiai situacijai turi būti pasirengusi Lietuvos sveikatos apsaugos sistema.“ 
Mūsų šalyje gyvenančių vyrų, kuriems nustatyta priešinės liaukos diagnozė, skaičius metų pabaigoje viršijo 19 tūkst., o moterų, sergančių krūties vėžiu, skaičius buvo 13,5 tūkst.
 
Pažymėtina, kad susirgusiųjų šiomis ligomis 5-erių metų išgyvenamumo rodikliai taip pat santykinai dideli – siekia beveik 100 proc. esant priešinės liaukos vėžiui ir 74,1 proc. esant krūties vėžiui. Be šių lokalizacijų, išgyvenamumas 70 proc. ribą viršija tik sergančiųjų lūpos ir skydliaukės vėžiu, odos melanoma, vyrų – sėklidžių vėžiu, moterų – gimdos kūno vėžiu.

Lietuvoje vykdomos keturios profilaktinės patikros programos
25–60 m. amžiaus moterys kviečiamos  dalyvauti  gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje. Pagal šią programą nemokamai 1 kartą kas 3 metus  galima nemokamai pasitikrinti  dėl gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų ar vėžio. 
Moterys 50–69 m. amžiaus kviečiamos dalyvauti krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje.  Pagal šią  programą nemokamai 1 kartą kas 2 metus galima atlikti mamografijos tyrimą. 
 
Vyrai kviečiami dalyvauti  prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. 50–75 m. amžiaus (o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis – nuo 45 metų) vyrai  pagal šią programą gali 1 kartą kas 2 metus nemokamai atlikti  PSA lygio kraujyje tyrimą. 
Vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurioje kviečiami dalyvauti tiek moterys, tiek vyrai 50–74 m. amžiaus. Pagal šią  programą  1 kartą kas 2 metus galima atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą.



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

      S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

      „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
      Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

      Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

      „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

      Budinti vaistinė


      Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

      Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

      Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

      razinka


      Sveika šeima


      Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

      Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

      Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Vyrai ir moterys (Nr.3)
      Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
      Ar gudresnis valgo skaniau?
      Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

      Naujas numeris