Įgūdžius formuoti vaikystėje
Sergamumui širdies ir kraujagyslių ligomis (toliau – ŠKL) Lietuvoje toliau išliekant vienu didžiausių Europos Sąjungoje, specialistai vis daugiau dėmesio ragina skirti tinkamai ŠKL rizikos veiksnių kontrolei. Deja, visuomenė apie tai dar stokoja informacijos, dažnai nesilaikoma gydytojų rekomendacijų, žmones lydi įsisenėję netinkami gyvensenos įpročiai.
„Todėl puiki iniciatyva yra pradėti nuo pačių jauniausių visuomenės narių – moksleivių. Mokyti juos ne tik sveikos gyvensenos pagrindų, kaip išvengti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, bet ir pradinio gaivinimo žinių, kaip panaudoti automatinį išorinį defibriliatorių (toliau – AID).
 
Būkime atviri, juk ne kiekvienas suaugusysis išdrįstų gatvėje bėdos ištiktam žmogui suteikti pirmąją pagalbą – pradėti daryti širdies masažą ar dirbtinį kvėpavimą. Bet jei jau to bus išmokta dar vaikystėje ir susiformuos įprotis, žmogus tą padarys automatiškai, nebus psichologinio barjero“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sveikatos komiteto pirmininkė Auksė Kontrimienė. Ji pabrėžė, kad sostinėje atsiranda vis daugiau AID stotelių ir nauda iš jų bus tik tada, jei bus mokama naudotis aparatais.
 

„Pats svarbiausias dalykas – švietimas. Mes turime investuoti į savo ateitį, į Vilniaus ateitį, formuoti ją sveiką, nes dabartiniai mokiniai kada nors taps merais, gydytojais, specialistais. Pradėti sveikai gyventi niekada nėra vėlu, todėl pradėti reiktų kuo anksčiau. Tikiu, kad tie 1005 mokiniai taps sveikos gyvensenos ambasadoriai“, – kalbėjo šios idėjos autorius kardiologas  prof. Pranas Šerpytis.

  
Integruoti mokymai
Priemonė sudaryta iš edukacinės ir tiriamosios dalių. Edukacinę programą sudaro paskaitų ciklas, dalomosios medžiagos pateikimas ir interaktyvūs užsiėmimai. Paskaitų ciklo metu mokiniai supažindinami su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais, būdais, kaip jų išvengti, taip pat paaiškinama apie vaiko ir suaugusiojo pradinio gaivinimo pagrindus.
Interaktyvių užsiėmimų metu organizuojamos viktorinos apie sveiką gyvenimo būdą, siekiant patikrinti paskaitų metu įsisavintas žinias. „Žaidybinė mokymosi forma moksleiviams daug patrauklesnė. Prisijungę prie mobiliosios programėlės dar azartiškiau jie atsakinėja į klausimus, lenktyniauja vieni su kitais žinodami, kad gali laimėti prizą – išmaniąją apyrankę“, – paaiškino projekto koordinatorė Ingrida Dudonienė.
 
Toliau vyksta mokymai. Užsiėmimų metu mokoma mankštos pratimų, kuriuos būtų galima atlikti per pertraukas, suaktyvinti kraujotaką. Kiti mokymai skirti pradiniam gaivinimui, aiškinama, kaip panaudoti automatinį išorinį defibriliatorių.
Tiriamąją priemonės dalį sudaro moksleivių kūno masės indekso ir kūno sudėties nustatymas, ūgio, liemens apimties, rankų jėgos ir arterinio kraujo spaudimo matavimai bei anketinė apklausa apie mokinių gyvenseną, įpročius ir žinias apie sveiką gyvenseną. Tiriamosios programos metu siekiama išsiaiškinti  dažniausiai tarp moksleivių pastebimus širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius, netinkamus gyvensenos įpročius.
 

„Būkime atviri, juk ne kiekvienas suaugusysis išdrįstų gatvėje bėdos ištiktam žmogui suteikti pirmąją pagalbą – pradėti daryti širdies masažą ar dirbtinį kvėpavimą. Bet jei jau to bus išmokta dar vaikystėje ir susiformavęs įprotis, žmogus tą padarys automatiškai, nebus psichologinio barjero“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sveikatos komiteto pirmininkė Auksė Kontrimienė.

  
Susidomėjimas auga
„Džiugu, kad mokyklos vis noriau įsitraukia į šią priemonę. Ne viena įstaiga, kur nebuvo rengti mokymai, išreiškė susidomėjimą tuo, – tokių programų naudą ir poreikį pabrėžė A.Kontrimienė. – Dėmesys ligų prevencijai, visuomenės informavimas yra kertinis sveikatos akmuo. Vien vaistų ir vitaminų nepripirksime, žmogus ir pats turi įdėti indėlį. Tinkamų įgūdžių suformavimas perspektyviai žiūrint turės daugiau naudos. Todėl būtina ne tik kalbėti apie problematiką, bet ir reikia rasti patrauklias formas, jei norime būti išgirsti.“
I.Dudonienės pastebėjimu, didelis privalumas, kad šiemet jau galima atsiremti į praėjusių metų patirtį – įvertinti, kiek reikia žmogiškųjų išteklių, kitus organizacinius aspektus.
 
„Šiemet planuojama aplankyti 10 mokyklų, dalyje jų mokymai jau vyko pavasarį. Antras mokymų ciklas startuos rudenį. Numatyta, kad paskaitas turi išklausyti ne mažiau 480 dalyvių. Tiesa, vienos mokyklos daugiau nori tik kardiologinių mokymų, kitos – pradinio gaivinimo, tad stengiamės atsižvelgti į jų pageidavimus. Vaikus greičiau labiau domina kardiologinė dalis, nes tai artimiau tam, ko mokosi mokykloje.
Savo ruožtu gaivinimas juos kiek labiau gąsdina, nejauku prieš bendraamžius klauptis prie manekeno. Išgirdome pageidavimų, kad su jaunesniais vaikais norėtų ateiti pabandyti atlikti gaivinimą ir tėveliai. Beje, ne vienas toks atvejis, kai po mokymų prieina pačios mokytojos ir nori išbandyti su manekenu, kaip gaivinti žmogų“, – kalbėjo projekto koordinatorė.

---

 
Verta žinoti
2017 m. priemonės įgyvendinimo metu dalyvavo 1005 Vilniaus mokyklų mokiniai. Visiems jiems pravesta 10 paskaitų apie vaikų ir suaugusiųjų pradinį gaivinimą ir 10 paskaitų apie sveikos gyvensenos ugdymą. 833 mokiniai dalyvavo viktorinoje „Aš rūpinuosi savo širdimi, 403 – praktiniuose pradinio gaivinimo užsiėmimuose, 703 – viktorinoje ,,Aš moku gaivinti“  apie pradinį gaivinimą. Atlikti 272 širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių matavimai. Užpildytos 575 kardiologinės anketos. Tikslinė programos grupė – 14–19 m. amžiaus Vilniaus mokyklų mokiniai.

---

 
Tarp kitko
Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonę „Tuk tuk širdele – būk sveika!“ įgyvendina Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacija kartu su Vilniaus miesto savivaldybe. Ši priemonė yra viena iš 25 priemonių, finansuojamų Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis. Šiemet bendrai visoms programoms paskirstyta 265 500 eurų. „Tuk tuk širdele – būk sveika!“ skirta 5400 eurų, pernai – 6000 eurų suma.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!