Progresas „nesnaudžia“
Pirmą kartą vyko apskritojo stalo diskusija – neformalus Onkologų klubas, kurio tikslas – formuoti atviros diskusijos tradiciją tarp pacientų ir medikų profesinių bendrijų, valdžios ir farmacinių kompanijų atstovų.
 

„Nepaisant to, kad onkologijos srityje įvyko daug teigiamų poslinkių, kompensuojami inovatyvūs vaistai - progresas nesnaudžia. Kas mėnesį atsiranda nauji vaistai ir turime atsirinkti, kaip greičiau juos priartinti mūsų pacientams. Forumo metu norime identifikuoti ir nustatyti prioritetus aktualiausiems klausimams bei surasti kuo greitesnius sprendimų būdus“, - sakė Nacionalinio vėžio instituto direktorius, Lietuvos onkologų draugijos pirmininkas prof. Feliksas Jankevičius.

 
Kartu su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentu Šarūnu Narbutu onkologijos srityje buvo išskirti keli aktualiausi klausimai.
„Pirmas klausimas, kurį palietėme, - mažų navikų abliacinės technologijos skirtingais energijos šaltiniais. Tai yra nauji gydymo būdai, kurie „atėjo“ į onkologiją ir kitas sritis. Vis daugiau ir daugiau sugebame diagnozuoti ankstyvos stadijos navikus, kai jų dydis yra itin mažas. Nacionaliniame vėžio institute įsisavintos naujausios vėžio gydymo metodikos, ar tai būtų krioterapija, ar mikrobanginė, radiodažninė terapija. Krioterapija bene daugiausiai ištirta ir šiuo metu tai yra galbūt efektyviausias gydymas vertinant išgyvenamumą be naviko recidyvavimo arba progresavimo požymių. Deja, paslaugoms neturime tvirto įkainio, nors apie tai diskutuojame jau labai seniai“, - sakė profesorius F.Jankevičius.
 
Į diskusiją įsitraukė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas.
„Technologinis progresas – tai didžiulis iššūkis. Tai, kas dabar sakysite yra pasenęs metodas, kurį reikia keisti, visai neseniai buvo brangi inovacija ir sunkiai skynėsi kelią. Dabar atėjo kiti, dar brangesni metodai, reikalaujantys vis didesnio finansavimo“, - sakė ligonių kasos atstovas.
 

„Vis aktyviau Sveikatos apsaugos ministerijoje pradeda dirbti Sveikatos priežiūros technologijų vertinimo komitetas. Labai norėtume jam suteikti rimtesnius įgaliojimus būtent prioritetų nustatymo srityje, nes prioritizuoti reikia ne tik technologijas, bet ir organizacines priemones, ir naujas paslaugas. Norime, kad komitetas sprendimus priimtų skaidriai. Vėliau jau iškyla finansavimo klausimas“, - teigė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas.

 

Drama: lieka tik pusė veido
Onkologinius pacientus gydantys medikai turėjo galimybę išsakyti, su kokiais iššūkiais susiduria kasdieniame darbe. Itin opus klausimas – burnos ertmės ir veido defektų po chirurginio gydymo atstatymas ir protezavimas, kuris visiškai nekompensuojamas.
„Visų pirma galvos ir kaklo navikais sergantys pacientai - didelė ir įvairialypė grupė, kuriems išplitęs galvos ir kaklo srities vėžys. Jiems operacinis gydymas gali sąlygoti didelius burnos ertmės, veido minkštųjų audinių, žandikaulių defektus. Žmogus gali netekti akies, ausies, žandikaulių su dantimis – tai sukelia didžiulius valgymo, kalbėjimo ir socialinės funkcijos sutrikimus“, - teigia NVI LOR, galvos ir kaklo chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėja Jolita Gibavičienė.
 

„Atlikus radikalią operaciją pacientas gyvena ilgai – dvidešimt trisdešimt metų, tačiau jo gyvenimo kokybė, darbingumas ženkliai nukenčia ir yra neatkuriami. Lietuvoje kojos, rankos, klubo, kelio protezai yra kompensuojami, tačiau šiuo atveju kompensacijos nėra. Pacientai neretai negauna neįgalumo grupės, kas dar labiau apsunkina situaciją. Todėl visi protezavimo darbai atliekami privačiose įstaigose pacientų lėšomis arba pacientai lieka su dideliais defektais“, - sakė NVI LOR, galvos ir kaklo chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėja Jolita Gibavičienė.

 
Valstybinės ligonių kasos atstovas V.Zaksas, išklausęs medikų pasisakymus, patikino, kad tai nėra sudėtingai išsprendžiama problema.
„Esu pasirašęs du raštus su prašymais, kad specialistai suformuotų indikacijas, kokia tai kategorija žmonių, nes mes, Ligonių kasų atstovai, negalime to padaryti. Juolab lėšos protezavimu kiekvienais metais auga“, - pacientams, kurie, kaip buvo vaizdžiai išsireikšta, po chirurginės intervencijos teturi pusę veido, vilties suteikė VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius V.Zaksas.
 
Agresyvios vėžio formos: melanoma ir plaučių vėžys
Diskusijoje buvo išskirtas melanomos bei plaučių vėžio, kurie yra šiai dienai įvardijami kaip vienos agresyviausių vėžio formų, gydymas, ypač pažengusiose stadijose. Kaip akcentavo pacientų atstovai, būtina kuo greičiau pritraukti inovatyvius vaistus ir technologijas, nes ketvirtos stadijos šių ligų eiga yra itin greita, tad jiems ypač reikalingas skubus gydymas.
 
„Mūsų, onkologų chemoterapeutų, netenkina dabartinė situacija, nes inovatyvūs vaistai per ilgai ir per lėtai pasiekia Lietuvos pacientus, o klinikinių tyrimų pasiūla, kaip dar viena galimybė gauti inovatyvius vaistus ligoniui, yra maža. Farmacinės kompanijos irgi galėtų aktyviau prisidėti siūlydamos įvairias inovatyvaus vaisto gavimo programas mūsų ligoniams. Tobulintina pati inovatyvių vaistų prašymų, kompensavimo sistema. Šiai dienai pildant prašymą inovatyviam vaistui gauti nebeužtenka gydytojų specialisto konsiliumo, reikalinga detali vaisto efektyvumą įrodanti dokumentacija, vyksta ilgai trunkančios korespondencijos tarp gydytojų specialistų ir valdžios institucijų ir t.t. Tai yra per sudėtinga ir, kaip praktika rodo, mažai efektyvi sistema. Gydytojams užkrauta per daug atsakomybių, kad dar kartą įrodytų vaisto reikalingumą, nors vaistas praėjęs visas reikiamas klinikinių tyrimų fazes ir jau registruotas Europos Sąjungoje, ir galiausiai realybėje tie daug laiko bei ir personalo sąnaudų reikalaujantys inovatyvių vaistų prašymai patenkinami labai mažam skaičiui ligonių“, - sakė NVI Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vedėja gydytoja chemoterapeutė Birutė Brasiūnienė
 

„Manau, kad turėtų būti tobulinama komunikacija tarp pacientų organizacijų, gydytojų specialistų ir sveikatos politikų. Svarbu kelti konkrečius problemiškiausius klausimus, nusimatyti terminus ir sprendimo būdus“, - sakė NVI Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vedėja gydytoja chemoterapeutė Birutė Brasiūnienė ir pridūrė, jog per dvidešimt metų kardinaliai pasikeitė paciento poreikiai.

 
„Dabar pacientas nori aktyviai gyventi, dirbti, neatitrūkti nuo darbų, atostogauti. Užsienyje stacionare jau beveik nebegydomi tokie pacientai. Jie lanko dienos stacionarą, kur jiems leidžiami reikiami vaistai ir toliau ligonis grįžta į namus ar darbus. Ir mes turime būti pasiruošę didesnius ligonių srautus priimti būtent tokiuose dienos stacionaruose, juos modernizuoti, pritaikant šiandieninio chemoterapiją gaunančio paciento poreikiams. Svarbi ir techninė bazė, tinkamos sąlygos vaisto skiedimui, ruošimui, reikalingos centralizuotos vaistų skiedimo sistemos.
 
Šie procesai Lietuvoje tik prasideda, nebeturi likti vaistų dozavimo rankomis, skiedžiant iš akies ir t.t. Norėtųsi akcentuoti, kad reikalinga visos chemoterapijos sistemos pertvarkymas, modernizacija, pradedant šiuolaikinių techninių vaisto ruošimo reikalavimų išpildymu, chemoterapijos paslaugų optimizavimu, labiau adaptuotu ligonio poreikiams ir, aišku, svarbiausias rūpestis turėtų būti inovatyvių vaistų pritraukimas ir spartesnis jų atėjimas į kliniką, - sakė gydytoja B.Brasiūnienė.
 
Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė onkologų bendruomenei turėjo gerų naujienų: „Šiuo metu Rezerviniame sąraše yra vienas vaistas melanomai, kitas - plaučių vėžiui gydyti. Bet vaistas melanomai yra septintas pagal prioritetus, nes dešimt vaistų laukia kompensavimo, o plaučių vėžys net devintoje pozicijoje. Tad prioritetus ruošiamės peržiūrėti, kad pirmoje pozicijoje atsidurtų tie vaistai, kurie ilgina išgyvenamumą, mažina sergamumą ir jo terapinė vertė bei nauda pacientui yra pati didžiausia.“
Anot jos, šiuo metu svarstomos septyniasdešimt trys paraiškos dėl vaistų kompensavimo, trisdešimt septynios iš jų - onkologinėms ligoms gydyti.
 
„Šiuo metu keturiolika vaistų laukia kompensavimo Rezerviniame vaistų sąraše ir devyni iš jų – onkologinėms ligoms gydyti. Vis naujesni vaistai pasiekia Lietuvą, tad visi sprendimai priklauso nuo to, kokį biudžetą turėsime jiems kompensuoti ir kiek mums pavyks sumažinti vaistų kainas bei sutaupyti įsigaliojus naujam Kompensuojamųjų vaistų kainynui.
Pacientų atstovai taip pat kalbėjo apie tai, kad vaistai turi būti suskirstomi pagal tai, kokius ir kuriuo metu reikia gerti. Kaip tik reglamentuojame vieną farmacinės rūpybos paslaugų, kad vaistinėje specialistas galėtų suskirstyti tuo metu paciento vartojamus vaistus į atskiras dozuotes. Tokia paslauga turėtų „ateiti“ į Lietuvą, bet dar reikia ją reglamentuoti, kad būtų užtikrinamas saugumas“, - pridūrė G.Krukienė.
 
Pacientai nueina kryžiaus kelius
Kaip sako POLA prezidentas Šarūnas Narbutas, atsiranda supratimas, kad pacientų organizacijos gali ne tik skųstis, bet ir teikti siūlymus bei konstruktyviai prisidėti matydami, ko reikia pacientams.
„Žmonės skundžiasi, kad jeigu gydytojų konsiliumas, kurie yra vieninteliai retų ligų gydymo ekspertai Lietuvoje, parašo ir pagrindžia, jog konkrečiu atveju pacientui vaisto reikia, VLK komisija nusprendžia jo neskirti. O kai kuriems pacientams tai yra vienintelė galimybė išgyventi. POLA organizacija tokių skambučių iš žmonių sulaukia dešimt dvidešimt kartų per savaitę.
 
Pacientai sako: mes kreipėmės į visas instancijas, bet vaisto gauti nepavyko. Kas jiems tada lieka? Retų ligų komisija. Kai ir pastaroji nieko nepadaro, tada kalbame su farmacijos kompanijomis, ar šios gali vaistą duoti nemokamai per kokią nors programą. Jeigu ne, tada klausiame, ar gali kompanija įtraukti pacientą į klinikinį tyrimą. Todėl ir kalbame, kad klinikiniai tyrimai nėra baubas, kad pacientai negalvotų, jog jie - bandomieji triušiai ar jūrų kiaulytės“, - sako Š.Narbutas.

---

 
Atsiliepimai po diskusijos
Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė:

- Išgirsti iš specialistų aktualiausias problemas ir argumentus, žinoma, labai naudinga. Pacientams būtų žinia tokia, kad norint, jog valstybė kompensuotų pačius brangiausius, naujausius inovatyvius vaistus, kurie iš tikrųjų ilgina išgyvenamumą, mažina sergamumą, yra efektyviausi, - reikia sutaupyti. O sutaupyti galime iš rinkoje seniai esančių generinių vaistų ir nebijodami jų rinktis. Išgirdau ir iš pacientų organizacijos atstovo, kad buvo atlikti tyrimai Izraelyje ir generiniai vaistai absoliučiai tokie patys, o jų bioekvivalentiškumas įrodytas.
 
Tiesiog jie yra kito gamintojo ir daug pigesni. Jeigu pacientų sąmoningumas būtų didesnis ir jie vartotų pigesnius vaistus, mūsų kainos mažėtų, nes į rinką ateitų vis daugiau pigesnių vaistų, o jau tada atsirastų galimybė kompensuoti vis daugiau inovatyvių brangių vaistų. Šiuo metu yra aktuali generinių vaistų politika, nes čia matome galimybę sutaupyti tiek pacientų, tiek valstybės pinigus.
 
POLA prezidentas Šarūnas Narbutas:

- Diskusija tikrai pavyko. Visada galima sakyti, kad galėjome daugiau, bet matau didelį progresą, jog sugebame pacientui ir gydytojui kalbėti vienu balsu. Diskusijoje dalyvauja ir viešojo sektoriaus atstovai, ministerija, ligonių kasos. Manau, kad galėtų įsitraukti ir Akreditavimo tarnyba, Vaistų kontrolės tarnyba. Mes Lietuvoje dar kartais žiūrime kreivai, jeigu visi susėda prie vieno stalo, Europoje žiūri kreivai, jeigu nesusėda. Žinoma, onkologijos sritis yra labai plati - vien skirtingų ligų turime apie du šimtus.
 
Nacionalinis vėžio institutas mums, POLAI, kaip skėtinei pacientams atstovaujančiai organizacijai, onkologijos srityje yra svarbiausias partneris. Todėl norisi, kad visa Nacionalinio vėžio instituto bendruomenė -profesoriai, gydytojai ir skyrių vedėjai - įsitrauktų į diskusijas, o ne tik apsiribotų klinikine praktika. Visi suprantame, kad gydytojai yra užimti, bet jeigu mes, kaip pacientai, pradedame kalbėti plačiau, nes niekas kitas daugiau to nepadarys, ir gydytojams reikia išdrįsti.
 
Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai prof. Saulius Cicėnas:

- Diskusija davė daug naudos. Apie tokius dalykus reikia kalbėti. Labai gerai, kad įsitraukė į šį pokalbį ne tik instituto ir ligonių kasų, bet ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Svarbu, kad dalyvauja pacientų organizacija POLA, kuri tampa stipresnė, turi didelę įtaką ir tikrai padeda ligoniams, kuriems yra atsakoma kompensuoti vieną ar kitą vaistą. Suprantama, niekas negalvoja, kad viskas tuoj pat pasikeis ir mes gydysime kaip geriausiose pasaulio šalyse. Valstybė neturi tiek pinigų ir reikia labai aiškiai susidėlioti prioritetus, o tada ateis laikas, kai žmonės gaus tuos kompensuojamus vaistus. Šiuos susitikimus reikia daryti reguliarius. Po kurio laiko vėl susitiksime ir žiūrėsime, kas pajudėjo „iš mirties taško“, kas - ne. Taip po truputį artinsime ligonius prie inovatyvių gydymo metodų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!