Susipakuoti daiktus ir kraustytis už tūkstančio kilometrų arba su pažįstamų pagalba pameluoti apie gyvenamąją vietą. Tarp šių dviejų galimybių renkasi sergantieji vėžiu norėdami gauti naujausią gydymą Ispanijoje.
Skaičiuojama, kad šiemet naujų vėžio diagnozių skaičius Ispanijoje pasieks 277 234 – 12 proc. daugiau nei prieš ketverius metus.
Nemalonus tyrimas
Greita reakcija gydant vėžį ypač svarbi. Bet Ispanija – šalis, kur biurokratiniai užlaikymai yra kasdienio gyvenimo dalis. Ne išimtis ir lėtai suteikiamos gydymo paslaugos. Naujas tyrimas atskleidė didelę prarają tarp naujų onkologinių vaistų prieinamumo skirtinguose šalies kampeliuose. Pagrindu analizei tapo vienuolikos onkologinių medikamentų ir penkių vėžio žymenų prieinamumas 84 ligoninėse iš 17 skirtingų Ispanijos autonominių regionų. Vienose ligoninėse Sveikatos ministerijoje patvirtintas gydymas gali būti įdiegtas jau po penkių mėnesių, kitose - tik po pusantrų metų. Laukimo laikas priklauso nuo to, kurioje Ispanijos dalyje ligoninė įsikūrusi, nuo to, ar regioninis sveikatos departamentas nusprendė naujus vaistus įtraukti į vėžio gydymo programą, galų gale nuo atskiros ligoninės
modus operandi.
Ir tai vyksta šalyje, kurios sveikatos sistema pozityviai vertinama tarptautiniu lygiu. Praėjusiais metais žurnalo „Lancet“ reitinge ji užėmė 19 vietą pasaulyje. Visgi ilgas laukimas ispanams nėra naujiena. 43 proc. apklaustų onkologų patvirtino, kad jiems yra tekę turėti pacientų, kurie paties efektyviausio gydymo ir diagnozės metodų laukti buvo priversti ypač ilgai, nepaisant to, kad teoriškai šie buvo jiems prieinami per viešąją gydymo sistemą. Dalis medikų sakė, kad gali praeiti trejų metų laikotarpis nuo vaisto patvirtinimo iki jo išrašymo.
Pašto kodo „loterija“
17 mėnesių – akivaizdžiai per ilgas laukimo laikas su agresyvia liga susidūrusiam pacientui. Todėl neretas susipakuoja daiktus ir persikelia ten, kur uždelsiama mažiau. Persikėlimas nebūtinai turi būti fizinis. Pacientams užtenka užsiregistruoti savivaldybėje, kuri pakliūna į jų geidžiamos ligoninės aptarnavimo lauką. Teoriškai paciento vardas turi atsidurti būsto nuomos arba nuosavybės sutartyje. Daugumoje regionų pakanka, jeigu vietinis gyventojas patvirtina, kad ligonis yra bendro namų ūkio dalimi. Kenčiantys nuo vėžio jau daugelį metų „klastoja“ savo namų adresą. Kito būdo apeiti neefektyvią sistemą jie nemato.
Begonja Barragan, Ispanijos vėžio pacientų grupės prezidentė, sakė, kad vienu metu jos namų adresu užsiregistravę buvo 17 vėžiu sergančių pacientų. Žinoma, ne dėl to, kad B.Barragan būstas itin jaukus ir talpus. Paprasčiausiai jos rajoną aptarnaujančioje ligoninėje laukimas trumpesnis nei statistinėje šalies gydymo įstaigoje. B.Barragan vadovaujama organizacija vienija 70 pacientų asociacijų šalyje. Šios ligoniams padeda tuo pačiu būdu.
„Pamenu, vienas vietinis pareigūnas mane kartą įspėjo: „Nenoriu sužinoti, kad tokie dalykai vyksta mano regione“, į tai aš atsakiau: „Nesijaudink, nesužinosi“, - pasakojo B.Barragan. - Tam nėra jokių medicininių priežasčių. Viskas dėl administracinių ir finansinių veiksnių. Gydytojai visada pasiūlys geriausią gydymą, jeigu tai priklausys nuo jų. Deja, nuo gydytojų niekas nepriklauso. Tai pašto kodų loterija, galimybių žaidimas.“
Kaltina regioninę valdžią
Nelygybė teikiant sveikatos paslaugas vis dažniau atsiduria po tiriančiu valdžios žvilgsniu. Tačiau Vyriausybė prisiima prievaizdo, o ne problemų sprendėjo vaidmenį. Sveikatos ministerija perkėlė atsakomybę ant šalies autonominių regionų valdžios pečių. Esą ji turi rasti problemos sprendimą. Bet pacientų organizacijų atstovai ir šalies ombudsmenas sveikatai ragina imtis sistemos pertvarkos. Ši, jų nuomone, turėtų būti tokia pat lygi kaip ir mokant mokesčius. „Teisė į sveikatos paslaugas, galimybė būti išgydytam negali priklausyti nuo tavo gyvenamosios vietos, - sakė pacientų gynėjų organizacijos prezidentė Carmen Flores. – Tai rimta diskriminacija. Sveikatos ministerija privalo nustatyti bendrą tvarką visiems autonominiams regionams. Jie juk gauna finansavimą iš nacionalinio biudžeto.“
Organizaciją pasiekia daugybė pacientų skundų dėl naujo gydymo prieinamumo. Jų dažnai prašoma, kad teikiant skundą būtų užpildomos tam skirtos formos, tačiau ligoninių vadovybė skundus dažnai iš karto paneigia. Deja, negydoma sistemos žaizda ateityje pūliuos tik dar skaudžiau. Skaičiuojama, kad šiemet naujų vėžio diagnozių skaičius šalyje pasieks 277 234 – 12 proc. daugiau nei prieš ketverius metus. Vėžinių ligų Ispanijoje daugėja dėl augančio bendro gyventojų skaičiaus, visuomenės senėjimo, rizikos veiksnių: tabako, alkoholio, nutukimo ar nejudraus gyvenimo būdo.
Tarp kitko
Barselonos universiteto ir klinikinės ligoninės bei „Boehringer Ingelheim Inc.“ bendradarbiavimas davė vaisių. Mokslininkams pavyko pagerinti nintedanibo – vaisto nuo plaučių vėžio - efektyvumą. Anksčiau pastebėta, kad medikamentas efektyvus gydant pažengusią plaučių adenokarcinomą, bet ne suragėjusių ląstelių karcinomą. Mokslininkai tyrė naviko fibrozę ir atsaką į gydymą nintedanibu plaučiu vėžiu sergančių pacientų ląstelėse ir audiniuose. „Šis tyrimas pirmą kartą nustatė, kad naviko fibrozė adekarcinomos atveju yra stipresnė nei suragėjusių ląstelių karcinomos,“ – sakė tyrimui vadovavęs Barselonos universiteto mokslininkas Jordi Alcaraz.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "Tris kartus pasaulio futbolo čempionato trofėjų į viršų kėlęs Pele, pasak jo sūnaus, gėdijasi savo fizinės būklės. Tuo metu sporto legenda paneigė sergąs depresija, blogėjančią sveikatą jis laiko normalia senėjimo dalimi.")
Komentuoti: