Jei tikėtume apklausomis, panašu, jog šį sekmadienį tai gali tapti tiesa. Kai tik aktorius Volodymyras Zelenskis (41 m.) paskelbė sieksiąs šalies prezidento posto, dalis ukrainiečių šį sprendimą pasitiko skeptiškai. Apžvalgininkai jam klijavo „klouno“, „juokdario be patirties“ ar net „ukrainietiškojo Donaldo Trumpo“ etiketes. Pastarajam rinkimai buvo sėkmingi, gal pasiseks ir V.Zelenskiui?
Ukrainos prezidento posto siekiantis Volodimyras Zelenkis tikina, jog tapęs prezidentu imsis permainų, kurios turės įtakos kiekvienam šalies gyventojui. Tarkim, sveikatos apsaugos srityje kandidatas sako svajojantis pereiti prie draudiminės sistemos, įvesti nemokamus kasmetinius medicininius patikrinimus.
Katė maiše
Be aiškios politinės programos, bet su pažadu, kad svarbiausius sprendimus dėl Ukrainos ateities galės priimti patys žmonės. Kitaip sakant, kandidato į prezidentus V.Zelenskio svajonė ir vizija - kad sprendimus žmonės priimtų balsuodami referendumuose. Tokių ketinimų vedinas jis meta iššūkį dabartiniam Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai.
Politologai aktorių vertina skeptiškai. Pasak jų, V.Zelenskis taip ir neišsakė rimtų pozicijų, kaip Rytų Ukrainoje užbaigti konfliktą su Rusijos remiamais separatistais. Tiesa, kiek anksčiau jis tvirtino, kad siekdamas taikos kalbėsis ir su pačiu velniu. Ekspertų teigimu, V.Zelenskio populiarumas susijęs su dideliu gyventojų nepasitikėjimu Ukrainos politine sistema bei politikais apskritai. Žmonės esą balsuoja ne už V.Zelenskį, o prieš dabartinę valdžią.
Kandidatas, priešingai nei įprasta, pažadų nedalina, tik kartais pasakoja viziją, kokioje Ukrainoje jis norėtų gyventi. „Nėra pažadų, nėra ir nusivylimo“, - tai viena iš nedaugelio jo nuskambėjusių frazių.
Ne kartą V.Zelenkis teigė, jog tapęs prezidentu imsis permainų, kurios turės įtakos kiekvienam šalies gyventojui. Tarkim, sveikatos apsaugos srityje kandidatas sako svajojantis pereiti prie draudiminės sistemos, įvesti nemokamus kasmetinius medicininius patikrinimus, o skurdžiai gyvenančių žmonių sveikatos apsaugai reikiamas lėšas skirti iš valstybės biudžeto. Anot jo, tai būtų kur kas teisingesnė sistema.
Sveikatos apsauga – sovietinis palikimas
Daugelio ekspertų teigimu, Ukrainos sveikatos apsaugos sistema vis dar gyvena sovietinio palikimo sąlygomis. Tiesa, pokyčių jau yra. Prieš porą metų sveikatos apsaugos ministre paskirta JAV gimusi šeimos gydytoja dr. Uliana Suprun panaikino sovietinės eros palikimą: 33-ią dekretą – neveiksmingą įsakymą, kuris nurodo konkretų sveikatos priežiūros darbuotojų skaičių kiekvienoje įstaigoje. Tiesa, vėliau jai teko trauktis iš pareigų. Būtent šis dekretas buvo finansinės korupcijos šaltinis, kadangi valstybės biudžeto pinigai gydymo įstaigoms buvo skirstyti atsižvelgiant į tai, kiek jose lovų, o ne pacientų.
Ukraina turi triskart daugiau ligoninių ir dukart daugiau lovų vienam gyventojui, palyginti su kitomis Europos šalimis, tačiau ukrainiečiai nėra dėl to sveikesni. Nors šalies sveikatos apsaugos sistemai stinga finansinių resursų, Ukraina turi nemažai gydytojų ir medicinos personalo, kuris siekia pokyčių, idant sveikatos sistema suktų europietiškosios tradicijos link. Jau dabar investuojama į prevenciją, sukurtas visuomenės sveikatos centrų tinklas, startavo ne viena pilotinė programa, kuomet centralizuotai perkamos vakcinos nuo poliomielito, tuberkuliozės ir difterijos, taip pat vaistai nuo vėžio, ŽIV ir hepatito C. Įvesta ir vaistų kompensavimo sistema, tiesa, kol kas veikianti su trikdžiais, bet bandymas neblogas. Aišku, iki vakarietiško lygio dar trūksta daug, tačiau, kaip sako patys ukrainiečiai, svarbu rasti partnerių, kurie jiems padėtų siekti europietiškų standartų.
Apie kandidatą
Volodymyras Zelenskis yra žinomas komikas, populiarios laidos „Vakarinis kvartalas“ kūrėjas ir serialo „Tautos tarnas“ – apie istorijos mokytoją, kuris tampa Ukrainos prezidentu – autorius bei pagrindinio vaidmens atlikėjas. Savo siekius politikoje jis paskelbė Naujųjų metų išvakarėse vaizdo klipu, kuriame prezidento stiliumi pasveikino tautą. V.Zelenskio pasiruošimas rinkimams tapo realybės šou.
Lietuvoje
Per pirmuosius po nepriklausomybės atgavimo rinkimus Lietuvos prezidentu bandė tapti aktorius
Remigijus Vilkaitis. Humoro laidose dirbęs aktorius anuomet Vyriausiajai rinkimų komisijai reikiamus dokumentus pateikė likus kelioms minutėms iki kandidatų registracijos pabaigos. R.Vilkaitis savo kandidatūrą atsiėmė dar iki pirmojo balsavimo turo ir prisipažino juokavęs.
2002 m. šalies prezidento rinkimuose kandidatavo ir
Vytautas Šerėnas, humoro laidos „Dviračio žynios“ vedėjas. Kandidatavo jis
kaip nepriklausomas kandidatas ir rinkimuose liko ketvirtas. Tai buvo akibrokštas politikams. Jie teigė negalintys garantuoti, kad kur nors pasaulyje juokdarys nėra tapęs prezidentu, tačiau toks scenarijus Lietuvoje esą mažiausiai tikėtinas. V.Šerėnas gi atkirto, jog rinkimuose jam turėtų tekti „protesto balsai“, t.y. už humoristą balsuos nė vieno „rimto“ politiko nepalaikantys rinkėjai. „Geriau politikuojantis humoristas nei juokinantys politikai“, - ši frazė tuometinėje rinkimų kampanijoje buvo vyraujanti.
JAV
Ronaldas Reiganas - aktorius, tapęs vienu įtakingiausių XX a. politinių veikėjų, keturiasdešimtasis JAV prezidentas, atstovavęs Respublikonų partijai. R.Reigano vykdyta griežta užsienio politika padarė ilgalaikį poveikį tolesnei Amerikos bei pasaulio raidai. Jis prisidėjo prie komunistinių režimų Europoje žlugimo, Baltijos valstybių išsivadavimo iš tuometinės Sovietų Sąjungos priespaudos. Istorija jį įamžina kaip vieną ryškiausių Vakarų pasaulio lyderių. Tiesa, kaip ne kartą pats prisipažino dirbdamas Holivude, būsimasis prezidentas pasižymėjo kaip puikus oratorius, darbštus, charizmatiškas žmogus. Tai padėjo jam susikurti gerą vardą ir išgarsėti JAV.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: