Gal tiks ir žmonėms
Japonijos mokslininkas prof. Katsuhiko Hayashi iš Osakos universiteto, dirbantis prie naujų vaisingumo gydymo būdų, iš pelių patinų ląstelių sukūrė kiaušinėlius. Tyrimas apėmė vyriškų XY lyčių chromosomų pavertimą moteriškomis XX. Apžvelgęs jo rezultatus, su tyrimu nesusijęs prof. George'as Daley iš Harvardo medicinos mokyklos išsakė prielaidą, kad visuomenei, prieš susiduriant su tokio sprendimo pritaikymo praktika, dar reiktų daug ką nuveikti.
 
„K.Hayashi darbai neskelbti, bet žavūs. [Tai padaryti žmonėms] yra sunkiau nei pelėms, – kalbėjo jis. – Mes vis dar nepakankamai suprantame unikalią žmogaus gametogenezės (dauginimosi ląstelių susidarymo) biologiją, kad galėtume atkurti provokuojantį K.Hayashi darbą su pelėmis“. Tad, jo nuomone, K.Hayashi darbas – tai tik pirmas, bet reikšmingas žingsnis ilgame kelyje.
 
Prof. K.Hayashi, pasaulyje gerbiamas šios srities ekspertas, konferencijos metu minėjo savo darbą esant dar ankstyvos stadijos. Pasak jo, pelių kiaušinėliai buvo dar nepakankamai geros kokybės, ir šiuo metu ši metodika kol kas negali būti saugiai naudojama žmonėms. Tačiau jis išsakė viltį, kad dabartinės problemos maždaug per dešimt metų gali būti įveiktos, ir norą, kad lyčių chromosomų pakeitimu pagrįsta nevaisingumo gydymo metodika būtų prieinama tiek vyrams, tiek moterims ir tos pačios lyties poroms, jei tik bus įrodyta, kad ji yra pakankamai saugi naudoti. „Jei žmonės to nori ir jei visuomenė priima tokią technologiją, tada taip, aš už tai“, – tiesiai šviesiai išrėžė jis.
 
Ląstelių virsmas
Taikant K.Hayashi techniką, iš pelės patinėlio paimama odos ląstelė ir paverčiama kamienine ląstele – o jau šioji gali virsti kitų tipų ląstelėmis. Ląstelės yra vyriškos, todėl turi XY chromosomas. Tad tyrimo komanda ištrina Y chromosomą, padaugina X chromosomą ir sujungia du X. Šis reguliavimas leidžia užprogramuoti kamieninę ląstelę taip, kad ji taptų kiaušinėliu.
 
Mokslininko komanda suteikia indukuotoms pluripotentinėms kamieninėms ląstelėms genetinius signalus, reikalingus nesubrendusiems kiaušinėliams formuoti. Tada jie apvaisina gautas kiaušialąstes, naudodami pelių spermą, o gautus embrionus perkelia į patelės gimdą.
 
Deja, didelio embrionų išgyvenamumo pasiekti kol kas nepavyko: iš 630 perkeltų embrionų išsivystė tik 7 jaunikliai. „Tačiau mažyliai normaliai augo ir suaugę buvo vaisingi“, – konferencijoje kalbėjo K.Hayashi. Tokia technika ateityje gali pagelbėti toms nevaisingoms poroms, kur moters organizme nesigamina kiaušinėliai. Vis dėlto profesorius pabrėžė, kad pelių žingsnis – dar ne stebuklingoji vaisingumo gydymo priemonė. „Net pelėms šiuo metu vis dar kyla daug problemų dėl kiaušinėlio kokybės. Taigi, kad galėtume galvoti apie tai kaip apie vaisingumo gydymą, turime įveikti šias problemas, o tai gali užtrukti“, – kalbėjo jis.
 
LBGTQ+ įgauna vilties
K.Hayashi teigė nepritariąs, kad vyrai ateityje tokią metodiką naudotų kūdikiui susilaukti: „Techniškai tai įmanoma. Tik nesu tikras, ar tai saugu, ar priimtina visuomenei“. O štai prof. Amander Clark, kamieninių ląstelių mokslininkas iš Los Andželas universiteto (Kalifornija, JAV), mano, kad LBGTQ+ bendruomenė galėtų turėti įtakos reprodukcinių technologijų naudojimui.
 
„Ateityje gali būti įmanoma tos pačios lyties asmenų dauginimasis remiantis dabartiniais tyrimais, naudojant laboratorinius modelius kuriant technologiją, – teigia jis. – Tačiau šiandien saugumas ir veiksmingumas dar neįrodytas ir neaišku, kiek dar užtruks, kol technologija pateks į kliniką. Dar reikia daug sužinoti apie žmogaus gemalo liniją ir esminius dalykus. Pagrindinė kliūtis perkelti šį tyrimą žmonėms – tai kaip tik šios žinių spragos.“
 
Kultūriniai skirtumai
Viskonsino Maddisono universiteto (JAV) teisės profesorė Alta Charo teigia, kad skirtingos kultūros gali turėti „skirtingą požiūrį“ į tai, ar naudoti šią naująją technologiją, jei ji taptų prieinama. „Kai kuriose visuomenėse genetinis indėlis į vaikus yra laikomas absoliučiai esminiu dalyku, – pasakoja ji, – ir joms kyla klausimas, ar tai žingsnis, kurį reikia žengti homoseksualams. Kitoms visuomenėms tai nėra taip svarbu, o įvaikinimas yra visiškai priimtinas, nes šeimos samprata yra labiau susijusi su asmeniniais santykiais, bet ne su biologiniu ryšiu.“
 
Prof. Haoyi Wangas iš Kinijos mokslų akademijos mano, kad reikia daug nuveikti, jog technologija būtų pradėta naudoti klinikoje: „Galiu numatyti daugybę iššūkių ir negaliu nuspėti, kiek metų užtruks visus juos įveikti.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!