Tik šeimos prerogatyva?
Kovo mėnesį Kilinglio miestelio vidurinės mokyklos mokinė ir laikraščio redaktorė Sidnė Zicolella, kuri kilusi iš praktikuojančios katalikų šeimos, pedagogų tarybos susirinkime pasakojo, jog daugeliui moksleivių sunkiai sekasi tvarkytis su emocijomis. Ji teigė, jog neįprasta, kai draugai tiesiog pradingsta mėnesiams, o vėliau sužinoma, kad jie buvo hospitalizuoti ligoninėje dėl psichikos sveikatos sutrikimų. Sidnė tarybą skatino suteikti mokykloje patalpas psichikos sveikatos klinikai, taip tiesiogiai įgyvendinant Konektikuto valstijos politiką, kuria siekiama išplėsti sveikatos priežiūros paslaugas paaugliams.
 
Nuo pradžių buvo aišku, jog gauti mokyklos vadovybės pritarimą nebus lengva. Net merginos mama, 49-erių Lisa, priklausanti kartai, kuri neskyrė pakankamai dėmesio psichinės sveikatos priežiūrai, siūlymo įsteigti kliniką mokykloje nepalaiko.
 
Kita vertus, kai Sidnė sirgo depresija, moteris pati ieškojo terapijos specialisto, kuris galėtų suteikti kvalifikuotą pagalbą. Vis dėlto Lisa nerimauja, jog mokykloje reziduojantis terapijos specialistas neatsakingai paaugliams dalins patarimus dėl lytinės tapatybės, gimstamumo kontrolės ar kitų temų, kurios, jos nuomone, yra tik šeimos ir tėvų prerogatyva.
 
Diskusijos kiršino bendruomenę
Diskusijos kiršino Kinglio miestelio bendruomenę nuo metų pradžios, kai mokyklų inspektorius Robertas J.Angelis pristatė planą įsteigti valstijos finansuojamus psichinės sveikatos klinikas mokyklose. Nemažai miestelio Pedagogų tarybos narių ėmė priešintis planui, esą jis pažeidžia tėvų teises. Iš pradžių planas atmestas, nes jam nepritarė pusė tarybos atstovų.
 
Tiesa, vėliau, gavus tuziną klinikos palaikytojų skundų, Konektikuto valstijos pedagogų taryba ėmėsi tyrimo. Nuo tada Kinglio miestelio mokyklos tarybos posėdžiai priminė mūšio lauką, kuriame susikirto skirtingi požiūriai į pagalbos psichinei sveikatai teikimą. O mokiniai prie netoliese esančio Pilietinio karo memorialo tuo metu vis protestavo su plakatais „Kalbėkitės su vaikais apie psichinę sveikatą“.
 
Pastaraisiais metais per 30 valstijų svarstė siūlymus išplėsti mokyklose reziduojančių sveikatos specialistų paslaugas. 8 valstijos, įskaitant Konektikutą, po svarstymų siūlymui pritarė. Tačiau kol praplėstos sveikatos priežiūros paslaugos pasieks moksleivius, t.y. sprendimai bus pradėti įgyvendinti, reikia, jog juos palaikytų ir vietos bendruomenės.
 
Jei palaikymo bus sulaukta, mokinius pagalbos pas psichikos galėtų siųsti mokytojai, šeimos nariais, kreiptis jie galėtų ir patys, o terapijos sesija vyktų pamokų metu. Specialistų algos būtų mokamos iš federalinių lėšų, tad tai nesudarytų jokių papildomų išlaidų mokyklai ir tik simbolinis mokestis būtų taikomas moksleivių šeimoms, arba netaikomas apskritai.
 
Šypsenėlių ir baimių jūra
Sausį, kai mokyklų inspektorius nuotolinio susitikimo metu pristatė darbuotojus iš Generalinio šeimos sveikatos centro, nevyriausybinės sveikatos grupės, kurie turėjo teikti paslaugas mokyklai, susitikimo langas buvo tiesiog užtvindytas besijuokiančių emodžių gausos.
 
Susitikimo metu kilo klausimai: ar psichikos sveikatos specialistai konsultuos moksleivius gimstamumo kontrolės ar abortų klausimais? (Atsakymas: jie neteiktų medicininių patarimų, bet galbūt kalbėtų šiais klausimais, jei temos būtų paliestos). Jeigu moksleiviai būtų siunčiami į terapiją, bet jos nenorėtų, ar jie būtų spaudžiami joje vis tiek dalyvauti? (Nebūtų). Ar moksleiviai, lankantys terapijos seansus, būtų pajuokiami, stigmatizuojami? (Tikimasi, kad nebūtų).
 
Pagal Konektikuto valstijos įstatymus iki 6 terapijos seansų galėtų įvykti be tėvų sutikimo. Tačiau Kinglio mokyklos tarybos narė Jason Muscara tikino nesutiksianti su tuo, jog vaikai lankytų psichikos sveikatos centrus be tėvų žinios.
Kolegei oponuojantis tarybos narys sakė, kad šio amžiaus vaikai yra ypač pažeidžiami ir jiems reikia su kuo nors išsikalbėti. Idėją palaikantis Chrisas Viensas pastebėjo, jog „situacija atrodo tiesiog persunkta baimės, tarsi būtų puolami oponentų tikėjimo sistemos pamatai.“
 
Tačiau tėvų atstovas Gerry Golob, sakė žinantis, jog daug miestelėnų lanko tokias terapijas, tad jam apskritai visas miestelis primena „vaikštančią kliniką“. Jis kategoriškai prieš, kad tokia klinika veiktų jo vaikų mokykloje. Jei ji vis dėlto bus įsteigta, vyras tikino atžalas pervesiąs į kitą mokymo įstaigą.
O štai Sidnei ir jos bičiuliams psichinė sveikata – atvira tema. Dauguma jų patyrė traumas po serijos mirčių mokyklos bendruomenėje. Sidnei, kaip jau minėta anksčiau, vidurinėje mokykloje buvo diagnozuota depresija ir panikos atakų priepuoliai.
 
Kinglyje gyvenančiai Jen Simpson priklauso grožio salonas, kuriame dažnai lankosi paaugliai. Moteris teigė ne kartą girdėjusi, kaip jos klientai paaugliai pradeda gilias, atviras ir gan sofikuotas diskusijas apie baimes ir traumas.

---

 
Tarp kitko
Konektikute jau veikia per 100 psichinės sveikatos klinikų, kurios įkurdintos mokyklų patalpose. Vienas pagrindinių jų tikslų – žymiai sumažinti sucidiško elgesio pavojus bei pasekmes, taip pat piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!