Protestų ir reformų bumas
Nuo gruodžio mėnesio protestai ir reformos tapo Prancūzijos sveikatos apsaugos sektoriaus kasdienybe. Viskas prasidėjo budinčių gydytojų bei kitų specialistų suorganizuotu streiku, nepasitenkinimui per ilgomis darbo valandomis išreikšti. Savo norus jie grindė 2003 metų ES direktyva, kuri aiškiai teigia, kad visi darbuotojai turi teisę į ne ilgesnę nei 48 valandų darbo savaitę. Tačiau jau ir tuomet tai nebuvo vienintelė protestų priežastis – planuojami biudžeto apkarpymai bei būsimos sveikatos apsaugos sektoriaus reformos kaitino atmosferą.
Netrukus po to, kovo mėnesį, buvo surengtas streikas, kaip atsakas į valdžios sprendimą keisti gydymo paslaugų apmokėjimo tvarką. Jame dalyvavo daugiau kaip 40 tūkstančių medicinos darbuotojų. Iki to laiko gydytojams už paslaugas tiesiogiai sumokėdavo pacientas, o priėmus reformą, sąskaitą už gydymą medikai turės siųsti valstybės kontroliuojamai socialinės apsaugos sistemai. Gydytojai teigė, kad šis pokytis sukurtų papildomą darbo krūvį ir dėl jo kaltės jie nebesugebėtų tiekti kokybiškų gydymo paslaugų.
Tačiau kita naujovė dar labiau įsiutino ligoninių darbuotojus – siekiant sutaupyti 3 bilijonus eurų Prancūzijos valdžia nusprendė iki 2017 metų atsisakyti 22 tūkst. darbo vietų, teisindamasi, kad niekas nebus atleistas, o tiesiog nebus samdomi nauji darbuotojai seniems išėjus iš darbo ar į pensiją. Vis dėlto menkai tikėtina, kad tai pavyks įgyvendinti. Negana to, pasak išplatintos Prancūzijos saugumo tarnybos žinutės, šalyje jau penkerius metus ligoninėse trūksta slaugytojų. Po 2,7 milijono prancūzų susargdinusios gripo epidemijos ligoninių darbuotojai jaučiasi pervargę ir suirzę. Pasak greitosios pagalbos gydytojų atstovo spaudai, kartais ligonius tekdavo perkelti į ligonines esančias už 20-30 kilometrų. „Žinios apie taupymą tik dar labiau nervina gydytojus, - pridūrė jis. – Štai kas atsitinka, kuomet visuomenė klauso tų, kurie teigia, kad viešasis sektorius turi per daug darbuotojų.“
 
Siekiama imtis prevencinių priemonių
Šiais metais žadama sustiprinti prevencinę sveikatos apsaugos politiką – bus keičiamos tabako pakuotės, visų rūšių cigarečių pakelius parduodant vienodose pakuotėse su rūkymo žalą nusakančia antireklama. Taip pat žadama itin griežta reforma, kuri už žodinį raginimą vartoti daugiau alkoholio žada bausti iki 6-ių mėnesių kalėjimo. Negana to, siekiant užtikrinti aukščiausio lygio ligų prevenciją žadama įvesti nemokamų patikros vizitų pas daktarus tvarką. Visi šie sprendimai priimti tikint, kad užkirsti ligai kelią yra pigiau, nei ją gydyti.
 
Ar viso to užteks?
Net nevertinant, ar šios reformos kokybiškos ar ne, aišku yra viena – milžiniškų biudžeto skylių jos tikrai neužglaistys. 2009 metais vien sveikatos sektoriaus sudaroma skola siekė 100 bilijonų eurų. Pasak paskutinių tyrimų dabartinė sveikatos apsauga yra per brangi ekonominių sunkumų kamuojamai valstybei ir jos neatsisakius gali tekti brangiai sumokėti. Sveikatos ministrė teigia, kad būtent todėl telkiamas papildomas dėmesys prevencinėms priemonėms, tačiau jau 2020-aisias metais, daugiau nei 20 proc. šalies gyventojų bus pensijoje ir norinčių patirti visavertę Prancūziškos sveikatos apsaugos kokybę netrūks. Galų gale ar įmanomos esminės reformos be visuomenės palaikymo? Į šį klausimą teks atsakyti prancūzams, kurie labai skeptiškai vertina bet kokius pokyčius jų iki šiol viena geriausių Europoje laikytų sveikatos apsaugos sistemoje.