Praėjusią savaitę Tsai Ing-wen (59 m.) - pirmoji Taivano prezidentė moteris – prisiekė tarnauti savo šaliai. Baigėsi aštuonerius metus trukęs suartėjimas su Kinija, valdžioje – demokratijos gūsis.
Šiek tiek susikūprinusi ir kuklaus būdo Tsai Ing-wen neatrodo kaip grėsmė Pekinui. Tačiau naujoji prezidentė tvirtai tiki, kad Taivano ateitis priklauso tik nuo jo žmonių. Tai - tiesioginis iššūkis Kinijai, matančiai šią salą kaip savo provinciją.
Triuškinamai laimėjo rinkimus
Tsai Ing-wen sausį triuškinamai laimėjo prezidento rinkimus, o praėjusį penktadienį prisiekė Prezidento rūmuose Taibėjuje. Kačių mylėtoja ir buvusi teisės profesorė yra išskirtinė politikė Rytų Azijos moterų lyderių kontekste. Priešingai nei Pietų Korėjos prezidentė Pak Kunhe, buvusi Filipinų lyderė Gloria Macapagal-Arroyo ar kadenciją jau baigusi Tailando premjerė Yingluck Shinawatra, ji neseka nei tėvo, nei brolio ar vyro, turinčių galios, pėdomis. Tiesa, ir daugiau Taivano politikių sugebėjo užimti aukščiausias pozicijas, nors nė viena jų nebuvo kilusi iš politikų šeimos.
„Konstitucijoje parašyta, kad moterys privalo dalyvauti valstybės valdyme. Kol kas tik Skandinavijos šalys yra priėmusios panašius įstatymus. Be abejo, tai visiškai unikalu Azijoje ir kitose pasaulio šalyse“, – teigia Niujorke dirbantis profesorius Joyce Gelb, tyrinėjantis Taivano moterų dalyvavimą politikoje.
Nuo pat Kinijos Respublikos (oficialus Taivano pavadinimas – aut. past.) susikūrimo moterys visada aktyviai reiškė nuomonę, buvo išsilavinusios ir profesionalios, todėl galėdavo užimti aukštas pozicijas įvairiose gyvenimo srityse. Taivane nustatyta tam tikra kvota, kiek moterų turi dalyvauti politikoje, bet per daugelį metų ji ne tik įgyvendinama, bet ir viršijama, todėl galvojama įstatymą panaikinti. Moterys politikės įsitikinusios, kad priima kitokius sprendimus nei vyrai. Joms dalyvaujant politikoje lengviau kuriami įstatymai, palankesni moterims, pavyzdžiui, dėl motinystės atostogų ar vaikų priežiūros.
Į politiką - iš akademinio pasaulio
Jauniausia iš vienuolikos vaikų T.Ing-wen užaugo pasiturinčioje šeimoje. Jos tėvas valdė sėkmingą automobilių remonto verslą ir užsidirbo pinigų investuodamas į žemę. Tačiau jis reikalavo, jog dukra lankytų valstybinę mokyklą, kurioje susipažintų su žmonėmis iš įvairesnių sluoksnių.
Pirmuosius trisdešimt gyvenimo metų Taivano prezidentė praleido akademiniame pasaulyje: gavo teisės bakalauro laipsnį Taivano nacionaliniame universitete, teisės magistrą Kornelio universitete JAV, o daktaro laipsnį – Londono ekonomikos mokykloje, galiausiai tapo teisės profesore.
Neseniai išleistoje knygoje T.Ing-wen papasakojo, kas ją privertė siekti prezidentės posto, nors anksčiau apie politinę karjerą ji negalvojo. Senyvo amžiaus restorano darbuotoja T.Ing-wen paaukojo visą mėnesio atlyginimą, t.y. šešis šimtus JAV dolerių. „Visada tai prisiminsiu. Toji moteris nieko neprašė mainais, ji tikėjosi, kad Demokratinė pažangos partija (DPP) padės apsaugoti Taivano suverenitetą, o ji galės likti Taivano piliete“, - pasakojo politikė.
Tvirtai saugos šalies suverenumą
Pekinas laiko Taivaną atsiskyrusia provincija ir deklaruoja siekį susijungti, o daugelis taivaniečių nori būti savo šalies šeimininkai. Taivano lyderio rinkimų rezultatai parodė, kad daugelis salos gyventojų nėra pasirengę glaudesniems santykiams su didžiąja kaimyne.
T.Ing-wen leido suprasti, kad dėl Taivano savarankiškumo ji neketina leistis į kompromisus. Po rinkimų surengtame mitinge šalininkams ji žadėjo „tvirtai saugoti šalies suverenumą“. Pekinui ji perdavė aiškią žinią – bet koks bandymas slopinti Taivano suverenitetą pakenks santykiams abipus sąsiaurio. „Mūsų demokratinė sistema, mūsų tapatybė ir tarptautinė erdvė turi būti gerbiama“, – tvirtino naujoji šalies lyderė.
Šiek tiek susikūprinusi ir kuklaus būdo T.Ing-wen neatrodo kaip grėsmė Pekinui. Tačiau naujoji prezidentė tvirtai tiki, kad Taivano ateitis priklauso tik nuo jo žmonių. Tai - tiesioginis iššūkis Kinijai, matančiai šią salą kaip savo provinciją.
Naujoji prezidentė – paslaptis ne tik Kinijai: daugelis taivaniečių ją mato kaip mįslingą ir sunkiai nuspėjamą jėgą.
Ironiška, bet T.Ing-wen gali būti parankesnė šalies lyderė Pekinui ne buvęs prezidentas Ma Ying-jeou, kuriuo vietiniai nepasitikėjo dėl to, kad politiko tėvai kilę iš Kinijos. Naujoji lyderė turi skirtingų Taivano etninių grupių kraujo, ji kilusi iš ilgą laiką saloje gyvenančios šeimos – tai jai ir padėjo laimėti rinkėjų pasitikėjimą. Bet jeigu ji neįgis Kinijos pasitikėjimo, jos kadencija šalį gali atvesti į aklavietę: yra tikimybė, kad Pekinas sumažins arba išvis nutrauks oficialius santykius. Įtampa paveiktų santykius tarp Pekino ir Vašingtono, kuris įstatymiškai yra įsipareigojęs Taivanui tiekti ginklus gynybai.
Sveikatos apsauga: pigi ir gausi pasirinkimų sistema
Praėjo jau dvidešimt vieneri metai po to, kai Taivano valdžia reformavo sveikatos sistemą ir įvedė Nacionalinį sveikatos draudimą (NSD) – universalią sveikatos paslaugų apmokėjimo sistemą, kuri Taivano gyventojus ir ten viešinčius užsieniečius aprūpina visapusišku sveikatos draudimu. Šis modelis leidžia sveikatos paslaugomis naudotis tiek pasiturintiems, tiek skurdžiai gyvenantiems žmonėms.
Gyventojai turi galimybę apsilankyti pas gydytoją be išankstinės registracijos. Jie taip pat gali patekti pas bet kokio lygio specialistą be jokių siuntimų. Tačiau didesnėse ir populiaresnėse ligoninėse dėlto susidaro pacientų eilės, tad specialistų konsultacijos yra apmokestinamos. Apsilankyti pas šeimos gydytoją yra kur kas pigiau. Pacientai dažnai į juos kreipiasi nesunkiai sunegalavę arba kai nori pasitikrinki sveikatą profilaktiškai.
NSD padengia beveik visas teikiamas sveikatos paslaugas: nuo dantų gydymo iki gimdymo, nuo vakarietiškos iki tradicinės kinų medicinos, nuo prevencinių paslaugų iki pacientų slaugos namuose. Pigi ir gausi pasirinkimų sistema – taip geriausiai galima apibūdinti Taivano sveikatos draudimą. Nors šią sistemą reguliuoja Vyriausybė, sveikatos priežiūros rinkoje dominuoja privačios klinikos. Jų yra daugiau nei valstybinių. Visi sveikatos paslaugų teikėjai konkuruoja dėl išmokų iš NSD.
Tarp kitko
Po sausį įvykusių prezidento rinkimų Taivane pasiektas rekordas – 38 proc. įstatymų leidėjų yra moterys. Kai bendras moterų vidurkis parlamente yra 22 proc. Taivanas pirmauja ne tik Azijoje, bet ir pasaulyje. Jis lenkia Jungtinę Karalystę, JAV ir Vokietiją.
Visos keturios pagrindinės Taivano politikės nėra ištekėjusios ir neturi vaikų.
.jpg)
Komentuoti: