Tik dvi ligos JAV pareikalauja daugiau žmonių gyvybių nei gydytojų klaidos. Gydymo įstaigoms siūloma viešinti šių mediko darbe neišvengiamų įvykių detales. Vis dėlto didelė dalis JAV ligoninių to nedaro. O skaudi problema išlieka.
Perdegimo sindromas šiandien yra labai dažnas, o medikai, ypač slaugytojai, yra tarp didžiausią riziką perdegti turinčių žmonių. Tokioje situacijoje atsidūrusiems medikams tikimybė padaryti sveikatą ar gyvybę kainuojančias klaidas yra nemaža.
Nusileidžia tik širdies ligoms ir vėžiui
Trečia dažniausia mirties priežastis JAV yra gydytojų ir slaugytojų padarytos klaidos. Taip skelbiama atliktame tyrime, kuriam vadovavo Dž.Hopkinso medicinos universiteto chirurgijos profesorius Martinas Makaris. Skamba bauginamai, tačiau tai - tiesa: dažnumu klaidos nusileidžia tik širdies ir kraujagyslių ligoms (614 348 mirtys) bei vėžiui (591 699). Kasmet medikų klaidos JAV pareikalauja vidutiniškai 251 tūkst. gyvybių ir tai yra daugiau net už tokias paplitusias priežastis kaip nelaimingi atsitikimai (136 053 mirtys), insultas (133 103), Alzhaimerio liga (93 541). Verta paminėti, jog daug kartų dažnesni už minėtų priežasčių įtakotas mirtis yra tų pačių medikų klaidų sukelti sveikatos sutrikdymai, komplikacijos.
L.S. skaičius
251
- vidutiniškai tiek tūkst. gyvybių JAV kasmet pareikalauja medikų klaidos.
Medikų bendruomenė nedaugžodžiauja
Tokios statistikos priežastys įvairios. Tai ir tiesiog prastai pasiruošę gydytojai, ir komunikacijos problemos, kuomet pacientas visai be reikalo iš vieno skyriaus siunčiamas į kitą. Didelė problema yra pačių gydymo įstaigų vangumas kalbėtis apie tragiškus incidentus. Ne vienas šią problemą tyrinėjęs mokslininkas pateikė palyginimą su lėktuvų katastrofomis. Kai įvyksta aviakatastrofa, specialistai visuomet bando išgauti kiek įmanoma daugiau informacijos apie galimai prieš skrydį ar skrydžio metu padarytas lemtingas klaidas, apklausiami visi su tuo skrydžiu susiję, ypač atsakingi, asmenys, o avialinijos, kurių klientai žuvo, paprastai būna suinteresuotos bendradarbiauti dėl savaime suprantamos priežasties – kad būtų kuo daugiau galimybių ateityje išvengti tokių nelaimių. Savo ruožtu gydymo įstaigos, kai jose dėl jų darbuotojų kaltės miršta pacientai, bendrauja nenoriai. Dažniausiai bandoma prisidengti ligoninės informacijos konfidencialumo šydu. Suprantama, kad tai tikrai nepadeda spręsti šios problemos.
Kaltas perdegimas?
Minėtas klaidas dažniausiai sukelia išsekimo, pervargimo, perdegimo problemos. Perdegimo sindromas šiandien yra labai dažnas, o medikai, ypač slaugytojai, yra tarp didžiausią riziką perdegti turinčių žmonių. Milžiniški krūviai, sudėtingos situacijos bei didžiulės atsakomybės našta išvargina medikus, kurie vėliau kenčia nuo per didelio nuovargio, per mažo miego kiekio, padidėjusio streso, susierzinimo, nepasitenkinimo savo darbu. Formuojasi nenoras bendrauti su artimaisiais, piktnaudžiavimas alkoholiu, nesirūpinimas sveika mityba, motyvacijos užsiimti aktyvia fizine veikla stoka. Visa tai jau pakankamai aiškiai signalizuoja apie perdegimą. Tokioje situacijoje atsidūrusiems medikams tikimybė padaryti sveikatą ar gyvybę kainuojančias klaidas yra nemaža.
Europa daug neatsilieka
Gydytojų ir slaugytojų neapdairumo sukeltos nelaimės yra nemaža problema ir Europos valstybėse. Štai Vokietijoje tokiu apmaudžiu būdu įvykusios mirtys vidutiniškai siekia netoli 20 tūkst. per metus.
Tiesioginių priežasčių spektras tiek Europoje, tiek JAV pakankamai įvairus: nuo infekcijų ligoninėse iki neteisingai paskirtų medikamentų, didžiulių chirurginių klaidų, kuomet pašalinamos ne tos kūno dalys ar organai. Pakankamai dažna ligonio sveikatą ar net gyvybę nusinešanti mediko neapdairumo pasekmė būna ir tokie kurioziškai liūdni atvejai, kaip infekcijas ar vidinius sužalojimus sukeliantys po operacijos paciento kūne palikti ir užsiūti medicininiai instrumentai, tvarsčiai.
Tarp kitko
Nėra paprasta išskirti didžiausią kada nors medikų padarytą klaidą, kai jų pasekmė būna vienodai tragiška – mirtis. Visgi skaudžiausia, kai tai paliečia jauniausius pacientus. Štai amerikiečių gydytojas Erikas Kropas, Klivlendo kūdikių ir vaikų ligoninėje buvęs atsakingas už chemoterapijai skiriamų medikamentų panaudojimą, nepatikrino jaunos farmaceutės paruoštos dozės. Dozė buvo dvidešimt kartų didesnė, nei reikia. Tokio dydžio chemoterapijos dozę gavusi dvejų metų amžiaus mergaitė po trijų dienų mirė. Gydytojas, pripažinęs kaltę, gavo šešis mėnesius kalėjimo, tiek pat mėnesių namų arešto ir trejus metus lygtinio teistumo. Jis taip pat turėjo sumokėti 5 tūkst. JAV dolerių baudą bei dirbti 400 valandų viešųjų darbų.
Komentuoti: