Stoja kovon su maru
Kinijos regione Vidinėje Mongolijoje praėjusią savaitę paskelbtas trečias iš keturių parengties maro prevencijai lygių po to, kai Bajanuro mieste buvo patvirtintas buboninio maro atvejis, o prieš pora savaičių dar du.
Po praūžusio koronaviruso, pareikalavusio daug gyvybių, Kinijos valdžia į kiekvienos ligos protrūkį reaguoja griežčiau ir greičiau, tad provincijoje, kurioje patvirtinti naujieji atvejai, jau įvestas ir karantinas. Tiesa, daktaras Michael Head, vyresnysis Sautamptono universiteto mokslo darbuotojas, sako, jog šis protrūkis turėtų ir likti tik Vidinės Mongolijos rūpestis: „Tai greičiausiai netaps globalia grėsme, kaip tai nutiko COVID-19 pandemijos atveju.“
 
Bajanuro sveikatos organizacijos ragina gyventojus imtis papildomų apsaugos priemonių užkrato rizikai sumažinti, stebėti savijautą ir vos atsiradus įtartiniems simptomams skubiai kreiptis į medikus. Taip pat ragina liautis medžioti, lupti ir valgyti gyvūnus, daugiausia švilpikus, kurie – ir jų blusos - gali pernešti šią infekciją. Rusijos sveikatos apsaugos tarnybos sustiprino pasienio kontrolę ir Vakarų Sibiro gyventojus taip pat įspėjo nemedžioti ir nevalgyti švilpikų.
Bajanuro valdžia įspėja gyventojus pranešti apie rastus negyvus švilpikus - aptinkamus kai kuriose Kinijos dalyse ir Vidinėje Mongolijoje – kurie istoriškai jau buvo sukėlę ne vieną buboninio maro protrūkį regione. Dabar užsikrėtusieji buboniniu maru taip pat valgė švilpikų mėsos.
 
Nevirs pandemija
Nors medicina yra pažengusi gydant marą, vis dar nepavyko jo eliminuoti visiškai. Pasaulio sveikatos organizacija sako, jog ši liga linkusi vis atsinaujinti ir pasaulyje kasmet skaičiuojama nuo vieno iki dviejų tūkstančių užsikrėtusiųjų maru. Tiesa, neregistruotų atvejų gali būti ir daugiau.
 
Maro plitimo mastas buvo suvaldytas antibiotikų dėka, bet nauji protrūkiai vis dar kelia šiurpą pasaulio gyventojams. Antibiotikai gali sumažinti komplikacijų ir mirties riziką, tačiau tik tuo atveju, jeigu liga diagnozuojama ir vaistai skiriami pakankamai greitai. Buboninį marą sukelia bakterijos, kuriomis žmogus užsikrečia per blusų įkandimus ar kitus infekuotus gyvūnus, patogenu užkrėstas medžiagas. Šis maras sukelia limfmazgių skausmą ir tinimą, karščiavimą, šaltkrėtį ir kosulį. Negydomas buboninis maras gali išsivystyti į pneumoninį marą.
 
Maro židiniai pasaulyje
Manoma, jog maro užkratas egzistuoja kone kiekviename žemyne, tačiau dažniausiai sutinkamas JAV vakaruose, Brazilijoje, Afrikos prietryčiuose, kai kuriose Kinijos dalyse, Indijoje ir Vidurio Rytuose. Trimis labiausiai endeminėmis šalimis laikomos Kongo Demokratinė Respublika, Madagaskaras ir Peru.

---

Specialisto komentaras
Infektologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius Arvydas Ambrozaitis

- Buboninis maras lietuviams yra visiškai neaktualus. Tai - gamtinė židininė infekcija ir jos židiniai dažniau sutinkami egzotiškuose kraštuose, Vietname, Kinijos dalyse ir panašiai.
Marą platina žiurkių, kitų graužikų, laukinių gyvūnų blusos per įkandimus ar valgant užkrėstą laukinių gyvūnų mėsą. Kadangi Kinijoje populiarūs gyvūnų turgūs (kurių nėra Europoje), ten galimybės užsikrėsti gerokai didesnės. O jeigu keliaujate po pasaulį ir atostogaujate geruose viešbučiuose, kur nelaksto žiurkės, sąlygos nėra antisanitarinės ir nevalgote laukinių gyvūnų, užsikrėsti tikimybė yra menka. Tiesa, planuojant keliones verta prieš tai išsiaiškinti, kokios ligos paplitusios tame regione, kokius vaistus pasiimti, nuo ko reikia pasiskiepyti. Nors sakoma, kad maro židinių yra daugelyje žemynų, dar neteko girdėti, kad toks būtų Europoje.
 
Kalbant apie marą, tai - ne pandemija, koronavirusas kur kas baisesnis. Maras po pasaulį jau neišplis, nes perdavimo keliai yra visai kiti. Taip, kaip Lietuvoje gamtinė židininė infekcija yra erkinis encefalitas, taip kitur yra maras.
Maras gydomas antibiotikais ir buboninis maras nėra pavojingas tiek, kad išplistų respiratoriniu būdu. Jis pasireiškia limfmazgių tinimu ir skausmu, jie veikia, kaip organizmo barjeras. Laiku diagnozuotas – greitai pasiduoda gydymui antibiotikais. Tiesa, negydomas buboninis maras gali užkrėsti kraują ir prasidėti pneumoninis maras – ši forma jau plinta oro lašeliniu būdu ir gali būti perduodama žmogaus žmogui. Tiesa, čia šansai užsikrėsti irgi nėra dideli, nes paprastai žmonės gydomi ligoninėje ir kontakto su aplinkiniais neturi.