Trūksta darbuotojų
Pagal Lenkijos įstatymus, greitąją medicinos pagalbą iki 2020 metų gali teikti ne tik slaugytojai ar paramedikai, bet ir anesteziologai, chirurgai, ortopedai ar pediatrai, kurie bent 3 tūkst. valandų dirbo greitosiose ar skubios pagalbos skyriuose. Nuo kitų metų specialistams norėta įvesti reikalavimus papildomai baigti skubios pagalbos teikimo kursus. Tačiau, panašu, šis sumanymas bent jau kol kas nevirs realybe, mat iš „greitukių“ būtų tekę „pašalinti“ beveik tūkstantį darbuotojų.
„Medikai atsisako papildomai mokytis. Mūsų mieste į skubios pagalbos iškvietimus dažniausiai vyksta gydytojai specialistai. Turime daug anesteziologų, nes būtent pastariesiems geriausiai sekasi dirbti GMP“, - sako Lodzės GMP stoties viršininko pavaduotojas Janušas Moravskis.
Įstatymų dėl greitųjų medicinos darbuotojų kvalifikacijos pakeitimams, turėjusiems įsigalioti nuo kitų metų pradžios prieštaravo Greitosios medicinos pagalbos darbdavių sąjunga. Be kita ko, jie norėjo, jog skubią pagalbą teikti galėtų ir kardiologai. Sveikatos apsaugos ministerija prašymus išgirdo iš dalies. Iš ruošiamo įstatymo dings specialių kursų baigimo reikalavimas. Tiesa, išliks 3 tūkst. valandų darbo stažo nuostata. Be to, Sveikatos apsaugos ministerija neatsižvelgė į asociacijos prašymą dėl kardiologų. Pastariesiems nebus leista vykti į iškvietimus.
 
Pasipiktino
Sumanymas visgi atsisakyti privalomų kursų specialistams patinka toli gražu ne visiems. Kritikuoja jį „greitukėse“ dirbantys paramedikai. „Visą laiką tobuliname profesinius gebėjimus. Kartą per penkerius metus turime dalyvauti privalomuose kvalifikacijos kėlimo kursuose. Tuo tarpu gydytojai atsisako išklausyti skubios pagalbos mokymus. Dėl to kyla nemažai problemų. Štai mes dirbame pagal algoritmus, kurie vienodi daugumoje Europos Sąjungos šalių. Gydytojai gi nori taikyti savo darbo metodus, kurie nebūtinai sutampa su minėtais algoritmais“, - sako Lenkijos greitosios pagalbos asociacijos atstovas Ireneušas Šafraniec. Ekspertai įsitikinę – jeigu kyla problemų, galbūt pats laikas būtų apriboti specializuotų greitųjų komandų skaičių, kuomet teikti skubią pagalbą išvyksta ir paramedikai, ir gydytojai specialistai. „Vokietijoje panaši sistema labai pasiteisino – į iškvietimą vyksta tik paramedikai. Esant reikalui gydytojas specialistas yra išsiunčiamas dar vienu automobiliu. Taip taupomi pinigai, nes, kaip žinia, specialistų darbo apmokėjimas sistemai kainuoja daug brangiau. Dar daugiau – išsiunčiamas į iškvietimą jis turi palikti darbo vietą ir pacientus stacionare“, - sako vienos GMP stoties viršininkas Robertas Galazkovskis.
 
Paramedikų trūksta
Lenkijoje jau ne pirmus metus pastebimas ryškus paramedikų trūkumas. Specialų skubiosios pagalbos išsilavinimą turi mažiau nei devyni šimtai „greitukių“ darbuotojų, kai tuo tarpu jų reikia mažų mažiausiai bent dvigubai tiek. Greitosiose nenori dirbti nei jauni, nei vyresni žmonės, kuriems tai galėtų būti papildomas darbas.
„Viskas labai paprasta – paramedikams siūlomi atlyginimai labai maži. Žmogus, budėdamas greitojoje gauna 55 zlotus (45 Lt) už valandą, tuo tarpu stacionare gydytojui siūloma daugiau nei šimtas zlotų“, - sako J.Moravskis. Antrina jam ir I.Šafraniec: „Paramedikų specialybė nėra patraukli, nes riboja jų karjeros galimybes. Asmenys, įgiję paramediko kvalifikaciją, tegali dirbti tik greitosiose arba ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose. Tuo tarpu daugelis darbą „greitukėse“ įsivaizduoja tik kaip papildomą pajamų šaltinį.
 
Tarp kitko
Nuo kitų metų pradžios tapti paramediku Lenkijoje bus sudėtingiau, mat iki šiol vos dvejus metus trukusios studijos pratęsiamos iki ketverių. Visa tai esą tam, kad paramedikai į iškvietimus galėtų vykti ir be gydytojų.
Baigę studijas jaunieji paramedikai pirmiausia turės atlikti pusmečio praktiką greitojoje, išlaikyti specialų paramediko egzaminą ir tik tada galės būti įdarbinami.