Medicina – tik priedanga
Vakarų ir Irano nesutarimai dėl šios šalies branduolinės programos tęsėsi ne vienerius metus. JAV ir ES tvirtino, kad šalis siekia sukurti branduolinį ginklą ir 2011 m. jai įvedė griežtas sankcijas naftos eksportui. Savo ruožtu Teheranas su tokiais kaltinimais nesutiko. „Branduolinė programa skirta taikiems tikslams. Mums būtina pigi elektra. Be to, medicininiai izotopai naudojami vėžiui gydyti“, – kritiką ir kaltinimus atremdavo Irano vadovybė.
„Šalyje yra šimtai tūkstančių onkologinių pacientų, todėl branduolinė medicina yra svarbi. Be to, dėl įvairių sankcijų ir draudimų negalime importuoti medicininių izotopų. Negalime importuoti ir tomografų, padedančių nustatyti vėžines ligas, todėl toliau plėtosime branduolinę programą ir patys pasigaminsime, ko mums reikia“, – tuomet skelbė Irano politikai.
Tačiau tokios kalbos įtikino tikrai ne visus, nes Irano mokslininkai nuolat didindavo urano sodrinimo lygį. „Mažai prisodrintas uranas gali būti naudojamas kaip kuras reaktoriams arba kaip medicininiai izotopai, tačiau Iranas jo sodrinimą nuolat didino. Tai reiškia, kad medicina yra tik antraeilis dalykas, o svarbiausias tikslas – priartėti prie tokio sodrinimo lygio, kuris tiktų branduolinėms galvutėms“, – įspėjo Vakarų specialistai.
Kurį laikas atrodė, kad situacija netgi gali peraugti į karą, o žiniasklaida skelbė apie JAV ir Izraelio planus bombarduoti Irano elektrines bei laboratorijas. Tačiau praėjusią savaitę pasaulis lengviau atsikvėpė – Teherano ir Vakarų šalių atstovai Šveicarijoje pagaliau rado išeitį iš branduolinio labirinto.
 
Istorinis susitarimas
Sankcijų taikymas, mažos pasaulinės naftos kainos, stipriai nusmukusi Irano ekonomika galiausiai pakeitė šios šalies politikų pozicijas ir tai tapo keliu į dialogą. Šveicarijoje Teheranas sutiko branduolinę programą apriboti bent dešimtmečiui, o Vakarai įsipareigojo atšaukti taikytas sankcijas.
Pasiekus susitarimą, JAV prezidentas Barackas Obama pranešė, kad šis žingsnis prilygsta branduolinės ginkluotės mažinimo sutartimis su Sovietų Sąjunga, kurios padėjo išvengti pasaulinio karo. Politologai jį įvertino kaip vieną svarbiausių pastarojo meto tarptautinių laimėjimų.
Be to, Iranui paliktos galimybės nenutraukti branduolinės medicinos plėtojimo. „Irano galimybės po susitarimo sodrinti ir laikyti branduolines medžiagas bus apribotos. Jis turės sumažinti turimų urano atsargų prisodrinimo laipsnį arba išgabenti tas atsargas į užsienį. Teheranas turės atsisakyti ir dalies centrifugų bei palikti tik vieną veikiantį urano sodrinimo objektą. Taip iš tikrųjų bus apribota šios šalies karinė branduolinė programa, jos nebebus galima pritaikyti kariniams tikslams, nors Iranas galės tenkinti taikius poreikius“, – atskleidė ES užsienio reikalų vadovė F.Mogherini.
 
Lietuva izotopus importuoja
Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Vydmantas Atkočius prisiminė laikus, kada mūsų šalis taip pat turėjo atominę elektrinę. Tačiau jis patikino, kad Visagine branduolinei medicinai skirtos medžiagos niekada nebuvo daromos. „Sovietmečiu tai, ko reikėjo branduolinei onkologijai, atsigabendavome iš Rusijos. Dabar viską galima importuoti iš Vakarų. Pasaulyje šiais laikais yra modernių greitintuvų, kurie gamina radionuklidus, arba dar kitaip radioaktyvius izotopus“, – pasakojo jis.
„Nors nesu konkrečiai susipažinęs su Irano branduoline programa, negalima teigti, kad jėgainėse Iranas gamino vien ginklams skirtas medžiagas“, – įžvalgomis dalijosi mokslininkas. - Kiek pastebėjau, šio šalies onkologai yra pakankamai aukšto lygio. Teko matyti jų tyrimų, skelbiamų tarptautinėje mokslinėje spaudoje. Galbūt šioje šalyje medicinos, kurioje naudojamos tokios technologijos, specialistai stiprūs ir dėl plėtojamų branduolinių technologijų, su kuriomis jie gali eksperimentuoti?“

Tarp kitko
Iranas pastaruoju metu sparčiai didina sveikatos priežiūros sistemos finansavimą. 2008 m. išlaidos šiai sričiai siekė apie 24 milijardus dolerių, 2013 m. medicinai skirta jau 50 milijardų dolerių.
Irane plėtojamas medicinos turizmas. Šiuo tikslu šalį kasmet aplanko maždaug po 30 tūkst. žmonių. Dažniausiai tai Azerbaidžano, Turkmėnistano, Irako, Turkijos gyventojai.
Irano onkologai yra ne tik vieni labiausiai kvalifikuotų specialistų regione. Jų tyrinėjimus publikuoja ir tarptautiniai moksliniai leidiniai. Vis dėlto, onkologinės ligos yra viena dažniausių šalies gyventojų ligų.
Irane sveikatos apsaugos sistemoje veikia tiek valstybinės, tiek privačios, tiek ir viešosios įstaigos.