Kaukės ar kolektyvinis imunitetas? Kodėl pandemija slūgsta šalyje, į kurią niekas nedėjo daug vilčių? Ekspertai sako, jog yra keli galimi veiksniai, lėmę vis mažėjančius naujų užsikrėtimų koronavirusu skaičius. Vienas variantų – didelė persirgusiųjų dalis. Manoma, jog kai kuriuose Indijos regionuose piko metu tarp persirgusiųjų koronavirusu galėjo būti pasiektas to regiono kolektyvinis imunitetas. Šalies valdžia sako, jog pandemijos suvaldymui didelės reikšmės turėjo ir privalomas kaukių viešose vietose dėvėjimas. Juolab kad už apsauginių kaukių dėvėjimo pažeidimus numatytos didžiulės piniginės baudos, atbaidančius piliečius nuo šio reikalavimo kvestionavimo ir taisyklių apeidinėjimo. Lyg ir būtų galima dalį sėkmės nurašyti vakcinacijai, tačiau, pasak šalies epidemiologų, tam dar anksti. Mat Indijoje vakcinacijos procesai prasidėjo tik šį sausį. Tiesa, vis sparčiau vakcinuojant visuomenę, tikimasi pandemijos rodiklius sumažinti iki minimumo ir tiek, kad COVID-19 židiniai būtų lengvai kontroliuojami bei greitai užgesinami. Nepaisant to, ekspertai primena indams per anksti nedžiūgauti ir vis tiek sąžiningai laikytis asmens apsaugos priemonių bei riboti nebūtinus kontaktus, mat kol bus vakcinuota didžioji gyventojų dalis, užtruks laiko. O galiausiai virusui sparčiai mutuojant išlieka galimybė užsikrėsti naujomis jo atmainomis net ir tiems, kurie persirgo ar buvo vakcinuoti. Kelia daugiau versijų Tarp pandemijos masto mažėjimą lėmusių veiksnių mokslininkai kelia ir daugiau versijų. Nacionalinis tyrimas atliktas Indijoje parodė, kad prieš pradedant vakcinaciją nuo COVID-19 šiuo koronavirusu buvo užsikrėtę apie 270 mln. gyventojų arba kas penktas indas. Statistiškai tai vis tiek yra per mažas skaičius, norint pasiekti net septyniasdešimt procentų siekiantį kolektyvinį imunitetą, padedantį stabdyti pandemijos plitimą. Tačiau šis tyrimas pasufleravo ir daugiau dedamųjų. Pastebėta, jog COVID-19 tankiai gyvenamuose miestuose plito gerokai sparčiau nei periferijoje. „Kaimo vietovėse viruso plitimo greitis yra palyginti mažas, o, visa laimė, didesnę šalies dalį ir sudaro periferinės, kaimo vietovės“, - sako Indijos visuomenės sveikatos fondo prezidentas dr. K.Srinath Reddy. Bene keisčiausia ir labiausiai pasauly nustebinusi mokslininkų versija – stipresnis indų imuninis atsparumas infekcijoms. Indai nuolatos gyvena su tokiomis ligomis kaip cholera, vidurių šiltinė ar tuberkuliozė, tad gali būti, kad šalies gyventojų imuninė sistema yra labiau prisitaikiusi kovoti su infekcijomis ir turi geresnį pirminį imuninį atsaką. „Tai yra daugelio veiksnių, saugančių indus, kombinacija. Dėl egzistuojančių kitų ligų susidaręs stipresnis imuninis atsparumas. Bet, pabrėžiu, tai nėra tapatu kolektyviniam imunitetui prieš COVID-19“, - sako dr. K.S.Reddy. Kas galėjo pagalvoti, kad būtent abejotinos higienos gyvenimo būdas ir įpročiai prisidės prie didesnio atsparumo COVID-19. Bijo nebijoti Nepaisant to, kiek džiugesio šalies gyventojams ir medikams sukelia mažėjantys sergamumo koronavirusu rodikliai, valdžios atstovai bijo, kad piliečiai per anksti neskelbtų pergalės prieš pandemiją ir nenustotų laikytis įvestų privalomų apsaugos priemonių. Rūpinamasi, kad nuo šiol teks dar stipriau komunikuoti apie asmens apsaugos priemonių dėvėjimą, mat kai kuriuose miestuose indai nusprendė grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. Gatvės pilnos žmonių, vyksta turgūs, barai ir kavinės taip pat dirba visu pajėgumu. Tačiau Indijos visuomenės sveikatos fondo prezidentas sako, jog nevalia prarasti budrumo, mat šalyje jau aptikta ir kitų COVID-19 atmainų, kurios laikomos labiau užkrečiamomis. Tad pavojus vis dar tyko už kampo ir jeigu naujomis atmainomis užsikrės tos labiau pažeidžiamos visuomenės grupės, kurios dar nepersirgo ir nebuvo vakcinuotos, vėl galima sparčiai padidinti pandemijos mastą, tik tuomet kovoti bus dar sunkiau. lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!L.S. skaičius 270 - apie tiek mln. indų, Nacionalinis tyrimo duomenimis, buvo užsikrėtę koronavirusu prieš pradedant vakcinaciją nuo COVID-19.
Komentuoti: