Indai atsparesni COVID-19?

Ringailė Gvildė
2021-02-22
Indijoje, turinčioje gerokai per milijardą gyventojų, koronavirusas buvo sutiktas su didžiule baime. Ir ne veltui: per pandemijos laiką COVID-19 šalyje užsikrėtė arti 11 milijonų žmonių ir net per pusantro šimto tūkstančių mirė. Tačiau pastaruoju metu šalyje stebimas nuolatinis naujų atvejų mažėjimas, mokslininkams sukėlęs nemažai klausimų.
Indai atsparesni COVID-19?
Indai nuolatos gyvena su tokiomis ligomis kaip cholera, vidurių šiltinė ar tuberkuliozė, tad gali būti, kad šalies gyventojų imuninė sistema yra labiau prisitaikiusi kovoti su infekcijomis ir turi geresnį pirminį imuninį atsaką.

Staigus atvejų mažėjimas
Ekspertų teigimu, staigų naujų užsikrėtimų mažėjimą gali lemti esminis dalykas – pasiektas reikiamo procento kolektyvinis imunitetas. Šiuo metu pasaulyje norima pasiekti 70 proc. populiacijos imunizaciją. Žinoma, to nepavyks pasiekti visose šalyse, tačiau siekis yra.
Vos prasidėjusi COVID-19 pandemija antroje pagal gyventojų skaičių pasaulio šalyje grėsė ir taip trapios sveikatos apsaugos sistemos griūtimi. Piko metu praėjusį rugsėjį kai kuriomis dienomis Indijoje buvo registruojama arti 100 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Rugsėjo gale šis skaičius pradėjo sparčiai mažėti, o dabar kasdien pranešama vos apie 11 tūkst. naujų užsikrėtimų.
 
Pastarosiomis savaitėmis sumažėjo ir ligoninėse dėl užsikrėtimo koronavirusu gydomų pacientų. Gydymo įstaigos po truputį grįžta prie įprasto ritmo. O dar lapkritį skelbta, jog net 90 proc. hospitalizuotų COVID-19 pacientų yra kritinės būklės, kuriems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija intensyviosios terapijos skyriuose. Parėjusią savaitę pranešta, jog užimta tik 16 proc. COVID-19 užsikrėtusiems gydyti skirtų lovų. Ir tai tikrai geras ženklas, rodantis pandemijos mažėjimą šalies mastu.

 

L.S. skaičius
270
- apie tiek mln. indų, Nacionalinis tyrimo duomenimis, buvo užsikrėtę koronavirusu prieš pradedant vakcinaciją nuo COVID-19.

 
Kaukės ar kolektyvinis imunitetas?
Kodėl pandemija slūgsta šalyje, į kurią niekas nedėjo daug vilčių? Ekspertai sako, jog yra keli galimi veiksniai, lėmę vis mažėjančius naujų užsikrėtimų koronavirusu skaičius.
Vienas variantų – didelė persirgusiųjų dalis. Manoma, jog kai kuriuose Indijos regionuose piko metu tarp persirgusiųjų koronavirusu galėjo būti pasiektas to regiono kolektyvinis imunitetas. Šalies valdžia sako, jog pandemijos suvaldymui didelės reikšmės turėjo ir privalomas kaukių viešose vietose dėvėjimas. Juolab kad už apsauginių kaukių dėvėjimo pažeidimus numatytos didžiulės piniginės baudos, atbaidančius piliečius nuo šio reikalavimo kvestionavimo ir taisyklių apeidinėjimo. 
 
Lyg ir būtų galima dalį sėkmės nurašyti vakcinacijai, tačiau, pasak šalies epidemiologų, tam dar anksti. Mat Indijoje vakcinacijos procesai prasidėjo tik šį sausį. Tiesa, vis sparčiau vakcinuojant visuomenę, tikimasi pandemijos rodiklius sumažinti iki minimumo ir tiek, kad COVID-19 židiniai būtų lengvai kontroliuojami bei greitai užgesinami.
Nepaisant to, ekspertai primena indams per anksti nedžiūgauti ir vis tiek sąžiningai laikytis asmens apsaugos priemonių bei riboti nebūtinus kontaktus, mat kol bus vakcinuota didžioji gyventojų dalis, užtruks laiko. O galiausiai virusui sparčiai mutuojant išlieka galimybė užsikrėsti naujomis jo atmainomis net ir tiems, kurie persirgo ar buvo vakcinuoti.
 

Kelia daugiau versijų
Tarp pandemijos masto mažėjimą lėmusių veiksnių mokslininkai kelia ir daugiau versijų. Nacionalinis tyrimas atliktas Indijoje parodė, kad prieš pradedant vakcinaciją nuo COVID-19 šiuo koronavirusu buvo užsikrėtę apie 270 mln. gyventojų arba kas penktas indas. Statistiškai tai vis tiek yra per mažas skaičius, norint pasiekti net septyniasdešimt procentų siekiantį kolektyvinį imunitetą, padedantį stabdyti pandemijos plitimą.
 
Tačiau šis tyrimas pasufleravo ir daugiau dedamųjų. Pastebėta, jog COVID-19 tankiai gyvenamuose miestuose plito gerokai sparčiau nei periferijoje. „Kaimo vietovėse viruso plitimo greitis yra palyginti mažas, o, visa laimė, didesnę šalies dalį ir sudaro periferinės, kaimo vietovės“, - sako Indijos visuomenės sveikatos fondo prezidentas dr. K.Srinath Reddy.
 

Bene keisčiausia ir labiausiai pasauly nustebinusi mokslininkų versija – stipresnis indų imuninis atsparumas infekcijoms. Indai nuolatos gyvena su tokiomis ligomis kaip cholera, vidurių šiltinė ar tuberkuliozė, tad gali būti, kad šalies gyventojų imuninė sistema yra labiau prisitaikiusi kovoti su infekcijomis ir turi geresnį pirminį imuninį atsaką.
 
„Tai yra daugelio veiksnių, saugančių indus, kombinacija. Dėl egzistuojančių kitų ligų susidaręs stipresnis imuninis atsparumas. Bet, pabrėžiu, tai nėra tapatu kolektyviniam imunitetui prieš COVID-19“, - sako dr. K.S.Reddy.
Kas galėjo pagalvoti, kad būtent abejotinos higienos gyvenimo būdas ir įpročiai prisidės prie didesnio atsparumo COVID-19.
 
Bijo nebijoti
Nepaisant to, kiek džiugesio šalies gyventojams ir medikams sukelia mažėjantys sergamumo koronavirusu rodikliai, valdžios atstovai bijo, kad piliečiai per anksti neskelbtų pergalės prieš pandemiją ir nenustotų laikytis įvestų privalomų apsaugos priemonių. Rūpinamasi, kad nuo šiol teks dar stipriau komunikuoti apie asmens apsaugos priemonių dėvėjimą, mat kai kuriuose miestuose indai nusprendė grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. Gatvės pilnos žmonių, vyksta turgūs, barai ir kavinės taip pat dirba visu pajėgumu.
 
Tačiau Indijos visuomenės sveikatos fondo prezidentas sako, jog nevalia prarasti budrumo, mat šalyje jau aptikta ir kitų COVID-19 atmainų, kurios laikomos labiau užkrečiamomis. Tad pavojus vis dar tyko už kampo ir jeigu naujomis atmainomis užsikrės tos labiau pažeidžiamos visuomenės grupės, kurios dar nepersirgo ir nebuvo vakcinuotos, vėl galima sparčiai padidinti pandemijos mastą, tik tuomet kovoti bus dar sunkiau.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    „Pagaliau nebereikės, negražiai kalbant, virti gydytojui kavos“, – ilgai lauktais pokyčiais džiaugiasi Lietuvos ...
    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    „Jis taip vaitodavo iš skausmo, kad galvą užsidengdavo pagalve“, – apie sunkiai sergančiųjų kasdienybę pasakoja skausmo specialist...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Svarbios, tačiau dažnai pamirštos – pėdos

    Vasarą norisi daugiau keliauti, mankštintis, poilsiauti, tačiau tam dažnai trukdo pavargusios ir sudirgusios pėdos. Dirbantiems stovimą darbą šiltuoju metų laiku taip pat kyla daugiau iššūkių. „Vasaros metu pėdos greičiau prakaituoja, oda linkusi sausėti ir trūkinėti, o įvairios infekcijos plinta dar...

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą
    Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Marius Čiurlionis Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją
    Vytautas Mitalas Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją

    Naujas numeris