Švedijos pagrindinis laikraštis „Dagens Nyheter“ (liet. - „Šiandienos naujienos“) prisijungė prie Norvegijos vaikų apsaugos tarnybos kritikų. Skundžiamasi, kad Švedijos tėvai, kurie neteko galimybės prižiūrėti vaikus, neturi jokių teisinių svertų bylos svarstymą perduoti atsakingosioms Švedijos institucijoms.
Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnyba, kitaip žinoma „Barnevernet“ pavadinimu, sulaukė intensyvios tarptautinės kritikos dėl be skaidraus teisinio proceso perimtos vaikų globos.
Daugėja kritikuojančių
Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnyba, kitaip žinoma „Barnevernet“ pavadinimu, sulaukė intensyvios tarptautinės kritikos dėl be skaidraus teisinio proceso perimtos vaikų globos. Taip pat dėl atsisakymo bendradarbiauti su kitų šalių vaikų apsaugos agentūromis.
Anksčiau panašią kritiką yra išreiškę Lenkijos, Rusijos, Lietuvos, Indijos, Brazilijos ir kitų šalių piliečiai. Argumentai tokie patys – vienpusiškas sprendimas ir šeimų suardymas.
Švedijos nacionalinė sveikatos ir gerovės taryba pripažino, kad neturi jokių galimybių padėti tėvams, kurių vaikai yra atimami, kadangi Norvegija nėra Europos Sąjungos narė ir neratifikavo Hagos konvencijos.
„Nematau jokių teisinių priemonių ar susitarimų, kaip šiuos vaikus sugrąžinti į šalį. Vaikai gyvena Norvegijoje ir ten galioja vietinė tvarka“, - teigia Švedijos nacionalinės sveikatos ir gerovės tarybos teisininkė Kajsa Laxhammar.
Palygino su naciais
Iš Švedijos pilietės Alexandros Hasselström dar prieš ketverius metus atimti trys jos vaikai: Sol, Toras ir Karlas. Nuo to laiko moteris siekia, kad jie būtų perkelti į Švediją.
Netekusi atžalų ji grįžo į tėvynę ir sukūrė naują šeimą. Nors Švedijos institucijos tiki, kad moteris yra įgali rūpintis vaikais, „Barnevernet“ atsisako juos sugrąžinti.
Prieš kelis mėnesius, Čekijos prezidentas Milošas Zemanas tarnybą „Barnevernet“ palygino su nacių programa „Lebensborn“ (liet. „Gyvybės šaltinis“). Tai nutiko po to, kai buvo atsisakyta grąžinti du čekus berniukus jų motinai ir uždrausta retų pasimatymų su vaikais metu bendrauti čekiškai.
Akylai vertina
Norvegijos teisininkas Dagas Sverresas Aamodtas, kuris yra atstovavęs tėvams prieš vaiko gerovės tarnybą daugiau kaip penkiasdešimtyje bylų, teigia, kad „Barnevernet“ dažnai neturi teisinio pagrindo perimti vaikų globą.
„Tarnyba gali kritikuoti visiškai normalius dalykus, pavyzdžiui, kai mama šeštadienio rytą prisiglaudžia prie dvejų metų amžiaus vaiko lovoje ar tai, kad vienas tėvų sekmadienio popietę išgėrė alaus. Kiekvienas esantis pažeidžiamoje situacijoje bijo „Barnevernet“ sprendimų“, - paaiškina teisininkas.
Pasak naujienų tarnybos „Reuters“, Lietuvos užsienio reikalų ministerija parengė gaires piliečiams, kaip išvengti nepageidaujamo dėmesio iš šios Norvegijos vaikų priežiūros tarnybos. Dokumente patariama tėvams vengti garsiai konfliktuoti, organizuoti triukšmingus vakarėlius. Tai gali tapti argumentais, kad kuriama netinkama aplinka auginti vaikus.
Tarp kitko
Ragina Norvegiją ratifikuoti konvenciją
Strasbūre vykusios Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) sesijos metu
Seimo narės Birutės Vėsaitės (nuotr.) iniciatyva buvo užregistruota deklaracija, raginanti Norvegiją kuo greičiau ratifikuoti 1996 metų Hagos konvenciją. Deklaraciją pasirašė 10-ies šalių parlamentarai. Norvegija, ketinusi konvenciją ratifikuoti 2015 metų pavasarį, dabar jau tikina tai padarysianti 2016 metais.
„Vaikų atėmimo iš šeimų problema tampa transnacionalinė. Aktyvėjant globalizacijos procesams ir laisvam asmenų judėjimui, skirtingų valstybių piliečiai susiduria su kultūriniais skirtumais, o skirtingas požiūris į vaikų auklėjimą bei skirtingas teisinis reguliavimas daro įtaką nesusipratimams ir sukelia problemas“, - teigė B.Vėsaitė Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Apie vaikų paėmimą iš Lietuvos piliečių emigrantų šeimų Šiaurės šalyse ir Didžiojoje Britanijoje“.
Pasak parlamentarės, jos pasiūlyta rezoliucijos esmė - vaiko kilmės šalis, sprendžiant vaiko globos klausimą, turi būti pagrindinė.
„Įvaikinimas kitoje šalyje, nei vaiko kilmės valstybė, pagal Konvencijos nuostatas laikomas paskutine priemone. 1993 metų Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje įteisina principą, nustatydama, kad įvaikinimas turėtų būti paremtas pirmiausia galimybe įkurdinti vaiką jo gimtojoje šalyje. Tad mes raginame kuo skubiau priimti Vaiko teisių Hagos konvenciją ir ją vykdyti“, - sakė B.Vėsaitė.
Spaudos konferencijoje dalyvavusios Seimo narės Orintos Leiputės teigimu, bus kreipiamasi į Norvegijos ambasadą, raginant kuo aktyviau dirbti su lietuvių bendruomenėmis. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas naujai atvykusiems lietuviams, juos informuojant apie galimas pasekmes, kas gali atsitikti su vaikais dėl didelio tėvų užimtumo ir tariamos vaikų nepriežiūros.
.jpg)
Komentuoti: