Ministrai derina reformos detales
 
„Mūsų tikslas aiškus – kad žmogus visą jam reikalingą socialinę ir sveikatos priežiūros pagalbą galėtų gauti „vieno langelio“ principu. (...) Mažiau biurokratijos žmogui. Daugiau susikalbėjimo tarp institucijų ir, svarbiausia, vienoje vietoje prieinama, kokybiška bei ori pagalba žmogui“, – po susitikimo su L.Kukuraičiu socialiniame tinkle akcentavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Teigiama, kad ministrai suderino paskutines detales dėl ilgalaikės priežiūros paslaugų (IPP) sistemos.
 
Tiek Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorius Karolis Valantinas, tiek Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės direktorius Rimvydas Turčinskas teigia, jog idėja sujungti socialinės globos ir slaugos paslaugas yra gera, tik tam būtina gerai pasiruošti. Tačiau, kaip teigia R.Turčinskas, jei nebus pasiruošimo, tai ir teliks tik kalbomis. Anot jo, reformą pradėti realu, bet jai užbaigti gali reikėti daugiau nei vienos kadencijos.
 

„Idėja gera, bet turiu blogą nuojautą, kad vežimas statomas prieš arklį. Visų pirma reikia plėsti ilgalaikės globos įstaigų, kitaip tariant, senelių namų, lovų skaičių, o ne išradinėti dviratį. Jeigu mes vienas lovas panaikinsime, pervadinsime iš slaugos į globos, jų nepadaugės, o senolių skaičius tiktai auga, kadangi ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė“, – pastebi Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorius Karolis Valantinas.

 
Daug neatsakytų klausimų
 
K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorė Ieva Bradulskienė mano, jog sujungti paslaugas būtų naudinga, bet reikia turėti atsakymus į daugelį klausimų, pavyzdžiui, ar numatytos lėšos įstaigų pertvarkymui.
 
„Kalbama ne apie kosmetinį remontą. Globoje turi būti numatytos atskiros maitinimo, užimtumo patalpos su privaloma kvadratūra vienam asmeniui, užimtumo specialistai, dvasiniai asistentai. O tai reiškia, kad įstaigos dabar turimas palatas turi pertvarkyti į kitos paskirties, priimti papildomus specialistus“, – aiškino I.Bradulskienė.
 
Jos teigimu, niekas neatsako ir į klausimą, ar globos paslaugos bus apmokamos valstybės lėšomis, panašiai kaip dabar PSDF lėšomis apmokamos slaugos paslaugos.
 
K.Valantinas turi ir dar vieną klausimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. „Kiek jūs esate padidinę lovų senelių namuose skaičių per paskutinius penkiolika metų, jeigu matote, kad visuomenė sensta? Jie tikrai nėra nieko dėl to padarę. Priešingai nei privatus verslas, kuris atkreipė dėmesį į šią sritį Lietuvoje ir jau ėmėsi veiksmų“, – teigė direktorius ir pateikė pavyzdį. Pernai rugsėjį Tauragnuose, Utenos rajone, vietoj buvusio vaikų darželio verslas įrengė 120 vietų senelių namus. Lapkritį šioje globos įstaigoje vietų jau nebeliko. Tai rodo didelį ilgalaikės globos poreikį.
 
„Jeigu Vilniuje yra didžiulis vaikų darželių poreikis – statome jų daugiau. Taip pat turėtų būti ir su senelių namais. Regionuose ilgalaikės globos paslaugas būtina plėsti, nes kito kelio nėra, – pastebi jis, pabrėždamas, kad dviračio išradinėti nereikia, reikia tik pastangų. – Jeigu valstybė negali, prašom pasikviesti verslą, bus kas suinvestuos į senelių namus ir problema bus išspręsta.“
 
Kas finansuos?
 
Pasak R.Turčinsko, svarbiausia, kad nebūtų apsiribota tik kalbomis, bet ir imtasi konkrečių veiksmų, būtų parengti planai, suplanuotos lėšos ir t.t. Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės, kurioje yra Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius, direktorius atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pacientų gydymui, diagnostikai, įvairioms profilaktikos programoms, t. y visai sveikatos priežiūrai skirtos lėšos dažnai nukeliauja socialinėms reikmėms tenkinti.
 

„Mintis jungti socialinės globos ir slaugos paslaugas yra gera, bet viena kaina turėtų būti slaugos, kita kaina – globos paslaugų. Visiškai kita kaina turi būti slaugos ir palaikomojo gydymo. Dar kitokia – paliatyvios pagalbos, ypač pacientų, kuriems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija“, – akcentuoja Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės direktorius Rimvydas Turčinskas.

 
Tuo metu opozicijoje esantys konservatoriai pateikė dar vieną naują siūlymą – panaikinti šiuo metu priežiūrai galiojantį 120 dienų limitą. Apie tai kalbėdamas Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės vadovas R.Turčinkas vėl sugrįžta prie būtinybės didinti finansavimą. Jis pažymi, kad ilgalaikė globa visada bus pigiau nei slauga ir palaikomasis gydymas. Tada kyla klausimas, kas nuspręs, kiek lėšų reikės.
 
„Grubiai tariant, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos kainuoja 100 eurų. Tikiu, kad netolimoje ateityje taip ir bus. O ilgalaikės globos paslaugos – 50 eurų, per pusę pigiau. Atsižvelgiant į finansavimą, reikia apskaičiuoti, kokie yra pacientų srautai, kokios senėjimo tendencijos“, – aiškino R.Turčinskas.
 
Pasak I.Bradulskienės, pagal dabar galiojantį ministro įsakymą kas 30 dienų slaugos paslaugas teikiančios įstaigos privalo iš naujo vertinti slaugos paslaugų poreikį ir jei nustatoma, kad didelio slaugos poreikio nėra, pacientas gali būti perkeliamas į globos įstaigą arba gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Taigi neišnaudoti visų 120 dienų galimybė yra ir dabar, pavyzdžiui, jei paciento būklė pagerėjo.
 
Kitas, vis dar neišspręstas klausimas su tais pacientais, kurie yra sunkios, labai sunkios būklės, bet neatitinka paliatyvios pagalbos indikacijų. Pasibaigus 120 dienų laikotarpiui, jų nėra kur perkelti. Namuose ne visada yra kam juos prižiūrėti. I.Bradulskienės teigimu, neretais atvejais ambulatorinių slaugos paslaugų namuose nepakanka, o ir slaugytojų vizitų skaičius yra ribotas. Globos įstaigos tokius pacientus taip pat sunkiai priima, nes turi turėti specialistus, reikiamą medicininę aparatūrą. „Tokiems pacientams, įvertinus jų būklę, turėtų būti galimybė peržiūrėti ir pratęsti 120 dienų limitą“, – sako ji.
 

„Prisižiūrėjus gražių vaizdo įrašų apie linksmus ir aktyviai gyvenančius senolius globos įstaigose užsienyje, daugeliui susidaro iliuzija, kad kažkokiu stebuklingu būdu iš slaugos ligoninės į globos įstaigą išvykęs žmogus ten gyvena kitokį gyvenimą, – sako K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorė Ieva Bradulskienė. – Reikia suprasti realybę – tie patys pacientai, sunkios būklės, sunkiai judantys arba nevaikštantys, su maitinimo ir kvėpavimo vamzdeliais keliauja į globą. Didžioji dalis nebesinaudoja tualetu ir nepietauja bendrose patalpose. Didžioji dalis net nebegyvena realybėje. Ir čia paradoksas – tų pačių pacientų priežiūra globoje kainuoja pigiau ir didelė dalis dengiama iš paciento lėšų.“

 
Su ja sutinka ir K.Valantinas, teigiantis, kad mintis, jog Lietuvoje reikėtų ilginti slaugos dienų limitą sklando jau septinti metai. „Man toks jausmas, kad politikai, ypač Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos klerkai, turiu omenyje, departamentų direktoriai, kurie n metų sėdi kabinetuose, nėra buvę slaugos ligoninėse. Nėra matę, kokio sunkumo po aktyvaus stacionarinio gydymo atvažiuoja pas mus pacientai. Dėti lygybės ženklą tarp slaugos ir globos yra absoliučiai nekompetentinga. Drąsiai galiu tą sakyti“, – pažymi jis.