PVM susigrąžinti negali
 
Tarp gydymo įstaigų vyksta tikros medicinos technologijų lenktynės. Respublikinė Šiaulių ligoninė svajoja įsigyti linijinį greitintuvą. Pasak įstaigos direktoriaus Dariaus Praninsko, ligoninei tai kainuotų reikšmingą sumą, tačiau šiuo metu trūksta reikiamo finansavimo.
 
„Gydymo įstaigos nori ir turi modernizuotis, tačiau pažangių technologijų įsigijimą riboja finansinės galimybės“, – apgailestauja didžiulius finansinius nuostolius generuojančios įstaigos vadovas.
 
Tarp pažangiausių įstaigų linksniuojama Druskininkų ligoninė taip pat siekia eiti koja kojon su technologiniu proveržiu. Pasak įstaigos vadovės Evelinos Raulušaitienės, regionų gydymo įstaigos šiandien gerokai skiriasi nuo anksčiau įsivaizduojamų kaimo ambulatorijų. Jos, kaip ir didžiosios, siekia pacientams pasiūlyti daugiau diagnostikos bei gydymo galimybių vietoje, kad žmonėms dėl sudėtingesnių tyrimų ar procedūrų nereikėtų vykti į didžiuosius miestus.
 
Vienas tokių pavyzdžių – magnetinio rezonanso aparatai. MRT tyrimai daugelyje sričių jau tapo įprasta diagnostikos priemone, todėl jų prieinamumas regionuose galėtų būti svarbus tiek pacientams, tiek pačioms gydymo įstaigoms.
 
Vis dėlto medicininės įrangos įsigijimas reikalauja didelių investicijų. Todėl gydymo įstaigoms svarbus tampa kiekvienas būdas išlaidoms sumažinti. Žvalgomasi į PVM apmokestinimą.
 

Anot Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus Dariaus Praninsko, jei dalį šiandien PVM forma sumokamų lėšų būtų galima panaudoti pačiose gydymo įstaigose, tai galėtų tapti būdu paspartinti jų modernizavimą – tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose.

 
„PVM mokėjimas mums yra didžiulė našta. Ypač dabar, kai inovacijos brangsta ir brangsta“, – atsidūsta Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus. „Juolab kad mūsų pačių paslaugos nėra apmokestinamos PVM, kas reiškia, negalime jo susigrąžinti kaip verslas ar kiti sektoriai. Kai įrangos kaina labai didelė, PVM susidaro tikrai įspūdingo dydžio. Tai tiesioginis gydymo įstaigų praradimas“, – apmaudžiai kalba vadovas.
 
Jis ligoninėje svarsto įsigyti milžinišką sumą siekiančią robotinę medicininę įrangą, tad minėta lengvata įstaigai būtų didelis sutaupymas.
 
Finansų ministerijos aiškinimu, Lietuvoje šiuo metu lengvatinis 5 proc. PVM tarifas, be kitų prekių ir paslaugų grupių, taikomas kompensuojamiesiems vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktams, taip pat nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams. ES valstybėms narėms galimybė pasirinkti taikyti lengvatinius PVM tarifus bendro naudojimo medicinos įrangai atsirado po 2022 m. priimtų PVM direktyvos pakeitimų.
 
Tvarka jau atgyvenusi
 
Į medicininės įrangos apmokestinimą dėmesį atkreipia Advokatų profesinės bendrijos TEGOS vyresnysis teisininkas Rokas Kazakevičius ir asocijuotoji partnerė Agnė Pimpytė.
 
Ligoninėms trūkstant lėšų įrangai, teisininkai sako: sprendimas – po ranka. Pakeisti beveik du dešimtmečius Lietuvoje galiojančią medicininės įrangos PVM apmokėjimo tvarką, kai praktinė sveikatos valdysenos situacija šalyje yra pakitusi neatpažįstamai – prielaidų ir galimybių tikrai yra. Mat tą įstatymas leidžia.
 
Kaip aiškina R.Kazakevičius, pagal bendrąją taisyklę medicinos priemonėms (įskaitant ir medicininę įrangą) Lietuvoje taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas. Vadinasi, nemažą įrangos kainos dalį sudaro būtent šis mokestis.
 
Be to, gydymo įstaigos, teikiančios PVM neapmokestinamas sveikatos priežiūros paslaugas, už medicinos įrangą sumokėto PVM negali atskaityti kaip pirkimo PVM, todėl šis mokestis joms tampa galutine ir negrąžinama išlaida.
 
„Susidaro situacija, kai dalis PSDF lėšų, skirtų sveikatos priežiūros paslaugoms finansuoti, galiausiai grįžta į valstybės biudžetą PVM forma. Tai ypač aktualu tada, kai kalbama apie brangią medicinos įrangą. Kuo didesnė įrangos kaina, tuo didesnė ir sumokamo PVM suma“, – aiškina A.Pimpytė.
 
Teisininkų vertinimu, medicininei įrangai galėtų būti taikomas mažesnis PVM tarifas. Jeigu 100 tūkst. eurų (be PVM) kainuojančiai įrangai vietoje 21 proc. PVM būtų taikomas 5 proc. tarifas, gydymo įstaigoms tai leistų sutaupyti reikšmingą pinigų sumą.
 

„Įstaiga nuo 100 tūkst. eurų vertės (be PVM) įrangos mokėtų tik 5 tūkst. eurų PVM vietoje 21 tūkst. eurų, taigi sutaupytų 16 tūkst. eurų“, – skaičiuoja TEGOS vyresnysis teisininkas Rokas Kazakevičius.

 
Tempia didelę naštą
 
„Dauguma įstaigų galėtų lengviau atsipūsti planuodamos finansus“, – įsitikinęs D.Steponkus, jei PVM lengvata medicininei įrangai pagaliau būtų pakeista. Jis sako, kad klausimą apie šias lengvatas vadovai neretai aptaria su teisininkais bei tarpusavyje.
 
Jis atkreipia dėmesį ir į kitą kelią, kuris gydymo įstaigoms padėtų pakelti mokestines sumas: jo manymu, kaip visų paslaugų, taip ir medicinos, kaina turėtų būti apmokestinama PVM. Mat rinkoje, anot pašnekovo, žaidžiama panašiomis sąlygomis.
 
D.Steponkaus teigimu, dar vienas gydymo įstaigų vadovus jaudinantis klausimas – pasigirstantis svarstymas apie PVM lengvatos panaikinimą vaistams.
 
„Čia būtų dar viena papildoma našta, kurią gydymo įstaigos vargu ar pakeltų. Turbūt net ir verslas nesugebėtų staiga amortizuoti 21 procentu pabrangusių kaštų, tad mums būtų ypač sudėtinga. Gydymo įstaigų vadovai bijo dar didesnio mokesčių taikymo sveikatos sistemoje“, – dalinasi pašnekovas.
 
„Mažinimo tikėtis reikia, kadangi mūsų paslaugos nėra apmokestinamos PVM. Jei už jas Valstybinė ligonių kasa mums mokėtų su PVM, galėtume rinkoje būti lygiaverčiai su privačiu sektoriumi tiek medicinos, tiek statybų ar kitų veiklų sferose“, – pažymi D.Steponkus.
 
Kad su minėta PVM lengvata atsirastų galimybė efektyviau panaudoti gydymo įstaigos turimas lėšas, įsitikinęs ir D.Praninskas. Jis sako, jog sutaupytos lėšos galėtų būti skiriamos aukštesnės kokybės ar brangesnei įrangai įsigyti, už tą pačią sumą būtų galima įsigyti daugiau reikalingų priemonių arba skirti jas kitoms ligoninės reikmėms – darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui, darbo sąlygų gerinimui ar kitoms prioritetinėms sritims.
 
„Lengvatos reikšmė labiausiai išryškėtų tais laikotarpiais, kai dėl didesnių investicijų ar kitų objektyvių priežasčių reikėtų atlikti daugiau ir didesnės vertės medicinos įrangos pirkimų. Kuo didesnės būtų investicijos, tuo didesnis būtų ir PVM lengvatos finansinis efektas“, – kalba jis.
 
Šakių ligoninės vadovas Ignas Sadauskas įsitikinęs, jei PVM mokestinė lengvata medicininei įrangai įsigyti sumažėtų, ligoninei tai būtų didelė paskata nusipirkti daugiau reikalingos įrangos.
 
„PVM lengvatos mažėjimas būtų itin aktualus, kadangi brangios įrangos perkame tikrai nemažai ir dažnai. Mokesčiai mums sumažėtų vienareikšmiškai“, – kolegoms pritaria vadovas.
 
Vis dėlto pastarasis išlošis, anot jo, kelia riziką, kad taip brangtų ir pati medicininė įranga.
 
„Kad mokesčiai mažėtų, vienareikšmiškai gerai, bet taip greičiausiai padidės medicinine įranga prekiaujančių įmonių marža. Taip yra visur – jei kur nors sumažėja mokesčiai, tai amortizuojama kita forma“, – pastebi I.Sadauskas.
 
Įstatyme pasilikusi spraga 
 
Minėtą tikslą pasiekti, anot TEGOS specialisto, sudėtinga nėra. R.Kazakevičiaus teigimu, Europos Sąjungos teisės aktai nedraudžia medicininei įrangai taikyti mažesnio – 5 proc. – PVM tarifo. Todėl, jo vertinimu, būtų galima išplėsti dabar galiojančią lengvatos taikymo išimtį ir ją pritaikyti ne tik vienkartinėms ar implantuojamoms medicinos priemonėms, bet ir tokiai įrangai kaip rentgeno aparatai, MRT, echoskopai bei kitai gydymo įstaigų naudojamai aparatūrai.
 
Be to, jo pastebėjimu, tokiai tvarkai įgyvendinti nereikėtų kurti naujos sudėtingos reformos. „Tam, mūsų vertinimu, realiai pakaktų pakeisti tik tam tikrus žemesnės teisinės galios teisės aktus“, – įsitikinęs teisininkas.
 
Kaip pastebi teisės ekspertas, minėtame įstatyme pasilikusi spraga. „Kas yra medicinos pagalbos priemonė, o kas – medicinos priemonė – kalambūras. Iš esmės vienintelis teisės aktas, ribojantis lengvatinio PVM taikymą – t.y. nustatantis sąrašą medicinos priemonių, kurioms taikomas lengvatinis PVM, – tai PVM įstatymo komentaras. Jis atspindi tik institucinę poziciją tam tikrais mokesčių teisės taikymo klausimais, tačiau žvelgiant iš privalomumo ir teisinės hierarchijos perspektyvos anaiptol nėra tokio pat lygio kaip, pavyzdžiui, ministro įsakymas ar juo labiau įstatymas“, – apie reguliavimo specifiką aiškina R.Kazakevičius.
 
„PVM komentare esantį medicinos priemonių sąrašą tikrai galima plėsti, nei įstatymas, nei Europos Sąjungos teisė neriboja platesnio lengvatinio PVM tarifo medicinos priemonėms taikymo“, – akcentuoja A.Pimpytė.
Dar daugiau – pati sąvoka „medicinos pagalbos priemonės“ tapo interpretacijos objektu.
 
„Keičiantis reguliavimui, matyt, kažkur prapuolė medicinos pagalbos priemonių apibrėžimas. PVM įstatyme nurodoma, kad lengvata taikoma, grubiai tariant, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, įsigyjamoms iš PSDF lėšų. Gydymo įstaigose kompensuojamoms paslaugoms teikti kompensuojamos ir priemonės – taigi, pagal VMI komentarą, jei medicinos pagalbos priemonę naudosi teikdamas PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, ją gali įsigyti už lengvatinį PVM. Tačiau kas konkrečiai laikytina medicinos pagalbos priemone, kuriai galima taikyti lengvatinį PVM tarifą, komentare yra labai susiaurinta. O kadangi aiškaus įstatyminio apibrėžimo, kas yra medicinos pagalbos priemonė, neturime – atsiranda erdvės interpretacijai“, – į neatitikimus, kuriuos galima apeiti, atkreipia dėmesį R.Kazakevičius.
 
O kaipgi valstybė?
 
Į pastarąją lengvatos idėją be susižavėjimo žvelgia Vilniaus rajono poliklinikos vadovas Evaldas Navickas. Jo manymu, jei PVM lengvata medicininei įrangai įsigyti leistų išlošti viešojo sektoriaus gydymo įstaigoms, praloštų valstybė.
 

„Vis girdime, kad norima mažinti PVM mokestį ir žemės ūkio produktams, tačiau reikėtų žvelgti racionaliai. PVM mokestis kažkokia forma sugrįžta į valstybės biudžetą, todėl didelės tragedijos, kad medicininei įrangai nėra taikoma PVM lengvata, nematyčiau. Visa tai, kas valstybės biudžetą papildo vienokiu ar kitokiu formatu, vertinu teigiamai“, – priešinga nuomone dalinasi Vilniaus rajono poliklinikos vadovas Evaldas Navickas.

 
„Iš vadovo pozicijos, taip – gydymo įstaiga pinigų kažkiek sutaupytų, bet į klausimą reikėtų žiūrėti plačiau. 16 procentų sutaupymas tartum ir galimas. O kiek praranda valstybė? Kas tokiu atveju lieka valstybei? Kaip su mokesčiais? Į mokestines lengvatas žiūriu gan skeptiškai. Arba turi būti aiškiai pagrįsta, kodėl jos yra taikomos“, – svarsto E.Navickas.
 
„Laikas nuo laiko šia tema vis padiskutuojama. Matyt, laimėtojų daug nebūtų – galbūt viena ar kita sveikatos priežiūros įstaiga. O valstybė pralaimėtų. Nesu už didelius mokesčius, bet esu už protingus mokesčius“, – poziciją dėsto pašnekovas.
 
Kalbėdamas apie finansus jis su ironija primena, kaip privatus sektorius siekė, kad viešasis mokėtų pelno mokestį.
 
„Na, ir pradėjome mokėti pelno mokestį... Už 2025-uosius metus sumokėjome tiek, kad visus apimtų juoko priepuolis... Didžiosios ligoninės, išskyrus Panevėžį ir Kauno klinikas, yra didžiuliame minuse, tad kiek mes pelno iš to sumokėjome? Viena kita poliklinika, kuri nemoka racionaliai investuoti pinigų, jei jų užsidirbo, kažkiek sumokėjo...“ – šypteli mokesčių mažinimo idėja nesižavintis E.Navickas.
 
Valstybės prioritetas – gynybai
 
„Neturime vienareikšmiško atsakymo, klausimas ministerijos lygmeniu šiuo metu nėra svarstomas“, – dėl galimybės medicininei įrangai mažinti PVM lakoniškai atsako Sveikatos apsaugos ministerijos komunikacijos patarėjas Julijanas Gališanskis.
 
Finansų ministerija šiuo klausimu griežtesnė. Kaip aiškina, kiekviena valstybė nustato lengvatinius PVM tarifus, atsižvelgdama į valstybės mastu nustatytas prioritetines sritis, poveikį valstybės biudžeto pajamoms, valstybės finansines galimybes, prisiimtus įsipareigojimus ir kitas aplinkybes.
 
Dėl lengvatinių PVM tarifų taikymo valstybės biudžetas netenka ženklios dalies pajamų: 2026 m. prognozuojama, kad dėl lengvatinių PVM tarifų taikymo valstybės biudžetas neteks apie 319 mln. eurų pajamų iš PVM, iš jų apie 228 mln. eurų dėl lengvatinio PVM tarifo taikymo vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir specialios medicininės paskirties maisto produktų kategorijoms. Lengvatinių PVM tarifų taikymo apimties plėtimas sąlygotų dar didesnius valstybės biudžeto pajamų iš PVM netekimus ir tokiu būdu ribotų prioritetinių funkcijų finansavimo galimybes.
 
„Šiuo metu dėl susiklosčiusių geopolitinių aplinkybių Lietuvoje prioritetai skiriami krašto gynybai stiprinti, gynybos reikmėms finansuoti“, – raštu komentarą pateikia Finansų ministerija.