90-90-90
Medikai (ir ne tik jie) tikisi, kad suvaldytas katastrofiškas susirgusiųjų kreivės augimas – tai ilgalaikis rezultatas. Tiesa, kalbėti apie pergales kol kas ankstoka, tačiau tikimasi, kad trisdešimtyje labiausiai nuo AIDS kenčiančių valstybių per artimiausius metus bus užkirstas kelias net 28 mln. naujų ŽIV susirgimų. Per artimiausią penkmetį UNAIDS tikisi, kad bus realizuota 90-90-90 programa. Tai reiškia, kad 90 procentų žmonių, nešiojančių ŽIV, žinos apie savo statusą ir ligą. 90 procentų žinančių gaus kvalifikuotą medicininę pagalbą. O 90 procentų gydomų pacientų bus išgydyti.
Optimistiška? Galbūt. Tačiau jei šių metų viduryje kreiptis dėl gydymo galėjo apie 13,6 mln. žmonių, kitais metais šis skaičius turėtų išaugti iki 15 milijonų. Tik čia ir vėl reikia paminėti skaičius: 2013 m. užfiksuoti beveik 2 milijonai naujų ŽIV atvejų, šiemet skaičius jau dabar pasiekė beveik pustrečio milijono. Sveikatos ekspertai tikisi, kad susirgimų mažės ir 2020 m. bus registruota apie pusę milijono naujų ŽIV nešiotojų. Liūdniausia, kad pernai nuo AIDS ir šios ligos komplikacijų mirė 1,5 mln. žmonių.
 
Didžiausia problema – vaikai
Nors dažnai įsivaizduojama, kad AIDS didžiausią grėsmę kelia Afrikoje, Europoje ši liga priskiriama pavojingiausiųjų grupei. Iš viso pasaulyje pernai ŽIV užsikrėtė apie 240 tūkst. vaikų.
Medicininiai preparatai leido dešimtadaliu sumažinti moters nėštumo metu kūdikiui perduodamo ŽIV tikimybę. Deja, Rytų Europos šalys čia gali pavydžiai žiūrėti į Vakarų mediciną: 75 proc. infekuotų mažylių – būtent iš Rytų Europos.
ŽIV virusas kūdikiui gali būti perduotas nėštumo ar gimdymo metu bei maitinimo krūtimi laikotarpiu. Efektyvūs medikamentai (aišku, jei motina žino apie nešiojamą ŽIV) gali gerokai sumažinti viruso perdavimo kūdikiui tikimybę.
Europoje antiretrovirusinė terapija prieinama maždaug 95 procentams nėščiųjų – tai geriausias rezultatas iš visų žemynų.
 
Viską lems lėšos ir norai
„Jeigu mes kas dieną skirsime po 3 dolerius (8,36 Lt) kiekvienam ŽIV infekuotam žmogui, per artimiausius penkerius metus su šia liga susitvarkysime. Turime skaičiavimus, kad kiekvienas į šios ligos prevenciją įdėtas doleris duoda 15 dolerių ekonominį efektą. Jeigu šios investicijos nebus mažinamos, iki 2020 metų mes AIDS suvaldysime ir galėsime ją išbraukti iš pavojingiausių ligų sąrašo“, - sako iš Malio kilęs 62 metų UNAIDS vadovas.
Jeigu minėti 3 doleriai realiai tektų kiekvienam infekuotojam, per metus susidarytų maždaug 22 milijardų dolerių (61,27 mlrd. Lt) suma. Silpnai išsivysčiusios valstybės, kur ŽIV kelia didesnę grėsmę, stengiasi didinti investicijas šios ligos prevencijai: skaičiuojama, kad dabar 53 proc. visų kovai su ŽIV/AIDS skiriamų lėšų tenka būtent vargingiausioms šalims.
Daugiau nei du trečdaliai viso pasaulio ŽIV infekuotojų gyvena būtent Afrikoje – šalyse į pietus nuo Sacharos dykumos. Po šio regiono į rizikingiausių grupę patenka Rytų Europos ir Vidurio Azijos šalys, taip pat Karibų jūros regiono valstybės.

Tarp kitko
Pietų Afrikos Respublikoje gimusi aktorė, „Oskaro“ laureatė Charlize Theron, kuri yra Jungtinių Tautų taikos ambasadorė, Kalifornijos universitete susitiko su UNAIDS vadovu. „Pamenu, kai buvau maža, pamačiau fotografiją, kurioje princesė Diana bučiuoja ŽIV infekuotą žmogų. Ir supratau, kad tas vaizdas pasako žymiai daugiau nei visų profesorių, gydytojų ir mokslininkų žodžiai. Daug bendrauju su jaunimu, todėl noriu, kad jaunoji karta išgirstų mano žodžius. Džiugu, kad mirčių nuo AIDS skaičius pasaulyje sumažėjo beveik trečdaliu, tačiau perpus išaugo jaunų užsikrėtusių merginų skaičius. Todėl manau, kad būtent su jaunimu reikia garsiai kalbėti apie šią ligą, jos plitimą ir apsisaugojimo galimybes“ – sako pirmoji aktorė iš Afrikos, 2003 m. už vaidmenį filme „Monstras“ apdovanota JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimu.
Beje, Charlize Theron yra įkūrusi labdaros fondą „Africa Outreach“, kuris renka lėšas šios ligos profilaktikai Pietų Afrikos Respublikoje.