Žmonių vaistai – gyvūnams. O jei atvirkščiai?
Aneta Vaitkienė
2021-12-17
Pasirodo, specialių veterinarinių vaistų tėra tik keli, ir mūsų augintiniai dažniausiai būna gydomi žmonėms skirtais vaistais. Esminis skirtumas tėra tik dozė ir kai kuriais atvejais – kelių medikamentų suderinamumas.
Atsparumas – dar viena priežastis, kodėl žmonės neturėtų vartoti gyvūnams skirtų antibiotikų.
Būtina tiksliai dozuoti
Žmonių vaistuose veikliųjų medžiagų dozės paprastai būna skaičiuojamos 60-80 kg sveriančiam organizmui, o augintinio svoris dažnai nesiekia nė kūdikio svorio. Kaip tik dėl šios priežasties žmonių vaistus gyvūnams turėtų skirti profesionalus veterinarijos gydytojas, atsižvelgdamas į reikiamą dozę ir vaistų derinį.
Tiesa, yra kone kiekvienų namų vaistinėlėse pasitaikančių vaistų, naminiams gyvūnėliams kategoriškai netinkančių. Vienas tokių – aspirinas, virškinamajame trakte metabolizuojantis į salicilo rūgštį. Šaltinių teigimu, naminės katės neturi fermentų jai išskaidyti, tad net ir mikroskopinė koncentracija išlieka kraujotakoje kelias paras, sudarydama didžiulę apsinuodijimo riziką. Analginas, paracetamolis ir „No-Shpa“ taip pat laikomi gyvūnams pavojingais.
Vertina prieštaringai
O štai gyvūnams skirtų vaistų naudojimo žmogui gydyti praktika nėra tokia jau neįprasta, kaip atrodytų. Ypač dažnai toks gydymas pasitaiko tarp žmonių, dirbančių su gyvūnais: ūkininkų, žirgynų darbuotojų ar veterinarijos specialistų. Sutinkama tai prieštaringai: viena vertus, veterinarijos gydytojams draudžiama parduoti ar išduoti bet kokius gyvūnams skirtus vaistus, jei jie bus skiriami gydyti žmonėms. Ant vaistų pakuočių būna aiškiai užrašyta „neskirta vartoti žmonėms“ ar panašiai.
Kita vertus, daugelis veterinarijos gydytojų parduodamų ar išduodamų vaistų, skirtų mažų naminių gyvūnų ligoms gydyti, yra generiniai žmonėms skirtų vaistų atitikmenys. Pavyzdžiui, augintinis gali sirgti uždegimine liga ir vartoti prednizoną – tuos pačius vaistus, kuriuos žmonės gali gauti su gydytojo receptu.
Savarankiško gydymo rizika
Tačiau didesnė problema, susijusi su gyvūnams skirtų vaistų naudojimu, yra savarankiškas gydymas netinkančiais vaistais. O ypač – jei ir liga savarankiškai diagnozuojama, o vėliau gydoma gyvūnams skirtais antibiotikais. Savidiagnozė gali būti klaidinga, antibiotikas gali būti parinktas netinkamai arba gali būti klaidinga jo dozė. Tai sukelia didelį pavojų sveikatai.
Be to, JAV Maisto ir vaistų administracijos teigimu, vaistai, gaminami gyvūnams ir skirti maišyti su pašarais, gali neatlikti tokio pat lygio gamybos kontrolės, kokia yra privaloma žmonėms skirtų vaistų atžvilgiu. Gyvūnams skirtuose medikamentuose gali būti daugiau priemaišų, kurios nekelia pavojaus jų sveikatai, bet gali būti pavojingi žmonėms.
Atsparumo antibiotikams rizika
Atsparumas – dar viena priežastis, kodėl žmonės neturėtų vartoti gyvūnams skirtų antibiotikų. Viena didžiausių sveikatos problemų pasaulyje yra daugybei vaistų atsparios bakterijos, nežūstančios nuo įprastinių antibiotikų poveikio. Neturint ypač stipraus poveikio vaistų, kurie suvaldytų šias „superbakterijas“, gali kilti mirtinos infekcijos. O be gydytojo priežiūros vartodamas atsitiktinius veterinarinius antibiotikus, neatsakingas pacientas tik padidina riziką, jog atsiras daugybei vaistų atsparių bakterijų padermių.
Medicinos specialistai perspėja, jog toks pasirinkimas yra pavojingas, nes šios daugeliui vaistų atsparios bakterijos lieka žmogaus organizme ir gali sukelti vėlesnę infekciją, kurią sunku gydyti. O iš visuomenės sveikatos perspektyvos žvelgiant, tokia atranka gali prisidėti prie nuolat augančios atsparumo antibiotikams problemos.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: