Apsauga nuo ligų

„Žarnyno mikroflora, t.y. mikrobiota yra labai svarbi, ji apsaugo nuo patogenų patekimo į organizmą. Visų pirma – nuo rotovirusinių, norovirusinių žarnyno infekcijų, kiek mažiau – nuo bakterijų sukeliamų ligų. Taip pat yra įrodyta, jog mikrobiota gali turėti teigiamą reikšmę saugant ir nuo kvėpavimo sistemos ligų, gripo“, – sako Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas, VUL Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytojas vaikų gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas.
 
Mikrobiota atlieka ir kitas svarbias funkcijas: skaido nesuvirškintas maisto liekanas ir žarnyne pasigaminusias gleives, sintezuoja vitaminus bei palengvina tam tikrų mikroelementų absorbcija, kontroliuoja žarnyno epitelio ląstelių dauginimąsi, imuninės sistemos formavimąsi ir jos pusiausvyrą.
 
Kodėl sutrinka?
Vaikų gastroenterologas pastebėjo, jog šiandien daug vaikų vargina mikrobiotos sutrikimai. „Disbiozė – normalios žarnyno mikrobiotos sudėties bei savybių pasikeitimas – didelė problema. Kas dažniausiai sutrikdo mikrobiotos veiklą? Sunkiai ji atkuriama persirgus minėtosiomis virusinėmis žarnyno infekcijomis, reikšmės turi ir vaistų vartojimas, ypač antibiotikų, rūgštingumą mažinančių medikamentų.
 
Neigiamos įtakos turi ir patiriami stresai, mityba. Pavyzdžiui, mikrobiota sutrikdoma valgant daug mėsos, ekologiškai nešvaraus maisto. Disbiozė gali atsirasti ir sergant daugeliu kitų ligų – maisto alergija, Krono liga, opiniu kolitu, diabetu, kitomis imuninėmis ligomis“, – aiškino specialistas.
 
Jis pridūrė, kad reikšmės tam, kokios bakterijos apsigyvens žarnyne, turi ir tai, kokiu būdu, kokiomis sąlygomis vaikas gimė, ar buvo maitintas motinos pienu.
 
Gelbėja probiotikai
Normaliai mikrobiotos veiklai atkurti paprastai yra skiriami probiotikai – maisto papildai iš gyvų organizmų. Visgi, V.Urbono pastebėjimu, didžiausia problema, kad šiandien mokslas dar daug ko nežino apie disbiozę – kas yra norma, o kas jau patologija. Beveik nustota atlikti ir disbiozės tyrimus, nes jie nėra labai tikslūs.
 
„Todėl dažniausiai gydymą probiotikais skiriame „aklai“, tik vadovaujantis moksliniais straipsniais – apie vienų probiotikų naudą tyrimų yra, apie kitų – ne. Bene geriausiai žinoma, kaip gydyti infekcinį arba antibiotikų sukeltą viduriavimą. Kitų ligų atvejais siūlome išmėginti įvairius maisto papildus, taip bandant atrasti, kurie padėtų geriausiai“, – kalbėjo vaikų gydytojas.
 
Dažniausiai rekomenduojamais išlieka bene geriausiai ištirti laktobakterijų genties probiotikai.
Tačiau gydytojas pabrėžė, jog jeigu „dirva“ yra bloga, nepadės ir jokios „trąšos“.
 
„Jeigu žarnyno epitelis pažeistas uždegimo, geriau reikia duoti ne svetimų probiotikų, bet paskatinti nuosavų „gerųjų“ bakterijų gamybą. Tą padės padaryti pakankamai suvartojamų skaidulų – daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų - kiekis. Tačiau kartu reikia nepamiršti ir pieno produktų, jogurto. Reikšmės turi ir pakankamas riebalų vartojimas. Tačiau svarbiausia visų medžiagų gauti su saiku“, – kalbėjo V.Urbonas.