Nuo Juodosios jūros iki Atlanto
 
Kad netikėtos aplinkybės gyvenimą gali apversti aukštyn kojomis, puikiai žino daug metų Lietuvoje gyvenusi ukrainietė Inna Bru. Išsiruošusi atostogauti pas mamą Ukrainoje, prie Juodosios jūros ji pirmą kartą išvydo vandens sportininkus.
 
„Mane taip sudomino tas vaizdas... Tris dienas mintimis vis sugrįždavau prie to, ką mačiau pajūryje. Tuomet internete radau informacijos, kad yra speciali mokykla ir čia vyksta burlenčių kursai. Užsirašiau, sudalyvavau ir man nepaprastai patiko. Įsivaizduokite save slystant vandeniu, varomam vėjo jėgos, balansuojant ant specialios lentos ir valdant spalvingą burę. Kiekvienas atsistojimas reikalauja itin daug fizinių jėgų, bet labiausiai mane vilioja galimybė pajusti gamtos jėgą ir išbandyti savo ribas. Tą vasarą Ukrainoje prasidėjo mano draugystė su vandeniu ir vėju“, – pirmuosius žingsnius prisimena Inna.
 
Grįžusi į Lietuvą, moteris ėmėsi ieškoti galimybių tęsti naująjį hobį. „Čia neturėjau nė vieno pažįstamo burlenčių sporto entuziasto. Bet, ačiū guglui, galimybių sportuoti radau. Važiuodavau į skirtingas vietas, kur praktikuojamas šis sportas, plėtėsi bendraminčių ratas“, – pasakoja ji.
 
Naujasis hobis ne tik užpildė Innos laisvalaikį, bet ir iš esmės pakeitė kasdienybę. „Prieš tai dienos lėkė tuo pačiu ritmu: darbas-namai, namai-darbas. Pradėjusi sportuoti, ėmiau ir daugiau keliauti, stebėti oro sąlygas, ieškoti vėjuotų, buriavimui tinkamų lokacijų. Gyvenimas tapo daug įdomesnis“, – prisimena Inna.
 
„Vandenyje nejutau jokios baimės, tik malonų adrenaliną, – priduria vandens sporto mėgėja. – Greitai įsigijau savo įrangą. Per trumpą laiką prasidėjo naujas mano gyvenimo etapas – visiškai kitoks nei iki tol.“


 
Meilė iš pirmo žvilgsnio
 
Trumpas buriavimo sezonas Lietuvoje privertė Inną ieškoti vietos, kur ji galėtų užsiimti šiuo sportu ištisus metus.
 
Išgirdusi apie šiltą, bet visuomet vėjuotą salą, prieš dešimt metų Inna pirmą kartą apsilankė Ispanijai priklausančioje Fuerteventūros saloje. „Atvykau čia savaitei. Bet jau pirmąją dieną supratau, kad tai yra vieta, kur norėčiau gyventi. Pajutau meilę iš pirmo žvilgsnio, – pasakoja moteris. – Nors atvykau vasario mėnesį, kai vėjo Fuerteventūroje būna palyginti mažai, jo pakako buriuoti. Čia – tikras buriuotojų rojus. Ir apskritai klimatas idealus bet kokiam sportui – puikus oras, saulė, šiltas vanduo, kalnai.“
 
Įsikūrusi Kanarų saloje, Inna netruko gauti pasiūlymą, kuris dar labiau sustiprino ryšį su vandens sportu. „Įsidarbinau sporto viešbutyje irklentės nuomos punkte. Netrukus, išlaikiusi kursus, egzaminus ir gavusi licenciją, tame pačiame sporto viešbutyje jau dirbau irklenčių sporto instruktore. Irkluoti man patiko, nors sportas nuo buriavimo skiriasi. Vėjas irkluojant – ne draugas“, – pasakoja ji.
 
Per dvejus metus Atlanto vandenyne Inna irkluoti mokė tūkstančius žmonių. „Pagrindiniai klientai buvo iš Danijos, Švedijos, kur šis sportas populiarus. Lankydavosi žmonės su vaikais ir vyresnio amžiaus, vieni jau kiek pramokę, kiti ant irklentės mėgino stotis pirmą kartą, – prisimena Inna. – Daug kas iš klientų tapo mano draugais: jiems atvykus į salą, susitinkame paplaukioti, bendraujame žinutėmis.“
 
Naudinga visiems
 
Gyvendama Fuerteventūroje, Inna niekada nesilanko sporto salėje: „Kam man ten kankintis, jeigu aš kasdien plaukioju su irklente? Šitaip sportuojant dirba visas raumenynas – kojos, rankos, pečiai, stiprėja nugaros raumenys ir presas. Irklentės tinka ir vyresnio amžiaus žmonėms: irkluodamas gali pats reguliuoti sporto intensyvumą: gali plaukti greičiau, toliau arba lėčiau, ne taip toli.“
 
Daug metų sportuojanti ir kitus to mokanti Inna tvirtai tiki: vandens sportas naudingas visiems, nepriklausomai nuo amžiaus. „Vandens sporto šakų – daugybė. Kiekvienas gali pasirinkti pagal amžių, norus ir galimybes. Jeigu buriuoti pernelyg ekstremalu, galima užsiimti banglenčių ar irklenčių sportu. Ant irklentės galima tiesiog ramiai sėdėti ir lėtai slysti vandens paviršiumi, mėgaujantis gamta“, – aiškina ji.
 
Su vandens sportu Inna ypač rekomenduoja supažindinti vaikus: „Jis naudingas ne tik stiprinti sveikatą, bet ir formuoti charakterį. Užsiimdamas sportu, vaikas jau negalvoja apie telefoną, jaunuolis – apie cigaretes ar alkoholį. Atsiranda kur kas labiau motyvuojantis tikslas – kuo ilgiau išstovėti ant lentos, kuo toliau nuplaukti, kuo daugiau pasimėgauti gerais rezultatais.“


 
Dar viena aistra – fotografija
 
Vandens sportas Innai atnešė ir kitą aistrą – fotografiją. „Nors fotografija domėjausi jau mokykloje, lankiau kursus, bet rimčiau užsiiminėti pradėjau tik ėmusi buriuoti. Lankiausi tokiose gražiose vietose, kad būtinai norėjau jas įamžinti ir pasidalinti su pažįstamais, draugais“, – pasakoja moteris.
 
Ji fotografuoja ir Kanarų salose vykstančiuose burlenčių, banglenčių, irklenčių pasaulio čempionatuose. „Į Fuerteventūrą atskrenda profesionalūs sportininkai. Kai jie lekia vandeniu per stiprų vėją, dideles bangas, vaizdai – fantastiški“, – sako ukrainietė.
 
Fotografija, Innos teigimu, suteikia ne tik saviraiškos, bet ir socializacijos galimybių. „Fotografuodama daug bendrauju su žmonėmis, susipažįstame, kalbamės ne tik apie sportą, bet ir apie gyvenimą. Labiausiai man patinka tai, kad visi vandens sportu užsiimantys žmonės pozityvūs, moka gyventi šia akimirka“, – pasakoja Inna.
 
Stebėdama profesionalius sportininkus, ji sako išmokusi svarbių gyvenimo pamokų: „Įdomu stebėti, kaip jie reaguoja į pralaimėjimus. Praėjusiais metais gal buvai čempionas, bet nereiškia, kad juo tapsi ir šiais metais – viskas taip nenuspėjama. Stebėdama šiuos sportininkus, suprantu, kad nieko nėra amžino, viskas kinta, bet tai – ne tragedija. Gyvenimas yra dovana ir reikia ja naudotis.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!