Situacija nedžiugina
 
„Remiantis Europos sveikatos instituto tyrimų apžvalgomis, europiečiai naudoja ženkliai mažiau perdirbto maisto nei amerikiečiai. Todėl turime geresnius širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos rodiklius. Bet žvelgiant plačiau, europiečių mityboje vis dar gausu spragų. Sveikatai palankesnio maisto restoranai pustuščiai, o „Mcdonald's“ eilėje reikia laukti ilgiau nei pusvalandį“, – pastebi mitybos specialistė Laura Panavė.
 
Lietuva – ne išimtis. Higienos instituto praėjusių mokslo metų vaikų sveikatos stebėsenos sistemos duomenimis, antsvorį ar nutukimą turėjo kas penktas šalies mokinys: 2-6 m. amžiaus grupėje – 9 proc., o 7-17 m. amžiaus grupėje – daugiau nei 22 proc.
 
„Lietuvoje sparčiai plinta greito maisto restoranai, tradicinė lietuvių mityba – toli gražu ne visavertė. Stebint vien vaikų sveikatos rodiklius, aišku, kad situacija net ne prasta, bet labai bloga“, – konstatuoja dietistė.
 
Painiojamos sąvokos
 
Garsiau kalbėti apie sveiką mitybą, anot L.Panavės, Lietuvoje pradėta prieš penkiolika metų. Tuo metu šalyje ėmė rastis vis daugiau specialistų, sveikos gyvensenos entuziastų.
 

„Deja, ilgainiui daugelis sveikatai palankią mitybą pradėjo tapatinti su dieta. Terminai „dieta“, „sveika mityba“, „sportininko mityba“ asimiliavosi ir iškreipė mūsų santykį su maistu. Mano vartojami terminai – „sveikatai palanki mityba“ arba „subalansuota mityba“ – tai jokia dieta. Tai nėra nei griežti apribojimai, nei kiekvieno gramo skaičiavimas ir prėskas maistas. Visa tai turėtų pagaliau išeiti iš mados ir mūsų įsitikinimų“, – sako mitybos specialistė Laura Panavė.

 
Svarbu keisti požiūrį
 
Didžiausia lietuvių klaida, anot pašnekovės, kad mityba neišskiriama kaip vienas didžiausių prioritetų kasdienėje veikloje. „Bet juk būtent maisto dėka mes funkcionuojame, judame, mąstome, vienaip ar kitaip atrodome“, – stebisi L.Panavė.
 
Konsultacijų metu mitybos specialistė teigia girdinti vienintelį pasiteisinimą – nėra laiko sveikai maitintis. Tačiau tai – tik bėgimas nuo atsakomybės, sako ji: „Net ir visiškai neturint laiko galima pasirinkti sveikatai palankesnius produktus, patiekalus. Laikas nieko nelemia, lemia prioritetai.“
 
„Kilogramai užauga ar sveikata pablogėja ne per naktį. Ne per naktį pasiekiami ir geri rezultatai. Reikia išsiugdyti tinkamus įpročius: iš pradžių racionaliai įvertinti savo mitybos situaciją, tuomet atkreipti dėmesį į produktų krepšelį, vengti sveikatai nepalankių gaminių. Tik susiformavusi rutina duos ilgalaikius rezultatus. O pradėti galima nuo dar vienos stiklinės vandens. Išgerti nebe du, o tik vieną puodelį kavos. Suvalgyti ne tris, bet du gabalėlius šokolado ir ne du, o vieną kartą per dieną. Svarbu, kad nauji įpročiai nevirstų kančia, bet taptų normaliu gyvenimo būdu“, – pabrėžia L.Panavė.

---

 
Verta žinoti
10 gydytojos dietologės Barboros Jarašūnės patarimų
 
1. Valgykite reguliariai. Suaugusiam asmeniui rekomenduočiau valgyti tris kartus per dieną, galima pridėti porą užkandžių tarp pagrindinių valgymų. Visgi kiekvienas gali atrasti sau tinkamiausią valgymo ritmą – kai kuriems žmonėms gali tikti valgyti 2-3 kartus per dieną, o kitiems pernelyg ilgos pertraukos skatina dažną persivalgymą. Būtų puiku, jei tarp paskutinio valgymo vakare ir pirmojo ryte būtų mažiausiai 12-os valandų pertrauka.
 
2. Nepersivalgykite. Nuolatinis „lėtinis“ persivalgymas gali lemti nutukimą ir metabolinius sutrikimus. Stebėkite save – pavalgę turėtumėte pasijusti maloniai, lengvai sotūs, tačiau ne apsunkę ar prisikimšę.
 
3. Vartokite kuo daugiau daržovių. Kaskart pietaujant ir vakarieniaujant lėkštėje turėtų atsirasti erdvios vietos daržovėms (bulvės į šią kategoriją neįtraukiamos). Be to, svarbu nepamiršti ankštinių kultūrų: pupelių, lęšių, avinžirnių. Jas naudinga vartoti bent 2-3 kartus per savaitę.
 
4. Nevenkite riebalų. Organizmui riebalai svarbūs – jie ne tik suteikia energijos, bet ir padeda pasisavinti vitaminus A, D, E ir K, kurie yra būtini sklandžiai organizmo veiklai, reguliuoja uždegiminius procesus, yra hormonų pirmtakai. Riebalai turėtų sudaryti iki 30 proc. visų dienos kalorijų. Lietuvių racione vis dar gausu sočiųjų riebalų šaltinių, todėl svarbiausias patarimas – į kasdienį racioną nepamiršti įtraukti nesočiųjų, ypač polinesočiųjų riebalų šaltinių – riešutų, sėklų ir jų aliejų, šaltųjų vandenų riebių žuvų. Saujelė nesūdytų riešutų ir / ar sėklų per dieną būtų puikus naudingų riebalų bei mikroelementų šaltinis kiekvienam.
 
5. Ieškokite rakto skylutės ženklo. Lietuvoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse sveikatai palankesni produktai žymimi žaliu rakto skylutės simboliu – jis padeda pasirinkti sveikiausią produktą iš vienos ar kitos produktų grupės. Šiuo simboliu ženklinami tik Sveikatos apsaugos ministerijos kriterijus atitinkantys gaminiai.
 
6. Rinkitės įvairesnį maistą. Į kasdienį racioną įtraukite produktus iš skirtingų maistinių grupių: rinkitės grūdines kultūras, daržoves ir vaisius, pieno produktus, daug baltymų turintį maistą (mėsą, žuvį, kiaušinius ar ankštines kultūras) bei sveikatai palankius riebalus. Jeigu tam tikrų produktų netoleruojate, atkreipkite dėmesį į užrašus ant pakuočių. Tarkime, jei netoleruojate laktozės, ieškokite maisto produktų su specialiu žymėjimu „Be laktozės“.
 
7. Ribokite cukrų. Daug cukraus turintys produktai turi labai mažą maistinę vertę, tačiau išlaiko didelę energinę vertę, vadinamą „tuščiomis kalorijomis“. Be to, pernelyg gausus cukraus vartojimas didina nutukimo, metabolinių sutrikimų ir dantų ėduonies riziką. Dažnai cukrus slypi ten, kur net neįtariate. Pirmiausiai patariu įvertinti, kiek cukraus gaunate su įvairiais gėrimais. Nepamirškite, kad sultys ir gaivieji gėrimai turi didžiausią jo kiekį.
 
8. Valgykite be pašalinių veiklų. Ramiai pavalgyti, pajusti maisto skonį bei sotumo pojūčius trukdo įvairūs pašaliniai dirgikliai, pavyzdžiui, nuolat įjungtas televizorius, kompiuteris, telefonas ar įvairūs skaitiniai. Visi šie pašaliniai veiksniai nukreipia dėmesį ir koncentraciją nuo valgymo proceso. Sąmoningas valgymas yra pirmasis žingsnis pokyčių link.
 
9. Pokyčių per naktį nebūna. Mūsų sveikatą lemia ne vienkartiniai „susilaikymai“ ar griežtos poros savaičių trukmės dietos, bet kasdieniai įpročiai. Norint pakeisti seną ir įtvirtinti naują įprotį, gali prireikti mažiausiai šimto dienų. Pasikeitimai yra stabiliausi, kai jie diegiami pamažu, o ne per naktį norint pakeisti visą savo maitinimąsi.
 
10. Rinkitės natūralumą. Produkto „sveikumas“ priklauso nuo jo sudėties, perdirbimo laipsnio ir suvalgomo kiekio. Akivaizdu, kad mažiausiai apdoroti produktai – daržovės, vaisiai, kruopos, riešutai, sėklos, žuvis, mėsa ar kiaušiniai, sveikatai bus daug palankesni negu gausiai apdoroti (dešrelės, rafinuotų miltų bei cukraus gaminiai ir pan.).

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!