Kasmet – vis mažiau
Nors pasigirsta nerimastingų pranešimų apie sumažėjusį vaikų skiepijimą karantino metu, Centro poliklinikos Vaikų skyriaus vedėja Laimutė Šumskienė sako to nepastebėjusi: „Žinoma, dalis tėvų atideda skiepus, nes bijo eiti į gydymo įstaigą dėl kovido, bet tokių stebime mažai. Tarkime, lygindami praėjusius metus su užpernai matome, kad skiepų apimtys sumažėjo vos vienu dviem procentais.“
 

Jei atidedamas pirmasis, o ne pakartotinis skiepas, tai kelia pavojų vaiko sveikatai. „Ypač pavojinga, jei, pavyzdžiui, kalbame apie kūdikį, kuris neturi jokio imuniteto infekcijai, kontroliuojamai skiepais. Na, o ūgtelėjusiam vaikui, kuris paskiepytas ir jam reikia sustiprinamosios dozės, aišku, du trys mėnesiai didelės žalos nepadarys“, – vertina Centro poliklinikos Vaikų skyriaus vedėja Laimutė Šumskienė.

 
L.Šumskienė pabrėžė, kad Centro poliklinikoje yra saugios sąlygos skiepytis: vizitų grafikas sudarytas taip, kad nebūtų eilių prie durų, pacientas iškart patenka į kabinetą, kuris nuolat dezinfekuojamas.
O vaikų gydytoja imunoprofilaktikai Liana Žmuidzinavičiūtė pastebi, kad kai kuriems skiepams dėmesys gerokai sumažėjęs. Tai: vakcina nuo žmogaus papilomos viruso, sukeliančio gimdos kaklelio vėžį, taip pat – nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės.
 
Baiminamasi protrūkio
Pirmoji vakcina nuo žmogaus papilomos viruso skiriama vienuolikos metų mergaitėms. Gydytojos L.Žmuidzinavičiūtės vertinimu, tai ir yra nepopuliarumo priežastis – tėvams sunku tokio amžiaus vaiką sieti su gimdos kaklelio vėžiu. Visuomenė turėtų būti šviečiama, kad ši vakcina reikalinga dar iki lytinio gyvenimo pradžios. Jei skiepijama mergaitė nuo vienuolikos iki penkiolikos metų, reikalingos dvi dozės, kurias valstybė kompensuoja. Jei tėvai suvėluoja ir ryžtasi skiepyti vaiką nuo 15 metų, keičiasi vakcinavimo schema ir reikalingos jau trys dozės.
 
Dėmesys tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinai sumažėjo, spėjama, dėl pasaulyje pasklidusios nuomonės, kad ši vakcina galimai susijusi su autizmu. Nors nėra jokio pagrindo tokiai nuomonei pagrįsti. Pirmasis skiepas skiriamas metų ir trijų mėnesių vaikui, antrasis – šešerių. L.Žmuidzinavičiūtė girdi tėvų svarstymus skiepyti jau augesnį vaiką – kai jis pradės kalbėti. Europoje šia vakcina skiepijama dar anksčiau – vos metų sulaukusius vaikus. Šiuo metu skaičiuojama, kad Lietuvoje paskiepyta maždaug 90 procentų vaikų.
 
„Turėdami mažesnes kaip 95 procentų skiepijimo apimtis galime sulaukti dar didesnio tymų protrūkio, nei buvo prieš dvejus metus. O juk ir šis buvo rimtas, nes sirgo neskiepyti vaikai ir suaugę, kurie nežinia, kaip buvo skiepyti – jų vakcinacijos duomenų neišlikę, spėjama, kad galėjo būti paskiepyti viena doze. Per du tris mėnesius susirgo apie tūkstantis žmonių, nemažai vaikų pateko į ligoninę, net į reanimaciją. Tymai gali baigtis ir mirtimi, vaistų nuo šios ligos nėra. Lietuvoje mirties atvejų nebuvo, o Europoje ir pasaulyje jų skaičiuota nemažai“, – tymų protrūkį mena L.Žmuidzinavičiūtė. Gydytojai nerimą kelia faktas, kad skiepijimas šia vakcina kasmet mažėja puse ar visu procentu.
 
Nori skiepų paso
Šaltuoju metu laiku paprastai išauga meningokokinės B infekcijos atvejų. Valstybės kompensuojama vakcina skiriama nuo 2018-ųjų tais ir vėlesniais metais gimusiems vaikams. Imunologai fiksuoja skiepų nuo šios ligos augimą: pernai trimis dozėmis pasiskiepijo daugiau nei 2019 metais – apie 82 procentus metų sulaukusių vaikų. Tačiau čia neskaičiuojami tie, kuriuos tėvai skiepija komercinėmis vakcinomis. O tokių vaikų, pasak gydytojos imunoprofilaktikai, yra nemažai.
 
Populiari ir komercinė meningokokinė A, C, W, Y infekcijų vakcina – ja skiepijasi žmonės, kurie keliauja po įvairias šalis – Pietų Ameriką, Aziją, Afriką.
„Negražu gal taip sakyti, tačiau ši pandemija turi ir teigiamų dalykų – susidomėjimas skiepais tiek vaikams, tiek suaugusiesiems nepaprastai išaugo. Visi nori žinoti, nuo ko skiepijosi, turėti skiepų pasą, seka su tuo susijusią informaciją. Ir vykdami į užsienio šalis darosi papildomus skiepus – nuo geltonojo drugio, vidurių šiltinės, hepatito A“, – sako gydytoja L.Žmuidzinavičiūtė.
 
Be to, žmonės domisi valstybės finansuojamomis programomis – kiekvienas Lietuvos pilietis turi galimybę nemokamai pasiskiepyti nuo difterijos ir stabligės (kas dešimt metų), rizikos grupės pacientai – nuo pneumokoko. Ypač daug pastarąja vakcina skiepyta pandemijos metu. Dvigubai išaugo dėmesys ir skiepams nuo gripo, o vakcinacija nuo erkinio encefalito išaugo net kelis kartus. Pasitaiko atvejų, kai dėl vakcinų persigalvoja anksčiau skiepytis atsisakiusios šeimos.  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!