„Kūčios, Kalėdos būna vieną kartą metuose, taigi ir vienkartiniai nukrypimai nuo tradicinio sveikos mitybos režimo neturės reikšmingos įtakos“, – ramina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovas profesorius Rimantas Stukas ir priduria, kad tradicinių patiekalų ragavimas – neatsiejamas šventės elementas.
Susėdimo prie stalo per Kūčias ar Kalėdas, valgymo prasmė – tai turėtų būti daugiau nei patiekalas, o paliesti šeimos, giminės istoriją, turėti ir kultūrinį užtaisą
Egzaminas skrandžiui
R.Stuko pastebėjimu, sveikata ir mityba kasdien dėmesingai besirūpinantiems žmonėms nereikėtų išgyventi, jei per šventes šiems griežtiems principams bus kiek nusižengta.
„Kai kalbame apie sveikos mitybos rekomendacijas, suprantame, kad turime jų nuolatos laikytis. Tikrai nieko baisaus, jei per šventes nuo jų šiek tiek ir nukrypsime. Aišku, ar tai būtų šventės, ar ne, persivalgyti nereikėtų“, - pabrėžė specialistas.
„Reikia išmokti mėgautis maistu, kad šventė netaptų skrandžio prikimšimu maisto produktais. Gal sveikata kitą kartą nuo to labai ir nepablogės, bet koks malonumas, kai drabužis veržia ir žmogui sunku kvėpuoti“, – sako profesorius Rimantas Stukas
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad bėda dažniausiai būna ta, jog ne tik suvalgomas didelis maisto kiekis, bet ir sumaišoma daug patiekalų. „Tuomet apkraunamas visas organizmas. Iš karto kenčia virškinamasis traktas, kasos ir skrandžio fermentai ne visada sugeba susitvarkyti su tokiu neįprastai dideliu maisto kiekiu. Būna atvejų, kai paūmėja lėtinės ligos, dėl virškinimo problemų žmonės patenka net ir į ligoninių priėmimo skyrius. Be abejo, čia ir alkoholis blogą darbą padaro. Kiekvienas sąmoningas žmogus supranta, kad jo reikėtų vengti“, – aiškino R.Stukas.
Pasisotinama po kąsnelį
Pasak pašnekovo, nors patiekalų ant šventinio stalo būna daug ir įvairių, dažnai jie esti riebesni (nesvarbu, tai augaliniai ar gyvuliniai riebalai), taigi dažniausiai ir mažiau sveiki, paprasta taisyklė – ragauti jų po nedidelį kąsnelį.
„Nors iš pradžių „valgome“ akimis, visų šių gražiai atrodančių ir skaniai kvepiančių patiekalų į lėkštę reikėtų dėti po labai nedidelį kiekį – po šaukštą vienos, kitos mišrainės, žuvies gabaliuką. Visų patiekalų paragavus nedideliais kiekiai nelieka rizikos persivalgyti. Juo labiau sotumo jausmas ateina ne iš karto. Taigi vertėtų padaryti ir pauzę tarp valgymų, šventimas neturi būti vien sėdėjimas prie stalo“, – kalbėjo specialistas.
Profesorius pridūrė, kad reikia nepamiršti vartoti skysčių – paprasto ar mineralizuoto vandens, gaivos. „Skysčiai sudaro tam tikrą tūrį, padeda maistui įmirkti virškinamosiomis sultimis ir virškinimas būna lengvesnis, – sakė R.Stukas. – Jei jau pajaučiami negalavimai, nevirškina, vargina pilvo pūtimas, reikėtų stengtis pajudėti, pavaikščioti, atsigerti vandens. Kraštutiniu atveju reikia kreiptis į medikus pagalbos.“
Perduoda iš kartos į kartą
Nors šventė neturėtų susivesti vien į valgymą, profesorius kartu akcentavo šventinių patiekalų išskirtinę reikšmę. „Gerai, kad tradiciniai lietuviški šventiniai Kūčių, Kalėdų patiekalai nedingsta nuo mūsų stalo. Tai svarbus šventės elementas. Juos valgė mūsų tėvai, seneliai, neretai receptai perduodami iš kartos į kartą, saugomi, stengiamasi išlaikyti receptų autentiškumą. Šis tęstinumas ir įprasmina šventę, suteikia sakralumo.
Aišku, šiandien yra galimybių įsigyti jau pagaminto maisto parduotuvėje, tačiau tai, aišku, niekada neatstos namuose ruoštų valgių. Susėdimo prie stalo, valgymo prasmė – tai turėtų būti daugiau nei patiekalas, o paliesti šeimos, giminės istoriją, turėti ir kultūrinį užtaisą“, – kalbėjo R.Stukas.
Komentuoti: