Didėjant dėmesiui tam, ką valgome, auga susidomėjimas ir įvairiausiais maistą ne tik paskaninančiais, bet ir praturtinančiais priedais. Gamindami patiekalus jau drąsiai naudojame linų ir sezamų sėklas, raudonėlius ar baziliką, čija sėklas. Gera žinia ta, kad superproduktų arsenalas dar neišsemtas!
Bičių duonelė gausi aminorūgščių, vitaminų ir mineralų (B grupės vitaminų, vitamino K, geležies, fosforo, kalcio, kalio, seleno), flavonidų. Jos galite berti ant salotų, kelis duonelės gabalėlius užbarstyti ant rytinės košės ar suplakti kartu su vaisiais į kokteilį (glotnutį).
Ilona Kuodienė, gydomosios mitybos terapeutė, sako, kad pastaruoju metu sveiko maisto gerbėjų žvilgsniai akivaizdžiai krypsta į naujus priedus. „Daug keliaujame po pasaulį, iš ten parsivežame idėjų savo stalui. Tačiau verta pasidairyti ir po savo šalies istoriją, mat ne vienas maisto papildas – tai „pamiršta sena“, kiti – tiesiog mažiau žinomi plačiam vartotojų ratui. O aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra išsaugotos tradicijos ir mes vis dar žinome ir vartojame daugelį superproduktų“, – teigia I.Kuodienė.
Bičių duonelė
„Bičių duonelė, kuri Lietuvoje žinoma daugeliui, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje tik neseniai atkeliavo į specializuotas sveikų produktų parduotuves, kartu su kitomis „naujienomis“: beržų sula, raugintais kopūstai, kefyru“, – šypsosi gydomosios mitybos specialistė.
Bičių duonelė – tai bičių surinktos ir korių akutėse užkonservuotos (taip jas apsaugant nuo pelėsio) žiedadulkės. Bičių duonelė gausi aminorūgščių, vitaminų ir mineralų (B grupės vitaminų, vitamino K, geležies, fosforo, kalcio, kalio, seleno), flavonidų.
Ji rekomenduojama sergantiems mažakraujyste, nusilpus, turintiems virškinamojo trakto problemų. Bičių duonelė gerina nuotaiką, savijautą, stipriną nervų sistemą, šalina nuovargį, tinka mažakraujystės profilaktikai, veikia kaip antioksidantas. Bičių duonelę, kaip itin naudingą maisto priedą, dar tik atradę sveikuoliai entuziastingai kviečia barstyti jos kone ant visko ir vartoti nuolatos, tačiau specialistai rekomenduoja per dieną neviršyti 10-15 g normos ir pavartojus mėnesį, padaryti poros mėnesių pertrauką. Galite berti ant salotų, kelis duonelės gabalėlius užbarstyti ant rytinės košės ar suplakti kartu su vaisiais į kokteilį (glotnutį).
Bičių duonelę rekomenduojama suvartoti per metus, t. y. iki kitų metų derliaus.
Maistinės mielės
Riešutų ir sūrio skonio „užuominų“ turintis maisto pagardas, kurio sudėtyje ypač gausu B grupės vitaminų (tiamino, niacino, B
6, folio rūgšties) ir mineralų (geležies, cinko), puikus proteino šaltinis – turintis visas 9 aminorūgštis. Natūraliai maistinės mielės neturi vitamino B
12, tačiau dažnai parduodamos praturtintos šiuo vitaminu. „Beje, maistinių mielių nereikėtų vengti bijant grybelio išvešėjimo (nepainiokite su aktyviomis kepimo mielėmis). Tai - sausos, neaktyvios mielės, išaugintos taip, kad jose nebūtų grybelinių mielių“, – pataria I.Kuodienė.
Maistinės mielės gali padėti turint tam tikrų sveikatos problemų: egzemą, podagrą, sergant širdies ligomis, jaučiant nuovargį.
Maistinės mielės tinka sriuboms, troškiniams, garnyrams, salotoms gardinti. Dėkite jų visur, kur dėtumėte parmezano sūrį: į makaronus ir rizotą, ant naminės picos ir į padažus ar užtepėles, galima berti į troškinius, sriubas, ant omleto ar salotų. Tiesa, jei nenorite, kad žūtų vitaminai, nereikėtų maisto su šiuo priedu užvirinti, berkite į jau paruoštą patiekalą. Mieles galima naudoti ir vienas – iširpintas vandenyje išgerti tarp valgymų energijai pakelti.
Skaldytos kakavos pupelės
Kakavos pupelės – vienas turtingiausių flavonoidų ir katechinų šaltinių, ypač svarbių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. „Tačiau patariama vengti šio produkto, jeigu vargina lūpų pūslelinė (
herpes virusas), mat didelis arginino (aminorūgštis) kiekis kakavos pupelėse gali skatinti šio viruso simptomus. Taigi, kakavos pupelių ir šokolado reikėtų vengti bent jau tada, kai simptomai padažnėja“, – atkreipia dėmesį specialistė.
Kakavos pupelių galima dėti į kokteilius, gaminti energijos rutuliukus (su riešutais ir datulėmis), užbarstyti ant košės, sausų pusryčių, granolos, salotų, berti į keksiukų ar sausainių tešlą vietoj šokolado, gaminti kokteilius. Tinka besimaitinantiems žaliavalgiškai.
Lukštentos kanapių sėklos
Tai - mechaniniu būdu nuo lukšto atskirti sėklų branduoliai. Sėklų skonis primena riešutus. Kanapių sėklose yra idealus omega 3, 6 ir 9 rūgščių balansas (turi visas 9 aminorūgštis), reikalingas širdies ir smegenų sveikatai palaikyti. Skaičiuojama, kad apie 30 proc. sėklų sudaro baltymai, todėl jas mėgsta sportininkai ar propaguojantieji vegetarišką, veganišką mitybą. Tai - puikus vitamino E, kalcio, cinko, magnio, kalio, fosforo šaltinis. Kanapių sėklose esantys fitosteroliai (augaliniai hormonai) padeda reguliuoti cholesterolį ir skatina hormonų balansą organizme, mažina uždegiminius procesus, gerina odos ir sąnarių būklę.
Kanapių sėklos gali būti vartojamos taip pat plačiai, kaip ir riešutai: košių, jogurto, granolos gardinimui, gaminant energijos suteikiančius batonėlius ar rutuliukus. Drąsiai berkite į sriubą, salotas ar troškinius.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: