„Jeigu dabar nepristabdysime žemės ūkio, pramonės ir kiekvieno mūsų sugeneruojamos taršos, situacija tikrai liūdnės. Bet jeigu sugebėsime tai padaryti, Baltijos jūra galėtų išsivalyti po 20-30 metų, sumažėtų eutrofikacija“, – viltį išreiškia ekspedicijos „Save The Baltic Sea“ narys Giedrius Bučas, grįžęs iš kelionės pėsčiomis aplink Baltiją.
Net 97 proc. Baltijos jūros teritorijos yra „negyvosios zonos“, kuriose mažai deguonies, todėl šiuose plotuose išnyko ir nyksta gyvūnai ir augalai.
Dėmesys fondui
6 tūkst. kilometrų aplink Baltijos jūrą, 9 mėnesiai, 8 aplankytos šalys, o svarbiausia, garsiai ištransliuota žinia: jeigu norime išsaugoti jūrą, turime imtis veiksmų jau šiandien. Iš ekspedicijos „Save The Baltic Sea“ sugrįžęs jos iniciatorius ir vadovas Giedrius Bučas pasakojo, kad ekspedicininkai dalyvavo įvairiuose edukaciniuose renginiuose, bendravo su žurnalistais, diskutavo su mokslininkais ir vietos bendruomenėmis.
Kovą startavusi ekspedicija vasarą pasisuko netikėta linkme, todėl Giedrius šią kelionės dalį įvardija kaip vieną sunkiausių žygio akimirkų.
„Liepą, kai komandą paliko paskutinė žygeivė iš Estijos, likau vienas. Tam tikrą atkarpą teko įveikti automobiliu, tačiau vėliau prie manęs prisijungė kiti žygeiviai, kai kurie – tik tam tikroms atkarpoms, ir viskas vėl stojo į vėžes. Didžiausias laimėjimas yra tai, jog pavyko įveikti visą atstumą ir apeiti Baltijos jūrą ratu“, – pasakoja G.Bučas, džiaugdamasis įvykdytu tikslu.
Kaip sako žygeivis, pailsėjus po sunkios kelionės, laukia nauji, su ekspedicijos fondu susiję darbai. Šio fondo paskirtis – remti iniciatyvas bei konkrečius veiksmus, susijusius su Baltijos jūros taršos mažinimu.
„Nuo 2015-ųjų užsiimu neformaliu švietimu, susijusiu su tvarumu, todėl tęsiu šią veiklą daugiausia dėmesio skirdamas Baltijos jūrai. Dabar visi darbai bus nukreipti į mūsų paramos fondą – ieškosime daugiau rėmėjų ir tęsime fondo veiklą skirstydami sukauptus pinigus įvairioms, Baltijos jūros ateitį pagerinti skirtoms iniciatyvoms“, – teigia ekspedicijos „Save The Baltic Sea“ narys Giedrius Bučas.
Galime prisidėti kiekvienas
Ekspedicijos metu didžiausią nerimą sukėlė išsamesnė Baltijos jūros ruožo analizė – pastebėta, kokios žalos padarė nevaldoma įmonių veikla.
Net 97 proc. jūros teritorijos yra „negyvosios zonos“, kuriose mažai deguonies, todėl šiuose plotuose išnyko ir nyksta gyvūnai ir augalai. Jos susidaro dėl netvaraus žemės ūkio, neatsakingos pramonės bei komunalinių nuotekų į jūrą. Tačiau didžiausia mūsų amžiaus rykštė, pasak G.Bučo, yra net kūdikių organizmuose aptinkamas mikroplastikas.
„Baltijos jūroje jis nusėda į dugną ir formuoja antropoceninį, plastikinį dugną – didelė masė mikroplastiko nugula dugne, o jo išvalyti – praktiškai neįmanoma, tai – sudėtingas procesas, – sako pašnekovas. – Žmonės patys renkasi, ką pirkti. Jie taip pat reikalauja gamintojo gaminti tai, ko nori pirkėjas. Jeigu dabar nepristabdysime žemės ūkio, pramonės ir kiekvieno mūsų sugeneruojamos taršos, situacija tikrai liūdnės. Bet jeigu sugebėsime tai padaryti, Baltijos jūra galėtų išsivalyti po 20-30 metų, sumažėtų eutrofikacija.“
Pasak keliautojo, dažnai užmirštama, kiek daug gali nuveikti pats vartotojas – juk būtent jis savo veiksmais nulemia, kaip elgiasi gamintojai, o prie jūros išsaugojimo kiekvienas mūsų gali prisidėti rinkdamasis pirkti tvarius produktus.
Pašnekovas priduria, kad mokyklose trūksta švietimo apie tai, kaip svarbu eiti žaliuoju keliu – tai pastebi ir patys mokytojai.
„Aplankėme ne vieną švietimo įstaigą ir pastebėjome, kad net ir mokytojai pripažįsta, jog dėmesio šiai problemai ugdymo programose trūksta. Neužtenka vien tik kalbėti – švietimas turi būti integruotas į kasdienę veiklą“, – problemą įvardija žygeivis.
G.Bučo vizija – darnus ir švarus pasaulis. Ypač įdomios diskusijos šia tema, anot pašnekovo, būna su vaikais, jaunimu ir šeimomis.
„Visuomenei iš esmės būtina pakeisti mąstymą tvarumo ir vartojimo klausimais. Privalome suprasti, kad kiekvienas esame atsakingas už tai, kokią planetą paliksime ateities kartoms. Visa savo esybe pradėkime ieškoti būdų, kaip gyventi darnoje – keisdami įpročius, grįždami prie esminių vertybių, keisime mus supančią aplinką. Mylėkime ir gerbkime gamtą, ne tik Lietuvos, bet ir visos planetos, tuomet gamta mums atsidėkos“, – įsitikinęs gamtosaugos aktyvistas.
Naikinamos ekosistemos
„Per metus lietuviai išmeta apie 100 tūkstančių tonų plastiko atliekų. Kiekvienas Lietuvos gyventojas per metus sukaupia beveik 500 kilogramų komunalinių atliekų, o didžiausią šių atliekų dalį sudaro plastikas ir stiklas. Kasmet šis kiekis didėja maždaug dešimčia kilogramų“, – komentuoja Audris Kutrevičius, Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistas.
Daugiausia plastiko taršos pasaulyje kyla dėl netinkamo didesnių plastiko šiukšlių, vadinamų makroplastikų, surinkimo ir šalinimo.
„Plastikas nesuyra. Laikui bėgant jis tampa mikroplastiku. Mikroplastikas – sintetinių polimerų, kurių skersmuo mažesnis nei 5 mm – pramoninių plastiko granulių, susidėvėjusios sintetinės tekstilės, kelio dangos ženklų ir padangų sudedamoji dalis – ir tai kelia rimtų problemų. Smulkios plastiko dalelės patenka į aplinką ir sukelia daugybę neigiamų padarinių, nyksta natūralios ekosistemos. Laukiniai ir jūros gyvūnai dažnai plastikinius maišelius painioja su maistu, taip plastikas patenka į jų virškinamąjį traktą ir vėliau pakenkia jų organams“, – sako specialistas.
Dar viena taršos problema, akivaizdžiai parodanti mūsų neatsakingą elgesį – jūros šiukšlių kiekiai.
„2019 m. Europos Komisijos priimta ribinė vertė – 20 šiukšlių vienetų 100 metrų paplūdimio atkarpoje yra ta riba, kuri reikštų, kad jūra pagal pakrantę teršiančių šiukšlių rodiklį būtų geros būklės. Lietuvoje šis rodiklis yra gerokai viršijamas“, – kalbėjo A.Kutrevičius.
Lietuvoje įgyvendinama daugybė priemonių dėl tinkamo atliekų rūšiavimo. Gyventojai kviečiami rūšiuoti plastiko, tekstilės, elektronikos, maisto atliekas, vykdomos įvairios edukacinės programos. Pavyzdžiui, vaikams yra sukurti specialūs kompiuteriniai žaidimai, aiškinantys, į kokį konteinerį mesti konkrečias atliekas.
Elektronikos atliekas galima nemokamai išvežti išsikvietus elektronikos taksi, didelių gabaritų atliekas galima nuvežti į specialias atliekų aikšteles. Gyventojai kviečiami naudoti mažiau plastiko, vienkartinių pakuočių - taip skatinama mažinti aplinkos teršimą. Baltijos pajūryje rengiamos paplūdimio tvarkymo akcijos, kurių metu renkamos šiukšlės.
Tarp kitko
Tarpvyriausybinės Helsinkio komisijos (HELCOM) šalys, bendradarbiaudamos su Baltijos jūros šalių mokslininkais, parengė Baltijos jūros veiksmų planą. Šis planas detalizuoja visus veiksmus, kurių šalys įsipareigoja imtis, kad Baltijos jūros būklė būtų ženkliai pagerinta. Pataisyti situaciją dar galima, tačiau rezultatai priklauso nuo to, ar realių veiksmų bus imtasi laiku. HELCOM pateikti 2022 metų duomenys rodo, kad didelė dalis numatytų veiksmų dar stringa.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: