Tinkamai parinktas maistas veikia, kaip vaistas. Taigi vienas būdų pakeisti liūdnus sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis rodiklius – sureguliuoti mitybą, idant mažėtų cholesterolio kiekis kraujyje. Tam gali pasitarnauti hipolipideminė mityba.
Laikantis cholesterolį mažinančios dietos reiktų į racioną įtraukti riebios žuvies (silpnai sūdytos silkės, skumbrės, sardinės, vaivorykštinio upėtakio, lašišos). Jos valgyti užtektų bent du kartus per savaitę.
Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologe Juste Parnarauskiene.
- Hipolipideminė dieta - kokia ji? Kokie maisto produktai ją sudaro?
- Tai dieta, kai iš raciono išimami maisto produktai, turintys daug riebalų – riebesnis nei 2,5 procento pienas ir jo produktai, miltiniai patiekalai, ruošiami su dideliu riebalų kiekiu, šokoladas, riebi mėsa ir jos gaminiai, patiekalai ruošiami naudojant riebalus, riebūs padažai. Patys riebalai yra ribojami iki keturių penkių porcijų per dieną - paliekant liesus produktus. Taigi per dieną riebalų kiekį turi sudaryti apie 30-45 gramus. Į racioną rekomenduojama daugiau įtraukti augalinių riebalų: aliejaus, ypač alyvuogių, riebios žuvies.
- Kuo patartumėte papildyti kasdienį maisto racioną laikantis hipolipideminės mitybos plano?
- Kiekvieno valgymo metu turėtumėte valgyti daržovių, vaisių – jie labiau tinka rytiniam užkandžiui arba kaip desertas ir per dieną: užtenka dviejų trijų vidutinio dydžio vaisių. Aukščiausios rūšies miltų gaminiai turi būti keičiami į viso grūdo miltų gaminius. Tai užtikrintų mineralinių medžiagų ir vitaminų kasdienį poreikį.
Nuo mėsos reikėtų pašalinti matomų riebalų kiekį, paukštienai nulupti odelę.
Nepamiršti reiktų į racioną įtraukti riebios žuvies (silpnai sūdytos silkės, skumbrės, sardinės, vaivorykštinio upėtakio, lašišos). Jos valgyti užtektų bent du kartus per savaitę. Riebioje žuvyje kaip ir linų sėmenyse ar graikiniuose riešutuose yra omega 3 riebalų rūgščių, kurios mažina trigliceridų kiekį kraujyje, taip apsaugodamos nuo krešulių susidarymo.
Valgant riebesnį maistą svarbu, kartu gauti ir maistinių skaidulų, ypač tirpių. Jų gausu daržovėse, neapdorotose grūduose, ankštinėse daržovėse, jos mūsų organizmo nėra suvirškinamos, tad perėjusios visą žarnyną yra pašalinamos, kartu pašalinama ir dalis su maistu gautų riebalų, cholesterolio bei cukraus.
Stengtis dažniau maistą gardinti augaliniais aliejais, ypač tyrų alyvuogių aliejumi, sviestą keisti avokadu.
-
Kiek laiko galima laikytis tokios dietos? Ar tarpsniais, ar tiesiog paversti gyvenimo būdu?
- Toks maitinimasis turėtų tapti įpročiu.
- Ir jokių nuklydimų į šoną?
- Maistas nėra tik energija, maistinės medžiagos. Maistas – gyvenimo dalis. Dažnai įvairios šventės siejamos su dideliu kiekiu sotaus maisto. Išskirtinės mūsų gyvenimo dienos gali būti pažymimos su vaišėmis, bet reiktų atkreipti dėmesį, kokias jas tiekiame, kiek tai yra mūsų tradicijų dalis, kokia maisto kokybė. Švęsti galima ir su mažesniu maisto kiekiu, kartais išbandant naujus sveikatai tinkamesnio maisto receptus. Bet svarbiausia, reikia nepamiršti, kad šventės praeina, tad reikia grįžti prie tokio maitinimosi, kuris nekenktų mūsų sveikatai.
-
Kokių klaidų dažniausia pasitaiko laikantis hipolipideminės dietos?
- Dažniausiai yra manoma, kad jei produktas yra liesas, jo galima valgyti kiek tik telpa. Tačiau net ir per didelis kiekis šių produktų yra žalingas. Tad turi būti jaučiamas saikas.
- Ar tokiai dietai svarbu amžiaus grupė?
- Apie sveikatai palankesnį maisto pasirinkimą turi būti mokomi jau ir maži vaikai. Jei nuo pat pradžių bus suformuoti tinkami maitinimosi įpročiai, užaugus nereikės jų koreguoti.
Yra situacijų, kada yra skatinama vartoti daugiau riebalų, dažniausiai esant organizmo išsekimui.
- Kokius receptus rekomenduotumėte laikantis tokio mitybos plano?
- Dažnai rekomenduoju vakarienei pasigaminti salotų, praturtinant nedideliu kiekiu sėklų, riešutų, sūrio, žuvies, apšlakstant citrinos sultimis ir alyvuogių aliejumi. Daržoves reikia rinktis kiekvieną kartą vis kitokias, kad ir tas pačias lapines vis šiek tiek pakeičiant, pakeičiant paprikos, pomidorų, kopūstų spalvas.
Verta žinoti
Pagal faktinio maitinimosi tyrimo rezultatus, Lietuvos gyventojų racione yra per gausu riebalų, ypač sočiųjų, taip pat vartojama daug lengvai įsisavinamų paprastųjų angliavandenių, t.y. pridėtinio cukraus. Racione yra mažai žuvies ir skaidulų turtingų produktų: viso grūdo produktų, vaisių bei daržovių. Tokie maitinimosi ypatumai yra vienas rizikos veiksnių, lemiančių sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "Kokteilių nauda yra smarkiai pervertinta. Tai nėra, kaip dažnai manoma labai koncentruotas vitaminų ir mineralų šaltinis. Turime dantis, todėl turėtume vaisius, uogas ir daržoves valgyti patys, netrinant jų į skystą pavidalą“, - sako gydytoja dietologė Žana Antonova.")
Komentuoti: