Selenas – nepakeičiamas jaunystės sargas
Aigustė Tavoraitė
2017-10-23
Siekiate, kad mityba kuo labiau padėtų sustiprinti jūsų sveikatą? Turėtumėte nepamiršti visagalio seleno. Šis mikroelementas padeda apsaugoti nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, mažina jautrumą alergijai, išvalo organizmą nuo sunkiųjų metalų ir kt.
Kasdien suaugęs žmogus turėtų gauti 50 mikrogramų seleno. Tačiau daug mokslininkų tikina, kad ši norma turėtų būti didesnė – bent 70–100 mikrogramų. Norėdami su maistu gauti pakankamai seleno rinkitės jūros gėrybės, jūrines žuvis, gyvulių kepenis ir inkstus, raumenų mėsą, kiaušinius, pieno produktus.
Atsargos dirvožemyje mažėja
Sakoma, kad selenas žmogui reikalingas kaip oras. Tačiau norint jo gauti pakankamai reikia ir pačiam pasistengti. Paaiškėjo, kad seleno pasaulyje stinga vienam milijardui žmonių, o situacija gali dar labiau pablogėti. Štai Šveicarijos mokslininkai įspėjo, kad jo atsargos gali pasibaigti greičiau nei per 40 metų.
Seleną gauname iš augalinės ir gyvulinės kilmės maisto produktų. Jo koncentracija priklauso nuo dirvožemio. Tačiau daugybėje Europos šalių – taip pat Lietuvoje – seleno trūksta. Šį mikroelementą augalai blogiau įsisavina ir dėl intensyvios žemdirbystės. Jo atsargos dirvožemyje gali sekti ir dėl vykstančių gamtos pokyčių. Be to, šiuolaikinės produktų perdirbimo technologijos dar labiau sumažina mus pasiekiamo seleno kiekį.
Bene daugiausiai šio mikroelemento galima pasisavinti iš jūros gėrybių ir mėsos. Todėl seleno vartojimu labai turėtų susirūpinti vegetarai ir veganai.
Apsaugo ląsteles
Žmogaus organizme yra 25–30 skirtingų nuo seleno priklausomų fermentų. Jie atsako už ląstelių apsaugą, imuninę sistemą, skydliaukės veiklą, vaisingumą ir kt.
Selenas yra labai svarbus organizmo antioksidacinių procesų dalyvis. Jis stabdo ląstelių senėjimo procesą, todėl žmogus gali ilgiau džiaugtis gyvenimu. Tereikia per dieną suvartoti bent 30 iki 50 mikrogramų šio mikroelemento, kad būtų sumažinta širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
JAV tyrėjai nustatė, kad trūkstant seleno infarkto galimybė padidėja net 7 kartus, formuojasi širdies nepakankamumas ir kt.
Šis mikroelementas gali sumažinti vėžio tikimybę. Suomių mokslininkai priėjo išvadą, kad žmonėms, kurių seleno koncentracija kraujyje yra mažiausia, turi 11 kartų didesnę riziką susirgti onkologine liga. Prancūzijos ekspertai tvirtina, kad mikroelementas padeda įveikti diabetą.
Selenas leidžia imunitetui geriau atlaikyti infekcijų atakas, mažina reumatinius skausmus, jautrumą alerginėms ligoms, padeda išlaikyti sveiką odą, sustiprina plaukus ir nagus, o kartu su cinku ir vitaminais A, C slopina streso hormoną kortizolį.
Seleno ypač reikia gyvenantiems nepalankiomis ekologinėmis sąlygomis žmonėms. Jis sugeba išvalyti organizmą nuo sunkiųjų metalų – švino, gyvsidabrio ir kt.
Saldumynai – priešas
Specialistų pastebėjimu, jeigu valgote įvairų subalansuotą maistą, reikiamą kiekį seleno turėtumėte gauti. Kasdieniame valgiaraštyje turi būti visų produktų grupių.
Kasdien suaugęs žmogus turėtų gauti 50 mikrogramų seleno. Tačiau daug mokslininkų tikina, kad ši norma turėtų būti didesnė – bent 70–100 mikrogramų.
Norėdami su maistu gauti pakankamai seleno rinkitės jūros gėrybės, jūrines žuvis, gyvulių kepenis ir inkstus, raumenų mėsą, kiaušinius, pieno produktus. Mikroelemento daug turi įvairūs grūdai, riešutai, saulėgrąžos, sezamas, saulėgrąžos, linų sėmenys ir kt. Seleno yra ir česnakuose, svogūnuose, alyvuogių aliejuje, grybuose. Kaip minėjome, jo kiekis produktuose priklauso nuo dirvožemio. Reikia žinoti, kad seleno įsisavinimą blokuoja angliavandeniai. Todėl kontroliuokite tortų, pyragaičių ar sausainių vartojimą.
Verta žinoti
Svarbu, kad selenas būtų įsisavinamas kartu su pakankamu vitaminų E ir C kiekiu. Pavyzdžiui, galite paskanauti kepta folijoje žuvimi su žalumynų ir saldžiosios paprikos garnyru, kalmarų salotomis su ryžiais bei svogūnais bei pan.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg "Kokteilių nauda yra smarkiai pervertinta. Tai nėra, kaip dažnai manoma labai koncentruotas vitaminų ir mineralų šaltinis. Turime dantis, todėl turėtume vaisius, uogas ir daržoves valgyti patys, netrinant jų į skystą pavidalą“, - sako gydytoja dietologė Žana Antonova.")
Komentuoti: