Prigulti pokaičio tiesiog darbe? Kodėl gi ne!

Aneta Vaitkienė
2021-10-01
Nepaisant nusistovėjusios nuomonės, kad, nenorint pasirodyti tinginiu, dirbti reikia kiaurą dieną, trumpas pokaitis darbo metu tikrai naudingas: pagerina atmintį, popietinio darbo našumą, kai kuriais atvejais padeda net numesti svorio ar normalizuoti kraujo spaudimą. Tad tie, kurie gali sau leisti prabangą dienos metu numigti tiesiog darbe, teleidžia sau ja pasinaudoti.
Prigulti pokaičio tiesiog darbe? Kodėl gi ne!
Pasak miego specialistų, dienos miegas neturi būti ilgas. Miegant pernelyg ilgai, gali suirti natūralus fiziologinis dienos ir nakties ritmų režimas.

Konsultuoja specialistė
Gydytoja neurologė, somnologė (miego specialistė) Evelina Pajėdienė:
 
Kas?

Kai žmogaus organizmas seka savo cirkadiniais ritmais, visiškai natūralu popiet pasijusti šiek tiek apsnūdusiam. Tačiau miego specialistė ypač atkreipė dėmesį į tuos, kurie mieguisti jaučiasi jau nuo pat ryto. Jei šis poreikis tęsiasi visą dieną, o perpiet tiesiog sustiprėja, tai gali signalizuoti apie rimtus nakties miego sutrikimus.
 
„Dažniausia dienos mieguistumo priežastis – tai kvėpavimo sutrikimai nakties miego metu, ‑ teigė E.Pajėdienė. – Smegenys naktį negauna pakankamai deguonies ir nepailsi, tad nuovargio pojūtis išlieka ir dieną.“ Kitomis mieguistumo priežastimis ji išvardijo neramių kojų sindromą – nevalingus periodinius kojų judesius, košmarus. Trumpiau tariant, jei popiet markstosi akys ir norisi snūstelėti, tai yra visiškai normalu, o jei miego norisi visą dieną, verta pradėti nuo nakties miego sutvarkymo.
 
Kada ir kiek?
Bandant užmigti per anksti, to padaryti nepavyks, o snūstelėjus per vėlai – sunkiau seksis užmigti vakare. „Dienos miegas nėra joks blogis, tiesiog reikėtų juo naudotis atsakingai, ‑ pasakojo somnologė. ‑ Reikėtų palikti bent penkias šešias valandas iki planuojamos nakties miego pradžios. Verta pritaikyti snūstelėjimo pradžią ir prie savo chronotipo: „vyturiai“ pradeda jaustis mieguisti anksčiau, o „pelėdos“ – vėliau, ir į tai verta atsižvelgti, ypač jei leidžia socialinės normos ir darbo režimas.“
 
Vienos rekomendacijos gydytojai laikosi vieningai: dienos miegas neturi būti ilgas. Miegant pernelyg ilgai, gali suirti natūralus fiziologinis dienos ir nakties ritmų režimas. E Pajėdienė patarė miegoti apie 30‑45 min., kad miegantysis nepatektų į gilaus miego stadiją ir nenugrimztų į miego inerciją kaip nakties metu. Pernelyg ilgas pogulis pradeda giliausią lėtųjų bangų miegą, iš kurio pabudęs žmogus visą likusią dieną jausis apdujęs. O štai per trumpąjį, vadinamąjį „zuikio miegelį“ kūnas nugrimzta tik į pirmąją miego stadiją ir galimai spėja pasiekti antrąją, iš kurios pabusti vis dar gana lengva.

 
Antrojoje miego stadijoje žmogus praleidžia palyginti daug, maždaug 45-55 proc. suminio miego laiko, jo kūnas atsipalaiduoja, miegas yra gilesnis, o žmogus nebėra sąmoningas. Iš tokios miego stadijos jis pabunda greitai, pažvalėjęs ir pasiruošęs tolesniems darbams.
 
Kaip?

Japonų tradicinis „inemuri“ – gilus, bet trumpas miegas tiesiog darbo vietoje, veidu į klaviatūrą ar giliamintiškai parėmus galvą rankomis, tarsi kitą sekundę jau esi pasiruošęs pašokti ir toliau produktyviai dirbti, ‑ miego mokslininkams kelia skepsį. Šitokiu būdu kokybiškai pailsėti tikrai sunku, vienintelis efektas gali būti – bendradarbiams ar viršininkams paliktas įspūdis, kad verteisi per galvą dirbdamas ir dabar esi visiškai nusivaręs.
 
Miego specialistė dienos miegui rekomendavo taikyti panašias atsipalaidavimo priemones kaip ir naktiniam: patogiai atsigulti, kuo labiau pašalinti išorinius dirgiklius ir užtemdyti patalpą, aktyvuojant adenozino išsiskyrimą – tai mieguistumą skatinanti medžiaga, kuri pamažu kaupiasi dieną.

 
Verta žinoti
Kenčiantiems nuo nemigos pacientams Evelina Pajėdienė dienos pogulio rekomenduoti negalėjo. Tokie žmonės pernelyg jautriai reaguoja į snūstelėjimą ir rizikuoja nakties miego ritmo pakrikimu. Jiems jaučiant mieguistumą dienos metu, ji, priešingai, rekomendavo aktyvesnę alternatyvą – išeiti pakvėpuoti grynu oru, pasivaikščioti, imtis aktyvesnės fizinės veiklos ir išgerti vandens.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Legenda apie širdį
    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

    Naujas numeris