Konsultuoja specialistė
Gydytoja neurologė, somnologė (miego specialistė) Evelina Pajėdienė:
 
Kas?
Kai žmogaus organizmas seka savo cirkadiniais ritmais, visiškai natūralu popiet pasijusti šiek tiek apsnūdusiam. Tačiau miego specialistė ypač atkreipė dėmesį į tuos, kurie mieguisti jaučiasi jau nuo pat ryto. Jei šis poreikis tęsiasi visą dieną, o perpiet tiesiog sustiprėja, tai gali signalizuoti apie rimtus nakties miego sutrikimus.
 
„Dažniausia dienos mieguistumo priežastis – tai kvėpavimo sutrikimai nakties miego metu, ‑ teigė E.Pajėdienė. – Smegenys naktį negauna pakankamai deguonies ir nepailsi, tad nuovargio pojūtis išlieka ir dieną.“ Kitomis mieguistumo priežastimis ji išvardijo neramių kojų sindromą – nevalingus periodinius kojų judesius, košmarus. Trumpiau tariant, jei popiet markstosi akys ir norisi snūstelėti, tai yra visiškai normalu, o jei miego norisi visą dieną, verta pradėti nuo nakties miego sutvarkymo.
 
Kada ir kiek?
Bandant užmigti per anksti, to padaryti nepavyks, o snūstelėjus per vėlai – sunkiau seksis užmigti vakare. „Dienos miegas nėra joks blogis, tiesiog reikėtų juo naudotis atsakingai, ‑ pasakojo somnologė. ‑ Reikėtų palikti bent penkias šešias valandas iki planuojamos nakties miego pradžios. Verta pritaikyti snūstelėjimo pradžią ir prie savo chronotipo: „vyturiai“ pradeda jaustis mieguisti anksčiau, o „pelėdos“ – vėliau, ir į tai verta atsižvelgti, ypač jei leidžia socialinės normos ir darbo režimas.“
 
Vienos rekomendacijos gydytojai laikosi vieningai: dienos miegas neturi būti ilgas. Miegant pernelyg ilgai, gali suirti natūralus fiziologinis dienos ir nakties ritmų režimas. E Pajėdienė patarė miegoti apie 30‑45 min., kad miegantysis nepatektų į gilaus miego stadiją ir nenugrimztų į miego inerciją kaip nakties metu. Pernelyg ilgas pogulis pradeda giliausią lėtųjų bangų miegą, iš kurio pabudęs žmogus visą likusią dieną jausis apdujęs. O štai per trumpąjį, vadinamąjį „zuikio miegelį“ kūnas nugrimzta tik į pirmąją miego stadiją ir galimai spėja pasiekti antrąją, iš kurios pabusti vis dar gana lengva.
 
Antrojoje miego stadijoje žmogus praleidžia palyginti daug, maždaug 45-55 proc. suminio miego laiko, jo kūnas atsipalaiduoja, miegas yra gilesnis, o žmogus nebėra sąmoningas. Iš tokios miego stadijos jis pabunda greitai, pažvalėjęs ir pasiruošęs tolesniems darbams.
 
Kaip?
Japonų tradicinis „inemuri“ – gilus, bet trumpas miegas tiesiog darbo vietoje, veidu į klaviatūrą ar giliamintiškai parėmus galvą rankomis, tarsi kitą sekundę jau esi pasiruošęs pašokti ir toliau produktyviai dirbti, ‑ miego mokslininkams kelia skepsį. Šitokiu būdu kokybiškai pailsėti tikrai sunku, vienintelis efektas gali būti – bendradarbiams ar viršininkams paliktas įspūdis, kad verteisi per galvą dirbdamas ir dabar esi visiškai nusivaręs.
 
Miego specialistė dienos miegui rekomendavo taikyti panašias atsipalaidavimo priemones kaip ir naktiniam: patogiai atsigulti, kuo labiau pašalinti išorinius dirgiklius ir užtemdyti patalpą, aktyvuojant adenozino išsiskyrimą – tai mieguistumą skatinanti medžiaga, kuri pamažu kaupiasi dieną.

---

 
Verta žinoti
Kenčiantiems nuo nemigos pacientams Evelina Pajėdienė dienos pogulio rekomenduoti negalėjo. Tokie žmonės pernelyg jautriai reaguoja į snūstelėjimą ir rizikuoja nakties miego ritmo pakrikimu. Jiems jaučiant mieguistumą dienos metu, ji, priešingai, rekomendavo aktyvesnę alternatyvą – išeiti pakvėpuoti grynu oru, pasivaikščioti, imtis aktyvesnės fizinės veiklos ir išgerti vandens.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!