Panašios vertybės
Sunku tiksliai nustatyti posakio „priešingybės traukia“ kilmę, tačiau amerikiečių sociologas Robert F. Winch jau 1954 m. „American Sociological Review“ pristatė šią idėją. Jo tyrimas buvo sutelktas į „papildomų poreikių atranką“ – idėją, kad žmonės ieško partneryje tų savybių, kurių jiems trūksta.
 
Tačiau idėjai oponuojantys mokslininkai pateikė kitokias išvadas. Mažiau nei po dešimtmečio socialinės psichologijos tyrinėtojas Donn Byrne užginčijo šią hipotezę teigdamas, kad „nepažįstamasis, kurio požiūris sutampa su žmogumi, yra labiau mėgstamas nei nepažįstamasis, kurio požiūris skiriasi.“
 
„Tai buvo pradžia, nuo kurios atsirado vis daugiau patvirtinimų, kad panašumai žmones traukia“, – pasakoja Wellesley koledžo psichologijos docentė Angela Bahn. Šiuos žodžius ji patvirtino ir pačios 2017 m. atliktu tyrimu. Mokslininkė pastebėjo, kad porų panašumas statistiškai reikšmingas 86 proc. kintamųjų, įskaitant požiūrį, vertybes, pramoginę veiklą ar net narkotinių medžiagų vartojimą. Tiksliau, partnerių požiūriai į tokius dalykus kaip LGBTQ+ bendruomenės santuoką, abortus, vyriausybės vaidmenį piliečių gyvenime ir religijos svarbą sutampa.
 
Žinoma, yra nemažai priežasčių, kodėl gali atrodyti, kad priešingybės traukia. Pavyzdžiui, paviršutiniški skirtumai, dėl kurių žmonės atrodo labiau skirtingi nei panašūs. Jiems gali atrodyti, kad viską apskaičiuojantis buhalteris ir laisvos sielos menininkas, priešingos asmenybės, tačiau dažnu atveju jų vertybės, nesvarbu, ar tai susiję su šeimos ar politine ideologija, būna panašios.
 
Įdomu tai, kad asmenybių tyrimai yra toji sritis, kurioje išvados nėra paprastos. Pavyzdžiui, toje pačioje A.Bahn studijoje nurodyta, kad poros gali pasižymėti „mažesniu asmenybės panašumo lygiu“, kai kalba pasisuka apie „didžiojo penketo“ asmenybės bruožus: atvirumą, sąžiningumą, ekstravertiškumą, malonumą ir neurotiškumą. Ji paaiškina, kad „dviem dominuojančioms asmenybėms yra sudėtinga sukurti normalius santykius, todėl yra išimčių taisyklėje, jog priešingybės traukia.“
 
Tačiau šią teoriją tais pačiais metais paneigė socialinės psichologijos dėstytoja Touyou Wu. Peržvelgdama porų bei gerų draugų socialinius tinklus ji priėjo prie išvados, kad tarp jų pagal penkis asmenybės bruožus yra daugiau panašumų nei skirtumų.
 
Pažinčių programėlių įtaka
Kiekvienoje taisyklėje yra išimčių. Taip ir šioje. Paryžiuje gyvenanti vienos pasimatymų programėlės pažinčių ir tendencijų ekspertė Ipek Kucuk pasakoja, kad neseniai išsiskyrė su žmogumi, su kuriuo sutarė visais klausimais ir pradėjo susitikinėti su vaikinu, kurio požiūris į tokius klausimus kaip skiepai ar religija visiškai skyrėsi. „Prieš išsiskirdama su buvusiuoju nepastebėjau, kaip man nuobodu, – apie buvusius santykius atsiliepia ji. – Nors su dabartiniu partneriu pokalbiai buvo kaip amerikietiški kalneliai, o kai kuri jo nuomonė mane šokiravo, tokie pokalbiai praplečia mano perspektyvą. Aš tai vertinu.“ Ir nors nuomonės kai kuriais klausimais išsiskiria, mergina teigia, kad tam tikromis temomis (feminizmas ir LGBTQ+ teisių palaikymas), minčių sutapimas jai svarbus. 
 
Šiandien dalijimasis politinėmis pažiūromis poroms ypač svarbus. 2020 m. pažinčių programėlėje „Tinder“ 55 kartus padaugėjo „Black lives matter“ minėjimas, kuris rodė, kad žmonės neis į kompromisus su tais, kurie tam nepritaria. Didelė kultūrinė socialinės žiniasklaidos įtaka ir algoritmai lemia, kad panašių įsitikinimų žmones eina į pasimatymus.
 
Kaip aiškina T.Wu pažinčių programėlės dažniausiai siūlo žmones, kurie panašūs į jų draugų ratą esantį socialiniuose tinkluose arba atsižvelgia net į „Twitter“ esančius sekėjus. „Remiantis mūsų duomenimis, eiti į pasimatymus su žmonėmis, kurie panašūs į jūsų draugus – geriausia pradžia“, – nurodo dėstytoja.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!