Konsultuoja specialistė
Psichologė-psichoterapeutė Jelena Lukoševičienė:
 
„Op!“ ir baigėsi
„Remiantis moksliniais tyrimais, poatostoginė depresija kamuoja kas ketvirtą žmogų. Poilsiaujant keičiasi dienos ritmas, mityba, fizinis aktyvumas, socialinis bendravimas. Tampame tarsi išsibalansavę, negauname to, ko mums reikia kasdienybėje. O sugrįžę į darbą turime mobilizuoti save produktyvumui ir adaptacija užtrunka“, – teigia J.Lukoševičienė. Ji pabrėžia, jog nusivylimo, liūdesio periodas yra natūralus. Būdinga ne tik slogi nuotaika, bet ir miego sutrikimai, apetito pokyčiai, mažesnė dėmesio koncentracija. „Žmogus gyvai prisimena atostogų įspūdžius, kada jautėsi laimingas, tačiau tenka sugrįžti į realybę, kurioje reikia spręsti problemas, prisiminti pareigas, imtis atsakomybės“, – pašnekovė sako, jog savijautai įtakos turi kontrastas tarp poilsio ir darbo.
 
„Poilsis asocijuojasi su komfortu ir patogumu. Šių dalykų sunkiau atsisakyti žmonėms, kurių vaikystėje nebuvo patenkintas saugumo pojūtis. Tokiems asmenims atostogos reiškia ramybę ir privatumą, o darbas kelia tam tikrą įtampą bei nerimą. Jiems padidėja poatostoginės depresijos tikimybė, – pasakoja J.Lukoševičienė. Savijauta labai priklauso ir nuo poilsio trukmės. „Remiantis naujausiais tyrimais, atostogaujant trumpai, pavyzdžiui, keturias dienas, žmogus mažiau atitrūksta nuo kasdienybės ir lengviau susigrąžina darbingumą. O ilgos atostogos susijusios su sunkesne adaptacija“, – atskleidžia psichologė.
 
Prie permainų lengviau prisitaiko žmonės, kurie mažiau nerimauja, dirba mėgstamą, įdomų darbą. „Pastebėta, kad po atostogų noriai sugrįžta perfekcionistai, turintys didelį atsakomybės jausmą, mėgstantys planuoti, struktūrizuoti veiklą. Jiems būdinga nuvertinti malonumą. Tokie žmonės sunkiai atsipalaiduoja atostogaudami ir svajoja kuo greičiau sugrįžti į darbą, – sako J.Lukoševičienė. – Tie, kurie moka atsipalaiduoti ir pasimėgauti poilsiu, galbūt yra mažiau atsakingesni, ieško daugiau malonumų, sunkiau įsivažiuoja į darbinį ritmą. Taigi, poatostoginis slogutis nebūtinai susijęs su asmenybėmis, linkusiomis į depresiją ar pesimizmą. Hedonistai visada norės ilgesnių atostogų, liūdės, pyks, kad jos pasibaigė, ieško būdų, kaip pratęsti malonumą.“
 
Jausmų karuselėje
Atostogų pabaiga gali lemti netekties jausmą. „Atostogos savaime nėra įprastas, automatinis dalykas. Mes svajojame, planuojame, laukiame, norime pajusti malonumą, o vėliau jį prarandame, nes poilsis baigėsi ir privalu grįžti į darbą. Daugeliui gali kilti asociacijos su vaikyste, kai norėjome veikti tai, kas patinka ir teikia malonumą, o tėvai, kaip dabar viršininkas, reikalavo prisiminti pareigas ir atsakomybę. Dėl to kyla įvairios emocijos, pavyzdžiui, liūdesys. Pavyzdžiui, darbomanai apgailestauja, jog per atostogas nespėjo atlikti visko, ką suplanavo“, – pastebi J.Lukoševičienė.
 
Savijautą pablogina lietuvių polinkis į dramatizmą ir kraštutinumus. „Žmonės dažnai mano, jog viskas, kas geriausia, jau praėjo ir niekada nepasikartos arba kad visi geri dalykai greitai baigiasi. Esame įpratę gyventi ateitimi ir sunku būti dabartyje. Atostogų laukimas yra malonesnis nei paskutinės poilsio dienos, – pasakoja pašnekovė. – Dar atostogaudamas žmogus pradeda liūdėti, kad netrukus reikės grįžti į darbą, ir nemoka pasidžiaugti realiu laiku. Dar sunkiau, jei piešiamas tamsus grįžimo scenarijus, pavyzdžiui, žmogus bijo, jog laukia daug užduočių, jis nespės, nesugebės išspręsti problemų.“
 
Asmenys, kurie dažnai nerimauja, jaučia stresą, liūdesį, greičiau pervargsta ir perdega. Jie nesąmoningai pavagia iš savęs malonumą, kurio taip ilgai laukė. „Jei sunku atsipalaiduoti ir pasidžiaugti mažais dalykais, emocijos kompensuojamos kitais mechanizmais, kurie guodžia, pavyzdžiui, maistu, apsipirkimu, internetu, serialais. Tai kompulsyvus elgesys, siekiant greitai patirti malonumą, kad nereikėtų galvoti apie ateitį, – specialistė pastebi, kad žmonės apskritai linkę mažiau atostogauti. Kai kurie, žinodami, kad patirs malonumą, kuris baigsis, nusprendžia iš viso atsisakyti poilsio.
 
Padeda savirefleksija
Jei baigiantis atostogoms žmogus išgyvena liūdesį ir nostalgiją, pirmas žingsnis, kurį rekomenduojama žengti, yra patyrinėti save. „Siūlau didinti dėmesingumą, grįžti į dabartį ir priimti savo jausmus. Mes bėgame nuo liūdesio, nors reikėtų pabūti su savo emocijomis ir paleisti jas, – psichologė primena, jog neišgyventa emocija niekur nedingsta, užsitęsia ir įkalinama minčių sraute. „Daliai žmonių pesimistinės nuotaikos po atostogų tampa rimta problema, kiti net skirsto gyvenimą į kraštutinumus, kur vienoje pusėje – poilsis ir malonumas, kitoje – darbas ir kančia, – sako J.Lukoševičienė.
 
Jei žmogus suvokia, jog liūdi, gali parašyti laišką, pasikalbėti su artimuoju. „Siūlau savo gyvenimą palyginti su kelione. Viena stotelių buvo atostogos, tačiau reikia judėti tolyn, o ateityje tikrai dar bus ne viena panaši patirtis, – vaizdingai pasakoja psichologė. – Žmonės katastofizuoja situaciją ir bijo, jog malonumas niekada daugiau nepasikartos, nors tai – ne tiesa.“
 
Specialistė įvardina antrą žingsnį: „Svarbu priimti kylančius jausmus, neteisti, neneigti, pabūti ir paleisti. O juos sunku priimti todėl, kad vaikystėje buvome nuvertinti. Suaugusieji užsideda laimingo žmogaus šypseną, nors viduje nesijaučia gerai, galiausiai iš viso nustoja jausti emocijas“, – pastebi pašnekovė.
 
Ji priduria, jog trečias žingsnis – didinti sąmoningumą ir mokytis valdyti dėmesį. „Galime įsivaizduoti atostogas kaip apdovanojimą už darbą. Siūlau planuoti ir rinktis tai, kas atpalaiduoja ir iš tikrųjų padeda pailsėti. Galime užrašyti savo planus, nes šis įprotis juos tarsi materializuoja, padeda laukti kitų kelionių. Taip pat svarbu išmokti negalvoti apie darbus poilsiaujant ir panirti į teigiamus potyrius realiu laiku, – pataria J.Lukoševičienė. – Bet kokiu atveju, reikia suprasti, jog poatostoginis sindromas yra natūrali reakcija, kuriai reikia leisti būti, kad ji pasitrauktų ir neužtruktų.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!