Nu­si­ra­mi­ni­mo bū­das

„Mie­li ko­le­gos! Kaip ži­nia, ge­riau­sia pro­fi­lak­ti­ka nuo pro­fe­si­nio per­de­gi­mo – kū­ry­ba. Ti­kiu, jog jūs pa­žįs­ta­te ne­ma­žai ko­le­gų, už­si­i­man­čių kū­ry­bi­ne veik­la. Siū­lau su­si­bur­ti į kū­ry­bi­nį me­di­kų klu­bą, ku­ris leis­tų ben­drau­ti tar­pu­sa­vy­je pri­so­ti­nus sie­lą džiaugs­mo ir gro­žio. Ben­drom jė­gom, vie­ni ki­tus pa­lai­ky­si­me, pa­si­džiaug­si­me“, - ko­le­gas kvie­čia gru­pės ini­cia­to­rė me­di­ci­nos slau­gy­to­ja Lai­mu­tė Mu­raus­kai­tė.

Mo­te­ris įsi­ti­ki­nu­si, kad dau­ge­lis me­di­kų tu­ri kū­ry­bi­nę sa­vo pu­sę. Be to, anot jos, ne­ma­ža da­lis me­di­kų yra bai­gę mu­zi­kos mo­kyk­lą: kas gro­ja pia­ni­nu, kas grie­žia smui­ku.
„Ne­bū­čiau kū­ru­si to­kios gru­pės, jei ne­bū­čiau pa­ste­bė­ju­si tarp me­di­kų di­de­lės gau­sos kū­ry­bi­nin­kų. Kar­tą dar­be vy­ko šven­ti­nė mu­gė – nu­ste­bau, kiek daug jų ku­ria rank­dar­bių: siu­va lė­les, ga­mi­na pa­puo­ša­lus, mui­lą, ta­po“, - var­di­na mo­te­ris.
Lai­mu­tė pri­pa­žįs­ta, kad su­kur­ti so­cia­li­nė­je erd­vė­je gru­pę me­di­ci­nos dar­buo­to­jams, kur jie ga­lė­tų pa­si­da­lin­ti kū­ry­bi­niais dar­bais, pa­ska­ti­no su­ju­di­mas dėl dar­be pa­ti­ria­mo mo­bin­go.
„Me­di­kų dar­bas iš­se­ki­na psi­cho­lo­giš­kai, ne re­tas jau­čia­si per­de­gęs. Dėl to kiek­vie­nas sten­gia­si at­ras­ti ho­bį, ku­ris ati­trauk­tų ir at­pa­lai­duo­tų nuo kas­die­nių sun­ku­mų dar­be – li­gų, mir­čių, kan­čios. Vi­są tai vei­kia kiek­vie­ną me­di­ką. Nors už­si­de­da­me kau­kę, esą su­pran­ta­me, jog tai gy­ve­ni­mas ir nuo to nepa­si­slėp­si, vi­du­je dėl kiek­vie­no slau­go­mo ar gy­do­mo pa­cien­to iš­gy­ve­na­me“, - at­vi­rau­ja ji.
Pa­ti Lai­mu­tė sun­kų dar­bą li­go­ni­nė­je at­sve­ria skulp­tū­ra. Mo­te­ris sa­ko mo­lio min­ky­mas jai pa­de­da sun­kiu gy­ve­ni­mo mo­men­tu. „Lip­dy­da­ma per­tei­kiu emo­ci­jas, min­tis, iš­gy­ve­ni­mus. Tar­si skulp­tū­ro­je pa­lik­čiau vi­sas ne­gan­das, o pati iš­si­lais­vin­čiau nuo slo­gių min­čių, sun­ku­mų“, - sa­ko slau­gy­to­ja.
 
Rank­dar­biai – kaip me­di­ta­ci­ja
Šei­mos gy­dy­to­ja Jur­ga Dū­die­nė ieš­ko­da­ma bū­dų, kaip at­gau­ti ra­my­bę po in­ten­sy­vių dar­bų ima­si lė­lių siu­vi­mo, dar­bo su vil­na, pa­puo­ša­lų ga­my­bos. Ka­lė­dų me­tas jai – lai­kas ne tik rank­dar­biais pa­le­pin­ti sie­lą, bet ir mie­lo­mis do­va­nė­lė­mis pra­džiu­gin­ti ar­ti­muo­sius.
„Man to­kie smul­kūs kū­ry­bi­niai dar­bai – nė­ri­mas, vė­li­mas – ge­riau­sia me­di­ta­ci­ja. Kai dar­bą ku­riu kon­kre­čiam žmo­gui, daug apie jį gal­vo­ju, su­de­du daug ge­rų min­čių“, - sa­ko ji. Gy­dy­to­ja džiau­gia­si, kad taip pa­vyks­ta iš­veng­ti spūs­čių pre­ky­bos cen­truo­se, o ar­ti­mie­ji gau­na pra­smin­gas, tik­ras do­va­nas: „Sa­vo­mis ran­ko­mis pa­siū­tos lė­lės daug mie­les­nės. Drau­gų vai­kai jas ga­vę nuo­šir­džiai džiau­gia­si. Na­muo­se puo­se­lė­ja­me na­tū­ra­lu­mą, net ir eg­lu­tę puo­šia­me sa­vo ga­my­bos žais­liu­kais.“


 
Ne ma­žiau iš­ra­din­gais dar­bais so­cia­li­nė­je erd­vė­je da­li­na­si ir ki­ti me­di­kai. Gy­dy­to­ja odon­to­lo­gė Ri­ta Kar­do­nai­tė su­si­rū­pi­no ap­lin­kos de­ko­ra­ci­ja.
„Tuoj pra­dė­si­me karš­čiuo­ti Ka­lė­do­mis. Gal pa­tiks toks pa­si­puo­ši­mas? Me­džia­ga - ne­skal­dy­tos mal­kos, nu­pjau­tas įstri­žai vie­nas ga­las, ant ku­rio mau­na­ma pa­siū­ta ke­pu­rai­tė. Barz­da - bal­ti da­žai, akys - juo­das mar­ke­ris. Ne­ti­kė­tai pa­pras­ta ir la­bai mie­la“, - da­li­na­si Ri­ta.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!