Klaidos kartojasi kasmet

„Nėra saugių vandens telkinių. Tik mes patys saugiai elgdamiesi ir rūpindamiesi prevencija galime sumažinti riziką“, - sako Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdymo 6-osios komandos viršininkas, narų vadovas Giedrius Ruočkus.

 
Jam antrina ir Klaipėdos paplūdimių direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už gelbėtojų ruošimą Aleksandr Siakki: „Žmonės ateina į paplūdimį, prie kitų vandens telkinių, poilsiauja, atsipalaiduoja ir pamiršta apie saugumą. Galvojama, kad jeigu kažkas ir skęs, tik ne jis pats. Skendimo riziką padidina ir poilsio vietose, pliažuose vartojami alkoholiniai gėrimai. Jeigu jau jų ragaujama, tuomet tikrai vertėtų susilaikyti nuo bridimo į vandenį ir plaukiojimo. Tai neretai baigiasi nelaime.“
 
Be to, gelbėtojai pastebi, kad atsipalaidavę tėvai neretai iš akių paleidžia vaikus, nemoko jų atsakingo elgesio prie vandens, o ir patys nerodo pavyzdžio. Neatsargiai elgiasi ir tie, kurie turi sveikatos problemų, pavyzdžiui, kraujagyslių ir širdies ligų, nes temperatūrų skirtumas, kai vanduo šaltas, o oras karštas, gali padidinti nuskendimo riziką. Visuomet patartina kritiškai įvertinti plaukimo gebėjimus, kiek toli, kiek ilgai žmogus gali plaukti, ar yra tam pasiruošęs. To nepadarius ugniagesiams kalbėtojams lieka tik atlikti paieškos darbą ir atiduoti nuskendusiojo kūną artimiesiems.
 
Prieš maudynes – pažintis su telkiniu 

„Prieš plaukiojant ar nardant visada reikia pažiūrėti dugną pasirinktoje maudynių vietoje, pabraidžioti, patikrinti gylį. Jeigu kalbame apie pajūrio poilsiautojus, pastebime, jog žmonės dažnai nepaiso įspėjamųjų ženklų – raudonos vėliavos arba ženklo „Duobė“, kai draudžiama maudytis“, - sako Klaipėdos paplūdimių direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už gelbėtojų ruošimą Aleksandr Siakki.

„Upėse reikia saugotis srovių, kuo giliau, tuo didesnė srovė ir ji gali nunešti pasroviui, taip pat yra ir jūroje, net jei ši atrodo rami. Prieš lipant vandenin reikia rasti ant kranto tašką, medį, stulpą, persirengimo kabiną, kurio maudydamiesi turite nepaleisti iš akių ir stebėti, ar jūsų neneša srovė“, - pataria A.Siakki ir priduria, jog šiuos dalykus turi mintinai mokėti visi poilsiautojai ir nuo mažens to mokyti vaikus, o geriausia, jei apie tai būtų kalbama dar mokyklos suole.
 
Kad nenuskęstų du
Pasak G.Ruočkaus, skaudžiausi artimiesiems ir gelbėtojams būna dvigubi skendimai, kai pradėjusio skęsti šeimos nario skuba gelbėti artimasis ir abu nuskęsta. „Noriu įspėti visus prie vandens telkinių poilsiaujančius žmones: jeigu pamatėte, kad žmogus skęsta, pirmiausia kvieskite gelbėtojus. Jeigu ten jie nebudi, skambinkite pagalbos numeriu 112 ugniagesiams gelbėtojams. Antra, iš karto nepulkite gelbėti, o įvertinkite savo jėgas, ar esate geras plaukikas ir padėsit, ar nesukelsite pavojaus sau.
 
Nėra taip lengva nepatyrusiam žmogui išgelbėti skęstantįjį. Įvykdžius pirmuosius du punktus, reikia rasti neskęstantį daiktą ant kranto ir į vandenį eiti tik su juo, kad šis padėtų nenuskęsti pačiam ir ištraukti ant kranto skęstantįjį. Tai gali būti plaukimo ratas, liemenė, čiužinys ar bent jau tuščias plastiko butelis. Šiuos dalykus žmonės dažnai turi su savimi ir jais reikia naudotis“, - primena A.Siakki bei priduria, jog skęstantis žmogus niekada pats nepašauks pagalbos, nes jam svarbiausia įkvėpti oro ir neprigerti vandens, o jį gelbėti turi tik patyręs ir įgudęs plaukikas.