Metas apversti mitybos įpročius aukštyn kojomis
Aigustė Tavoraitė
2017-04-28
Mūsų organizmas rūgštėja, kai suvalgome per daug mėsos, žuvies, grūdinių, pieno produktų, saldumynų. Tokia mityba ilgainiui turi skaudžias pasekmes mūsų sveikatai ir savijautai. Šarmų pusiausvyrą atkuria daržovės ir vaisiai.
Tam, kad aprūpintumėme organizmą pakankamu šarmų kiekiu, turėtume suvalgyti 4 kartus daugiau šarminančio maisto nei rūgštinančio. Vadinasi, mūsų lėkštėje turėtų būti 4 kartus daugiau daržovių ar vaisių nei mėsos, grūdinių, pieno produktų ar desertų.
Kada didžiausias pavojus
Žmogaus organizmas visuomet privalo išlaikyti rūgščių-šarmų pusiausvyrą tam, kad vyktų normali medžiagų apykaita, būtų užtikrinamos gyvybinės funkcijos. Tai primena mitybos mūsų šalyje apsilankęs
profesorius iš Vokietijos Jurgenas Vormannas.
„Rūgštinančių ir šarminančių medžiagų žmogaus organizmas gauna su maistu ir gėrimais, be to, rūgštis gamina ir pats organizmas įvairių procesų metu, pavyzdžiui, skaidant baltymus aktyviai sportuojant ir pan. Todėl su maistu mes turime gauti pakankamai šarminančių medžiagų, kurios galėtų neutralizuoti rūgštis“, – sako daugelį metų rūgščių-šarmų balanso problematiką nagrinėjantis mokslininkas.
Pasak jo, jeigu su maistu neaprūpiname organizmo šarmais, jis nespėja šalinti rūgščių pertekliaus, kuris pradeda kauptis organizme.
„Pirmieji prastos rūgščių-šarmų pusiausvyros simptomai – žmogus gali pajusti sumažėjusį darbingumą, padidėjusį nuovargį, jautrumą stresui ir skausmui, nuotaikos svyravimus, polinkį į galvos skausmus ar migreną. Išbalansuotą organizmą dažniau puola infekcijos, gali pasitaikyti miego sutrikimų“, – teigia J.Vormannas.
Jis pabrėžia, kad pavojingiausia, kai ilgainiui rūgščių neutralizavimui organizmas ima naudoti šarminančių medžiagų atsargas iš didžiausio jų sandėlio – kaulų. Kartu su šarminančiomis druskomis iš kaulų pašalinami mineralai (kalcis), jie lengviau lūžta, vystosi osteoporozė.
Lietuvių mityboje – „rūgštinis“ maistas
Pasak profesoriaus, yra kelios priežastys, kurios dažniausiai lemia organizmo parūgštėjimą. Pirmoji ir dažniausia jų – netinkama mityba.
„Deja, bet europietiški maitinimosi įpročiai yra ne kas kita kaip „rūgščių“ dieta. Valgome daug mėsos, dešrų, sūrių, kiaušinių – baltyminio maisto, kuris organizme suskyla iki rūgščių. Gerokai per mažai vartojame skysčių, kurie padėtų pašalinti šias rūgštis bei per mažai suvalgome organizmą šarminančio maisto – daržovių ir vaisių“, – tvirtina mitybos specialistas.
Tai, kad lietuvių mityboje dominuoja „rūgštinis“ maistas atskleidė ir bendrovės „Pharmhouse“ užsakymu atlikta apklausa. Pasak J.Vormanno, lietuviai turėtų aukštyn kojomis apversti mitybos įpročius.
„Tam, kad aprūpintumėme organizmą pakankamu šarmų kiekiu, turėtume suvalgyti 4 kartus daugiau šarminančio maisto nei rūgštinančio. Vadinasi, mūsų lėkštėje turėtų būti 4 kartus daugiau daržovių ar vaisių nei mėsos, grūdinių, pieno produktų ar desertų. Deja, bet kol kas tokia taisykle vadovaujasi tik 1-2 iš 10-ties šalies gyventojų“, – sako profesorius.
.jpg)
.jpg "Kokteilių nauda yra smarkiai pervertinta. Tai nėra, kaip dažnai manoma labai koncentruotas vitaminų ir mineralų šaltinis. Turime dantis, todėl turėtume vaisius, uogas ir daržoves valgyti patys, netrinant jų į skystą pavidalą“, - sako gydytoja dietologė Žana Antonova.")
Komentuoti: