Žala visam organizmui
 
„Degimo metu susidaro įvairaus dydžio kietosios dalelės, jos yra skirtingo aerodinaminio skersmens. Dešimties mikrometrų dydžio dalelės jau gali būti įkvėptos į bronchus, o dar šiek tiek smulkesnės dalelės, 2,5 mikrometro dydžio, gali būti įkvepiamos į pačius plaučius. Didesnės nei dešimties mikrometrų dydžio dalelės įprastai yra „sustabdomos“ nosyje, darbą daro nosies konfigūracija, joje esantys plaukeliai ir gleivės, prie jų dalelės prilimpa ir toliau yra neįkvepiamos. Bet jeigu žmogus kvėpuoja pro burną ir ypač jei kvėpuoja aktyviau, greičiau, giliau, pavyzdžiui, atlikdamas fizinio krūvio reikalaujančius darbus arba bėgimo metu, į plaučius gali būti įkvėptos ir didesnės dalelės“, – pasakojo E.Danila.
 
Gydytojas priminė, kad kai kietosios dalelės yra įkvepiamos, jos sukelia bronchų gleivinės ar alveolių uždegimą: „Tai nėra bakterinis (infekcinis) uždegimas, bet imuninis. Jo metu išsiskiria aktyvių deguonies junginių, kietosios dalelės „bombarduoja“ epitelį ir keičiasi ląstelių genetinė informacija. Kai vyksta „bombardavimas“, ląstelės pradeda įgyti visiškai kitokių savybių, nebūdingų normaliai ląstelei. Tokios mutacijos gali lemti ne tik uždegimo, bet ir plaučių vėžio atsiradimą.“
 
Mažesnio dydžio dalelės gali nukeliauti dar toliau – kraujas jas gali išnešioti po visą organizmą.
 
Paklaustas, kaip greitai galima pamatyti kietųjų dalelių žalą organizmui, pašnekovas teigė, kad vienareikšmiško atsakymo nėra.
 
„Mutacijos atsiranda dėl žalingų išorės veiksnių, bet organizmas ginasi, stengiasi ištaisyti genų defektus. Tačiau jeigu tai trunka kelis mėnesius, nuolatos vyksta ar reguliariai kartojasi kontaktas, organizmas nebesugeba ištaisyti žalos. Pamatuoti žalą ir riziką individualiam žmogui sunku, nes nėra prietaisų, kuriais būtų galima pamatuoti, su kokiu kiekiu kenksmingos medžiagos asmuo susidūrė per dieną ar ilgesnį laikotarpį“, – teigė profesorius.
 
Turi poveikio ir aplinka
 
Gydytojas priminė, kad kietosios dalelės dažnai gali būti atpučiamos vėjo iš gerokai toliau esančių fabrikų.
 
„Dar viena problema yra tai, kad jeigu kuriame nors mieste veikia didelis fabrikas, naudojantis deginimui kurą, iš kamino pakilusias daleles vėjas jas gali nunešti šimtus kilometrų. Kietosios dalelės gana ilgai išlieka ore. Kuo didesnis debesuotumas, tuo dalelės yra žemiau ir priešingai – kuo giedresnis oras, tuo daugiau yra galimybės joms pakilti aukščiau“, – atkreipė dėmesį E.Danila.
 
Buityje kietųjų dalelių susidarymo kiekiai ir ypatybės priklauso nuo to, koks kuras, katilas ir kaminas yra naudojami.
 
„Svarbu, ar žmogus naudodamas šildymo būdą susiduria su degimo produktais. Galbūt jo namuose viskas taip gerai automatizuota, kad kontakto yra labai mažai – tokiu atvejus ir žala sveikatai yra mažesnė“, – pasakojo gydytojas.
 

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas gydytojas pulmonologas prof. Edvardas Danila teigė, kad šildymą biokuru pasirinkę asmenys turi patys apsvarstyti rizikas sveikatai: „Mes, plaučių ligų gydytojai, visada pirmiausia paklausiame paciento, ar jis rūko, apie darbo ir namų sąlygas (šildymo būdą), laisvalaikį, aiškindamiesi galimus kvėpavimo sistemai žalingus veiksnius. Visada patariame pagal galimybes keisti kieto kuro katilus. Deja, ne visi gali investuoti tūkstančius eurų į prietaiso, kuris žaloja sveikatą, keitimą. Daugeliu atveju suaugę žmonės pavojus supranta ir yra pasirengę rizikuoti sveikata norėdami sumažinti finansines išlaidas.“

 
Pranešus, kad yra padidėjęs užterštumas, reikėtų į tai įsiklausyti, nes specialistų patarimai gali padėti apsaugoti sveikatą.
 
„Jei prieš šildymo sezoną ilgą laiką buvo sausa, trūko lietaus, tuomet galėjo ir natūraliai susidaryti daug kietųjų dalelių. Tokiu atveju nerekomenduojama daug sportuoti lauke, stengtis kiek įmanoma nekalbėti, kad būtų labiau kvėpuojama pro nosį. Jeigu gyvenate miesto centre, kur yra daug pastatų ir vėjas negali natūraliai pakilti, kad galėtų išnešioti daleles, rekomenduojama imtis atsargumo priemonių. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje, niekas nesigėdija dėvėti kaukių, kurios bent iš dalies saugo plaučius nuo oro teršalų“, – kalbėjo pašnekovas.
 
Negalima atsisakyti atsargumo
 
NVSC specialistai pastebi, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai atliekos deginamos individualių namų kietojo kuro katiluose, krosnyse, židiniuose. Gyventojai turėtų neužmiršti, kad pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Deginant atliekas, dėl nepakankamos degimo temperatūros, cheminės medžiagos nesudega iki mažiau pavojingų junginių, o į aplinką patenka žmogaus sveikatai pavojingesni junginiai. Gyvenamųjų namų teritorijose kenksmingos medžiagos neišsisklaido taip gerai, kaip išmetamos iš aukštų pramonės ar energetikos įmonių kaminų, be to ir nusėda bei kaupiasi ant žemės paviršiaus, vandens telkiniuose, o vėliau gali būti aptinkamos maisto produktuose.
 
Namų gyventojams yra rekomenduojama neužmiršti, kad deganti drėgna mediena į aplinkos orą išskiria daugiau teršalų. Kad malkos nėra sausos galime įsitikinti, jei joms degant girdimas šnypštimas. Privaloma ypač gerai vėdinti patalpas, kuriose yra instaliuotas šildymo įrenginys. Rekomenduojama vėdinti mažiausiai 2 kartus per dieną – ryte ir vakare iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros (patalpų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu neturėtų nukristi žemiau 18 °C). Šildantiems patalpas rekomenduojama naudoti kietojo kuro rūšis, tinkamas kūrenimui – natūralią medieną (malkas, pjuvenų briketus, granules) bei užtikrinti pakankamą trauką kamine – dėl nevalytų dūmų šalinimo takų didėja gaisro rizika.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!