Nuo pirmo apsikeitimo replikomis iki atvirumo akimirkų miegamajame – žodžiai turi nemenką erotinį potencialą. Koks pokalbis yra erotiškas? Ar šis žanras turi taisyklių?
Žodžiai, gali tapti raktu, atrakinančiu seksualinio susijaudinimo duris. Jie įkaitina troškimus ir didina pasitenkinimą, įsąmonindami partnerių veiksmus.
„Žodžiai padeda gyventi meile, o ne tik užsiimti seksu, - psychologies.ru sako psichoanalitikas Žanas Mišelis Hirt. – Jie tampa erotiški ne tuomet, kai stengiamės kalbėti, kad vienas kitą suprastume, o tada, kai stengiamės jais išsakyti meilę.“
Sekoslogė Irina Paniukova antrina: „Žodžiai, gali tapti raktu, atrakinančiu seksualinio susijaudinimo duris. Jie įkaitina troškimus ir didina pasitenkinimą, įsąmonindami partnerių veiksmus. Gali ir skatinti elgtis dar drąsiau.“
Pirmų žinučių žanras
Pirmomis žinutėmis Karina ir Denis apsikeitė atsitiktinai. „Buvo smagu pamatyti tave ryte“, - neįpareigojantys žodžiai liudijo tik simpatiją. Po to sekė kiti tokio paties pobūdžio pranešimai: „Vykstu į susitikimą“. – „Smagu. Pasimatysime, kai grįši. Sėkmės“.
Dienai baigiantis žinučių kiekis rodė, kad abu dar nedrįsta sau pripažinti, jog nori tęsti bendravimą, ir dar nesupranta, kur juos tai gali nuvesti. Po poros dienų suprato: abu vis žvilgčiojo į telefoną laukdami naujų pranešimų.
Kai po savaitės Denis nusiuntė Karinai anekdotą, ji atsakė: „Aš voliojausi!“ Jis išdrįso parašyti: „Prašau, nevartok tokių žodžių. Mano fantazija laki.“ Karina nusijuokė. „Jeigu būtum šalia, nenuvilčiau“, - žengė dar žingsnį Denis, leisdamas jai įsivaizduoti, kaip padeda patirti malonumą.
Mobiliųjų telefonų ir socialinių tinklų dėka daugelis erotinių istorijų šiandien prasideda laiškais ar žinutėmis. „Iš tikrųjų tai nėra jokia naujiena. Prisiminkite aštuonioliktame amžiuje išleistą Pjero Šoderlo de Laklo knygą „Pavojingi ryšiai“, - sako I.Paniukova. – Skirtumas tik - laikas: juk dabar jis (ji) gali į laišką atsakyti vos po minutės. Tad kodėl tyli?“
Žodžiai dabar dažnai aplenkia pirmuosius pasimatymus. Jie lydi gimstančius troškimus, tampa pirmąja ir kurį laiką vienintele jų išraiškos priemone.
Vis dėlto svarbu ne jie patys, o tai, kas per juos ateina. Kalbos daugiareikšmiškumas gimdo jaudinančias abejones: jis pavartojo žodžius, įdomu ar specialiai?
„Erotizmas maitinasi kiekvieno partnerio atvirumu taip pat kaip ir tuo, kas lieka tarp eilučių, - sako seksologė. – Kai partneriai susitinka, jiems ne visada patogu kalbėtis tokiomis temomis. Susirašinėdami jie daug drąsesni, todėl gali sužinoti apie judviejų erotinius sutapimus arba nesutapimus ir nuspręsti, ar verta eiti toliau.“
Meilės per atstumą privalumas ir nepatogumas tas, kad „vaizduotė sukuria iliuziją, būtiną artimiems santykiams, - aiškina Ž.M.Hirt. – Tiesa, nusivylimai susitikus akis į akį irgi galimi.“
I.Paniukova įžvelgia ir dar vieną minusą: „Santykių raida turi tris stadijas: platoniškąją, erotiškąją ir seksualiąją. Pradėdami iš karto nuo erotiško susirašinėjimo partneriai praleidžia pirmą santykių stadiją, kai formuojasi sielų artumas. Gali nutikti, kad atsidūrę vienoje lovoje partneriai supras, jog šalia visiškai svetimas, nepažįstamas žmogus.“
Balso jėga
Denis savaitei išvyko. Karina jo nematė nuo apsikeitimo pirmosiomis žinutėmis. Ji neįstengė atmintyje atgaminti jo veido, bet tai nebuvo labai svarbu: vyro žinutės, kupinos sąmojo, poezijos ir humoro palietė giliai. Troškimas buvo kažkaip susijęs su tais žodžiais, kėlusiais ir susižavėjimą, ir sumaištį. O paskui Denis paskambino. Kariną nustebino balsas: jo skambesys, mokėjimas juoktis skardžiai ir atvirai. Kartais mergina ne užsimerkdavo, kad geriau išgirstų, kad pajustų, kaip tai ją veikia.
„Mylimojo balsas žadina jausmų sumaištį, - sako psichoanalitikė Sofi Kadalen. – Mes skirtingi, kai kurie jautresni kvapams, kiti - vaizdams. Tačiau garsai, kuriais mus apgaubia partneris, veikia taip pat kaip glamonės: arba įelektrina, arba ne.“
Balsas, kuris jaudina, grąžina į vaikystę. „Garsai mus formavo: tėvo balsas išgirstas dar esant motinos pilve, mamos balsas, kai ji skaitydavo pasaką, - sako Ž.M.Hirt. – Balsas gimdo fantaziją apie susiliejimą, todėl turi galios vesti mus paskui. Jis tarsi kito kūno atspindys.“
Sulėtėjantis, pereinantis į šnabždėjimą ar alsavimą, šūkčiojantis balsas – tai perėjimas prie kūno kalbos.
Malonumo tęsinys
Deniui patiko, kad su Karina jis gali kalbėti apie seksą. Su ankstesne partnere ši tema buvo tabu. Su Karina žodžiai tapo kaip delikatesas – išskirtiniai ir jaudinantys. Jie kalbėjo, ko norėtų, kas jiems patiktų. Jie rungėsi vienas kitą priversdami rausti prie aplinkinių, šnibždėdami vienas kitam seksualius žodžius.
Žodžiai jaudina tuomet, kai yra padiktuoti vidinio impulso, jei tai ne nuolaidžiavimas partneriui, ne noras jam įtikti. „Erotika nepasiduoda įsakymams, - tikina S.Kadalen. – Labai dažnai vyrai nori priversti moteris papasakoti jų fantazijas, moterys gi reikalauja veiksmų, kurie suteiktų joms pasitenkinimą.“
Jaudina tai, ką nusprendžiame pasakyti, nes norime tai pasakyti būtent tuo momentu, tam žmogui. Tai tardami tampame ypač pažeidžiami, nes apnuoginame savo troškimus, kurių partneris galbūt nežino. Tačiau būtent tai mus ir jaudina: troškimas, atsiveriantis gėdos ir begėdiškumo mišiniu.
Kvaila būti nedrąsiam tokiu atveju, juk troškimai neleidžia seksui virsti rutina. Kai nustojame kalbėtis, netenkame kūrybos, o kartu ir baimės, intymiems santykiams suteikiančios pikantiškumo. „Vis dėlto pokalbiai reikalingi ne visiems, - pastebi I.Paniukova. – Yra porų, kur partneriai vienas kitą puikiai supranta ir be žodžių, pasikliaudami greičiau intuicija, neverbaliniais ženklais.“
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: