Ka­da smė­lio dė­žės – ne vie­ta žais­ti vai­kams

www.lsveikata.lt
2018-05-03
Pra­si­dė­jus žai­di­mų lau­ke se­zo­nui spe­cia­lis­tai įspė­ja apie smė­ly­je ga­lin­čius bū­ti pa­ra­zi­tus, ku­riais ne­sun­ku už­si­krės­ti. Kad tė­vai jaus­tų­si ra­mūs dėl at­ža­los svei­ka­tos, smė­lio dė­žes bū­ti­na už­deng­ti. Be to, šian­dien smė­lio ko­ky­bę kiek­vie­nas ga­li pa­tik­rin­ti at­ne­šęs mė­gi­nį į la­bo­ra­to­ri­ją.
Ka­da smė­lio dė­žės – ne vie­ta žais­ti vai­kams
Neprižiūrimos, nedengiamos smėlio dėžės, esančios atvirose erdvėse, parkuose, kiemuose, dažnai tampa ne tik vaikų žaidimo, bet gyvūnų gamtinių reikalų atlikimo vieta.

At­vi­ras už­kra­to šal­ti­nis
Ne­pri­žiū­ri­mos, ne­den­gia­mos smė­lio dė­žės, esan­čios at­vi­ro­se erd­vė­se, par­kuo­se, kie­muo­se, daž­nai tam­pa ne tik vai­kų žai­di­mo, bet gy­vū­nų gam­ti­nių rei­ka­lų at­li­ki­mo vie­ta. Su iš­ma­to­mis pa­si­ša­li­nę pa­ra­zi­tų kiau­ši­nė­liai, pa­bu­vę ati­tin­ka­mą lai­ką dir­vo­že­my­je tam tik­ro­mis są­ly­go­mis, su­bręs­ta ir tam­pa pa­vo­jin­gi žmo­gui.
„Ma­ža­me­čiui, ku­ris smal­siai ty­ri­nė­ja ap­lin­ką, o vė­liau nenu­si­plo­vęs ran­kų lie­čia vei­dą, ki­ša pirš­tu­kus į bur­ną, žai­džiant smė­lio dė­žė­je už­si­krės­ti gy­vū­nų pla­ti­na­mo­mis pa­ra­zi­ti­nė­mis li­go­mis ga­na pa­pras­ta. Pa­ra­zi­tų kiau­ši­nė­liai yra lip­nūs, jų nuo ran­kų leng­vai ne­nu­kra­ty­si. Be to, pa­kan­ka vos vie­no kiau­ši­nė­lio, kad žmo­gus įsi­gy­tų to­kį „įna­mį“, – pa­brė­žė Na­cio­na­li­nės vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros la­bo­ra­to­ri­jos (NVSPL) Mik­ro­bio­lo­gi­nių ty­ri­mų sky­riaus Pa­ra­zi­to­lo­gi­nių ty­ri­mų po­sky­rio pa­ra­zi­to­lo­gi­jos spe­cia­lis­tė Dai­va Vei­tie­nė.
 

2016–2017 m. NVSPL pa­ra­zi­to­lo­gams iš­ty­rus dau­giau nei 1 tūkst. vai­kų smė­lio dė­žių bu­vo ras­ta 15 proc. mė­gi­nių su žmo­gui pa­vo­jin­gais ir ne­iden­ti­fi­kuo­tais hel­min­tų kiau­ši­nė­liais. „Iš pa­vo­jin­gų žmo­gui do­mi­na­vo tok­so­ka­rų kiau­ši­nė­liai. Taip pat ra­dom as­ka­ri­džių ir re­tai pa­si­tai­kan­čių smė­lio mė­gi­niuo­se ka­pi­lia­ri­jų kiau­ši­nė­lių. Ne­iden­ti­fi­kuo­tie­ji kiau­ši­nė­liai ga­lė­jo bū­ti dir­vo­že­mio ne­ma­to­dų, įvai­rių paukš­čių, žiur­kių, pe­lių ar ki­tų gy­vū­nų pa­ra­zi­tų kiau­ši­nė­liai“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tė.
Iš­ty­rus ar­ti 300 mė­gi­nių, pa­im­tų iš vie­šų­jų vai­kų žai­di­mų aikš­te­lių Vil­niu­je, be­veik 6 proc. jų ras­ta vien su tok­so­ka­rų kiau­ši­nė­liais. „Pen­kio­li­koje gra­mų vie­no mė­gi­nio bu­vo ras­ti net de­vy­ni tok­so­ka­rų kiau­ši­nė­liai“, – sa­kė D.Vei­tie­nė.
 
Su­ke­lia rim­tas in­fek­ci­jas
Šu­nų ir ka­čių or­ga­niz­me pa­ra­zi­tai ga­li gy­ven­ti ne­su­kel­da­mi aiškių parazitinės invazijos po­žy­mių. Ta­čiau su­bren­dę gyvūnų kir­mė­lių kiau­ši­nė­liai, per ne­šva­rias ran­kas pa­te­kę į žmo­gaus or­ga­niz­mą, su­ke­lia rim­tų pa­žei­di­mų, aler­gi­nes re­ak­ci­jas.
„Iš­si­ri­tu­sios tok­so­ka­rų ler­vu­tės ke­liau­ja ne į žar­ny­ną, o ima „kla­jo­ti“ po vi­są or­ga­niz­mą – ga­li pa­kliū­ti į akį, į plau­čius, inks­tus, ka­są, šir­dį, įstrig­ti ka­pi­lia­ruo­se, su­kel­ti įvai­rių or­ga­nų ir au­di­nių už­de­gi­mą, re­tais at­ve­jais vai­kas ga­li net apak­ti, o ler­voms mig­ra­vus į sme­ge­nis – su­trik­ti ma­žy­lio vys­ty­ma­sis. Ler­vos or­ga­niz­me ga­li gy­ven­ti iki ke­lių me­tų“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tė.
 
Per ne­tvar­kin­gus lau­ko tu­a­le­tus, per pa­va­sa­rio po­plū­džio van­de­nis, kai tu­a­le­tų tu­ri­nys iš­si­lie­ja ant dar­žų, pie­vų ir so­dų, apse­mia vai­kų žai­di­mų aikš­te­les, smė­lio dė­žes, kar­tu „iš­plau­kia“ ir as­ka­ri­džių kiau­ši­nė­liai. Žmo­gi­nė as­ka­ri­dė per die­ną pro­du­kuo­ja apie 200 tūkst. kiau­ši­nė­lių, jie pa­si­ša­li­na iš žmo­gaus žar­ny­no kar­tu su iš­ma­to­mis.

„Kad už­si­krės­ta pa­ra­zi­tais, ga­li ro­dy­ti to­kie simp­to­mai kaip ne­aiš­kus vai­ką var­gi­nan­tis ko­su­lys, krenkš­ti­mas, karš­čia­vi­mas, žar­nų spaz­mai“, – pa­ste­bė­jo D.Vei­tie­nė.
 
Ra­gi­na iš­si­tir­ti smė­lį
Spe­cia­lis­tė pa­brė­žė, kad vie­nin­te­lis bū­das iš­veng­ti šių li­gų – pa­si­rū­pin­ti, kad dė­žės bū­tų den­gia­mos, re­gu­lia­riai keis­ti smė­lį.

„Ši svar­bi in­for­ma­ci­ja daž­nai ne­pra­slys­ta žmo­gui pro akis, sten­gia­ma­si lai­ky­tis re­ko­men­da­ci­jų, ta­čiau kai su tok­soko­ro­ze ar as­ka­ri­do­ze su­si­du­ria­ma tie­sio­giai, ap­ima pa­ni­ka. No­rint to iš­veng­ti ver­tė­tų iš anks­to iš­si­aiš­kin­ti, ko­kia­me smė­ly­je lei­džia­te žais­ti at­ža­lai. Te­rei­kia pa­im­ti ir nu­vež­ti iš­tir­ti smė­lio mė­gi­nius, tą ga­li pa­da­ry­ti kiek­vie­nas“, – pa­ta­rė NVSPL spe­cia­lis­tė. 
D.Vei­tie­nės pa­ste­bė­ji­mu, la­bai svar­bu tin­ka­mai pa­im­ti mė­gi­nį. Rei­kia nu­brauk­ti vir­šu­ti­nį smė­lio sluoks­nį ir iš maž­daug 3 cm gy­lio paimti po 1 šaukš­tą iš 5–6 skir­tin­gų smė­lio dė­žės vie­tų, vi­sa tai su­pil­ti į vie­ną san­da­rų ir pa­tva­rų mai­še­lį ar in­de­lį, kad su­si­da­ry­tų maž­daug 150–200 g mė­gi­nys. Ši­tą mė­gi­nį pri­sta­ty­ti į la­bo­ra­to­ri­ją.

 
Verta žinoti
Tarp­tau­ti­nės šva­rių ran­kų die­nos – ge­gu­žės 5-osios – pro­ga ge­gu­žės mė­ne­sį Na­cio­na­li­nė­je vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros la­bo­ra­to­ri­jo­je or­ga­ni­zuo­ja­ma vai­kų žai­di­mų aikš­te­lių smė­lio, smė­lio dė­žių dėl pa­ra­zi­ti­nių hel­min­tų kiau­ši­nė­lių ty­ri­mo ak­ci­ja.
Ne­pri­žiū­ri­mos smė­lio dė­žės daž­nai tam­pa ne tik vai­kų žai­di­mo, bet gy­vū­nų gam­ti­nių rei­ka­lų at­li­ki­mo vie­ta.  Su iš­ma­to­mis pa­si­ša­li­nę pa­ra­zi­tų kiau­ši­nė­liai, pa­bu­vę dir­vo­že­my­je, su­bręs­ta ir tam­pa pa­vo­jin­gi žmo­gui.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Žmonės po organų transplantacijų pasmerkti mirčiai: gyvybiškai svarbių vaistų priemokos drastiškai išaugo, generikų – nėra

    Pacientams po organų transplantacijos atstovaujanti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ dar nuo šių metų kovo mėnesi...
    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Antanas Gvazdaitis: „Baisu sulaukti užleistų pacientų antplūdžio“

    Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas, doc. dr. gydytojas neurochirurgas Antanas Gvazdaitis (68 m....

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    Šaltuoju metu dažniau sergama peršalimo ligomis, pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė&ldqu...
    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Vaistinės skambina pavojaus varpais: regionuose trūksta daugiau nei 140-ties kvalifikuotų vaistininkų

    Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima krit...

    Sveikatos horoskopas


    Lapkričio 23 - 29 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kinija: pandemija plinta per šaldytą produkciją?

    Nuo pandemijos pradžios Kinija kaip įmanydama mėgina eliminuoti koronavirusą iš šalies, tačiau nedidelių židinių vis dar pasitaiko. Pastaruoju metu - dažniausiai įmonėse, kurios importuoja šaldyto maisto produkciją iš užsienio. Kinijos mokslininkai kelia versiją, kad koronavirusas gali plisti per ša...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Agnė Gaižauskienė Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Kiekvienam teks nuvykti...
    Henrikas Vaitiekūnas Kiekvienam teks nuvykti...
    Leonardas Cohenas ir jausmai
    Palmira Rudalevičienė Leonardas Cohenas ir jausmai

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica