Ka­da smė­lio dė­žės – ne vie­ta žais­ti vai­kams

www.lsveikata.lt
2018-05-03
Pra­si­dė­jus žai­di­mų lau­ke se­zo­nui spe­cia­lis­tai įspė­ja apie smė­ly­je ga­lin­čius bū­ti pa­ra­zi­tus, ku­riais ne­sun­ku už­si­krės­ti. Kad tė­vai jaus­tų­si ra­mūs dėl at­ža­los svei­ka­tos, smė­lio dė­žes bū­ti­na už­deng­ti. Be to, šian­dien smė­lio ko­ky­bę kiek­vie­nas ga­li pa­tik­rin­ti at­ne­šęs mė­gi­nį į la­bo­ra­to­ri­ją.
Ka­da smė­lio dė­žės – ne vie­ta žais­ti vai­kams
Neprižiūrimos, nedengiamos smėlio dėžės, esančios atvirose erdvėse, parkuose, kiemuose, dažnai tampa ne tik vaikų žaidimo, bet gyvūnų gamtinių reikalų atlikimo vieta.

At­vi­ras už­kra­to šal­ti­nis
Ne­pri­žiū­ri­mos, ne­den­gia­mos smė­lio dė­žės, esan­čios at­vi­ro­se erd­vė­se, par­kuo­se, kie­muo­se, daž­nai tam­pa ne tik vai­kų žai­di­mo, bet gy­vū­nų gam­ti­nių rei­ka­lų at­li­ki­mo vie­ta. Su iš­ma­to­mis pa­si­ša­li­nę pa­ra­zi­tų kiau­ši­nė­liai, pa­bu­vę ati­tin­ka­mą lai­ką dir­vo­že­my­je tam tik­ro­mis są­ly­go­mis, su­bręs­ta ir tam­pa pa­vo­jin­gi žmo­gui.
„Ma­ža­me­čiui, ku­ris smal­siai ty­ri­nė­ja ap­lin­ką, o vė­liau nenu­si­plo­vęs ran­kų lie­čia vei­dą, ki­ša pirš­tu­kus į bur­ną, žai­džiant smė­lio dė­žė­je už­si­krės­ti gy­vū­nų pla­ti­na­mo­mis pa­ra­zi­ti­nė­mis li­go­mis ga­na pa­pras­ta. Pa­ra­zi­tų kiau­ši­nė­liai yra lip­nūs, jų nuo ran­kų leng­vai ne­nu­kra­ty­si. Be to, pa­kan­ka vos vie­no kiau­ši­nė­lio, kad žmo­gus įsi­gy­tų to­kį „įna­mį“, – pa­brė­žė Na­cio­na­li­nės vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros la­bo­ra­to­ri­jos (NVSPL) Mik­ro­bio­lo­gi­nių ty­ri­mų sky­riaus Pa­ra­zi­to­lo­gi­nių ty­ri­mų po­sky­rio pa­ra­zi­to­lo­gi­jos spe­cia­lis­tė Dai­va Vei­tie­nė.
 

2016–2017 m. NVSPL pa­ra­zi­to­lo­gams iš­ty­rus dau­giau nei 1 tūkst. vai­kų smė­lio dė­žių bu­vo ras­ta 15 proc. mė­gi­nių su žmo­gui pa­vo­jin­gais ir ne­iden­ti­fi­kuo­tais hel­min­tų kiau­ši­nė­liais. „Iš pa­vo­jin­gų žmo­gui do­mi­na­vo tok­so­ka­rų kiau­ši­nė­liai. Taip pat ra­dom as­ka­ri­džių ir re­tai pa­si­tai­kan­čių smė­lio mė­gi­niuo­se ka­pi­lia­ri­jų kiau­ši­nė­lių. Ne­iden­ti­fi­kuo­tie­ji kiau­ši­nė­liai ga­lė­jo bū­ti dir­vo­že­mio ne­ma­to­dų, įvai­rių paukš­čių, žiur­kių, pe­lių ar ki­tų gy­vū­nų pa­ra­zi­tų kiau­ši­nė­liai“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tė.
Iš­ty­rus ar­ti 300 mė­gi­nių, pa­im­tų iš vie­šų­jų vai­kų žai­di­mų aikš­te­lių Vil­niu­je, be­veik 6 proc. jų ras­ta vien su tok­so­ka­rų kiau­ši­nė­liais. „Pen­kio­li­koje gra­mų vie­no mė­gi­nio bu­vo ras­ti net de­vy­ni tok­so­ka­rų kiau­ši­nė­liai“, – sa­kė D.Vei­tie­nė.
 
Su­ke­lia rim­tas in­fek­ci­jas
Šu­nų ir ka­čių or­ga­niz­me pa­ra­zi­tai ga­li gy­ven­ti ne­su­kel­da­mi aiškių parazitinės invazijos po­žy­mių. Ta­čiau su­bren­dę gyvūnų kir­mė­lių kiau­ši­nė­liai, per ne­šva­rias ran­kas pa­te­kę į žmo­gaus or­ga­niz­mą, su­ke­lia rim­tų pa­žei­di­mų, aler­gi­nes re­ak­ci­jas.
„Iš­si­ri­tu­sios tok­so­ka­rų ler­vu­tės ke­liau­ja ne į žar­ny­ną, o ima „kla­jo­ti“ po vi­są or­ga­niz­mą – ga­li pa­kliū­ti į akį, į plau­čius, inks­tus, ka­są, šir­dį, įstrig­ti ka­pi­lia­ruo­se, su­kel­ti įvai­rių or­ga­nų ir au­di­nių už­de­gi­mą, re­tais at­ve­jais vai­kas ga­li net apak­ti, o ler­voms mig­ra­vus į sme­ge­nis – su­trik­ti ma­žy­lio vys­ty­ma­sis. Ler­vos or­ga­niz­me ga­li gy­ven­ti iki ke­lių me­tų“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tė.
 
Per ne­tvar­kin­gus lau­ko tu­a­le­tus, per pa­va­sa­rio po­plū­džio van­de­nis, kai tu­a­le­tų tu­ri­nys iš­si­lie­ja ant dar­žų, pie­vų ir so­dų, apse­mia vai­kų žai­di­mų aikš­te­les, smė­lio dė­žes, kar­tu „iš­plau­kia“ ir as­ka­ri­džių kiau­ši­nė­liai. Žmo­gi­nė as­ka­ri­dė per die­ną pro­du­kuo­ja apie 200 tūkst. kiau­ši­nė­lių, jie pa­si­ša­li­na iš žmo­gaus žar­ny­no kar­tu su iš­ma­to­mis.

„Kad už­si­krės­ta pa­ra­zi­tais, ga­li ro­dy­ti to­kie simp­to­mai kaip ne­aiš­kus vai­ką var­gi­nan­tis ko­su­lys, krenkš­ti­mas, karš­čia­vi­mas, žar­nų spaz­mai“, – pa­ste­bė­jo D.Vei­tie­nė.
 
Ra­gi­na iš­si­tir­ti smė­lį
Spe­cia­lis­tė pa­brė­žė, kad vie­nin­te­lis bū­das iš­veng­ti šių li­gų – pa­si­rū­pin­ti, kad dė­žės bū­tų den­gia­mos, re­gu­lia­riai keis­ti smė­lį.

„Ši svar­bi in­for­ma­ci­ja daž­nai ne­pra­slys­ta žmo­gui pro akis, sten­gia­ma­si lai­ky­tis re­ko­men­da­ci­jų, ta­čiau kai su tok­soko­ro­ze ar as­ka­ri­do­ze su­si­du­ria­ma tie­sio­giai, ap­ima pa­ni­ka. No­rint to iš­veng­ti ver­tė­tų iš anks­to iš­si­aiš­kin­ti, ko­kia­me smė­ly­je lei­džia­te žais­ti at­ža­lai. Te­rei­kia pa­im­ti ir nu­vež­ti iš­tir­ti smė­lio mė­gi­nius, tą ga­li pa­da­ry­ti kiek­vie­nas“, – pa­ta­rė NVSPL spe­cia­lis­tė. 
D.Vei­tie­nės pa­ste­bė­ji­mu, la­bai svar­bu tin­ka­mai pa­im­ti mė­gi­nį. Rei­kia nu­brauk­ti vir­šu­ti­nį smė­lio sluoks­nį ir iš maž­daug 3 cm gy­lio paimti po 1 šaukš­tą iš 5–6 skir­tin­gų smė­lio dė­žės vie­tų, vi­sa tai su­pil­ti į vie­ną san­da­rų ir pa­tva­rų mai­še­lį ar in­de­lį, kad su­si­da­ry­tų maž­daug 150–200 g mė­gi­nys. Ši­tą mė­gi­nį pri­sta­ty­ti į la­bo­ra­to­ri­ją.

 
Verta žinoti
Tarp­tau­ti­nės šva­rių ran­kų die­nos – ge­gu­žės 5-osios – pro­ga ge­gu­žės mė­ne­sį Na­cio­na­li­nė­je vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros la­bo­ra­to­ri­jo­je or­ga­ni­zuo­ja­ma vai­kų žai­di­mų aikš­te­lių smė­lio, smė­lio dė­žių dėl pa­ra­zi­ti­nių hel­min­tų kiau­ši­nė­lių ty­ri­mo ak­ci­ja.
Ne­pri­žiū­ri­mos smė­lio dė­žės daž­nai tam­pa ne tik vai­kų žai­di­mo, bet gy­vū­nų gam­ti­nių rei­ka­lų at­li­ki­mo vie­ta.  Su iš­ma­to­mis pa­si­ša­li­nę pa­ra­zi­tų kiau­ši­nė­liai, pa­bu­vę dir­vo­že­my­je, su­bręs­ta ir tam­pa pa­vo­jin­gi žmo­gui.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Legenda apie širdį
    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

    Naujas numeris