Jei sportuoti einate kaip į karą

Aigustė Tavoraitė
2019-05-10
Negalite prisiversti šokti į sportinius batelius, o pradėję treniruotę skaičiuojate laiką iki jos pabaigos? „Sportas turi teikti gerus pojūčius, o ne nuovargį, skausmus. Kitu atveju organizmas ima gintis ne tik traumomis, bet ir ligomis“, – įspėja medikai.
Jei sportuoti einate kaip į karą
Jei sportuojant nepavyko išvengti traumos, gydytojai pataria po ranka turėti šaldomąją priemonę. „Sumušimų gydymo „klasika“ – šaldymas ir užveržimas, kad į minkštuosius audinius kuo mažiau prikraujuotų.

Saugiai didinti krūvį
Paklaustas apie didžiausias pradedančiųjų sportuoti klaidas, žinomas sporto medikas, pasaulio kiokušin karatė vicečempionas dr. Gediminas Tankevičius sakė, jog sunku būtų pateikti bendrą visiems tinkantį sąrašą. Tačiau traumų pasitaiko dažnai.
 

„Bėda ta, kad daug kas vadovaujasi ne specialistų rekomendacijomis, o draugų, kaimynų patarimais. O juk žmonių kūno sudėjimas, masė, lankstumas, fizinis pasirengimas, jau sukaupta patirtis skiriasi. Taigi dažnai kad ir gerų norų vedini žmonės prisidaro problemų“, – pabrėžė gydytojas dr. Gediminas Tankevičius.

 
Pašnekovo teigimu, jeigu žmogus neturi rizikos veiksnių, visada yra pakankamai judrus, žino, kaip sportuoti, bet tiesiog intensyviai gyvenant, dėl kitų priežasčių nutraukė sportavimą, skyrus tam laiko susidėlioti sportavimo darbotvarkę didelių problemų neturėtų kilti. „Tiesiog žmogus pagal savo patirtį viską atnaujina ir po truputį įgauna formą. Visgi dažniau su problemomis susiduria tie, kurie yra turėję traumų, „nudegę“ nuo sporto ir nežino, kaip į jį sugrįžti. Tuomet vertėtų ir pasitarti su specialistais. Visgi nors kartais užtenka trenerio ar labiau patyrusio pažįstamo, kitą kartą ir specialistui tenka pasukti galvą, ką pasiūlyti, kaip išeiti iš tam tikrų situacijų, kai, pavyzdžiui, žmogus turi antsvorio ir kartu sąnarių, nugaros problemų arba serga lėtinėmis ligomis“, – pasakojo G.Tankevičius.

 
Neprievartauti savęs
Anot specialisto, nuo tam tikros datos pradėti sportuoti ar grįžti prie sporto užsibrėžę mėgėjai dažnai daro klaidą. „Daug kas sportavimo atnaujinimą sutapatina su kokiu nors iššūkiu – nusprendžia kasdien bėgti po penkis kilometrus arba nueiti dešimt tūkstančių žingsnių. O tai – visiškai nepagrįsta nei fiziologiškai, nei kokiomis nors rekomendacijomis. Žmonės sportuoti eina kaip į karą, sukandę dantis, galvoja, kad po to pripras ir įsivažiuos. Taip tikrai neturėtų būti“, – sakė jis.
 
Gydytojas pabrėžė, kad sportas neturi kelti didelio diskomforto. „Labai svarbus nuoseklumas. Reikia pradėti nuo to, kad skirti sportavimui laiko, užsiimti neintensyvia veikla. Sportas turi pagerinti savijautą, nuotaiką, teikti gerus pojūčius, lengvumą, o ne nuovargį, diskomfortą, skausmus. Organizmas turi pratintis ir darytis priklausomas nuo judesio, o ne atvirkščiai. Dažnai žmonės kaip laikydamiesi dietos sportuodami kankinasi. Viską skauda, o jie galvoja, kad praeis. Arba galvoja, kada visa tai liausis“, – pasakojo G.Tankevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad neretai tai vyksta žmogui esant 30–35 metų ir vyresnio amžiaus, o tuomet atsistatymas – visai kitoks negu jaunystėje: „Dažnas atsimena, kad būdamas dvidešimties sportavo, tačiau neįvertina, kad dabar reikia ilgesnių intervalų atsigauti.“
 
Trauma – gynybinė reakcija

Nepamatavus krūvio neaplenkia ir traumos. Kontaktinių sporto šakų pasekmės – nikstelėtos čiurnos, keliai, patempti raiščiai. „Jei einama į treniruoklių salę ir neteisingai dirbama, pradeda skaudėti pečius arba nugarą. Dažnai kad ir ką žmogus besportuotų, jei krūviai dideli, atsiranda pervargimas, „krenta“ imunitetas, tada ima „kibti“ peršalimo ligos. Tai ignoruojant trauma gali įvykti kaip gynybinė organizmo reakcija. Tokiu būdu jis „pristabdo“ šeimininką“, – aiškino sporto medikas.
Anot jo, neretai intensyviai sportuojantieji tokias traumas nurašo sau, bet iš esmės tai, kad užsiėmimai per dažni, laiku turėtų pristabdyti treneris: „Tai vadinamosios perkrovos traumos, kai žmogus pervargsta, išsenka rezervai, kompensaciniai mechanizmai ir žmogus pradeda „byrėti“.“
 
Pirmoji pagalba – šaltis 
Jei jau nepavyko išvengti traumos, gydytojas patarė po ranka turėti šaldomąją priemonę. „Sumušimų gydymo „klasika“ – šaldymas ir užveržimas, kad į minkštuosius audinius kuo mažiau prikraujuotų. Reikia pakelti koją, neduoti krūvio, laikyti ramiai. Gerai būtų susiorganizuoti, kad kas pavežtų, nei mėginant per skausmus pačiam grįžti ir taip dar padaryti antrinį pažeidimą. Jei ištiko kelio trauma, dažnai prireikia rimtesnio gydymo, – aiškino medikas. – Šaltis patyrus traumą kartu ir nuskausmina. Jei yra geriami nuskausminamieji vaistai, vengti intensyvaus krūvio itin svarbu. Geriant nuskausminamuosius tarsi išjungiama signalizacinė organizmo sistema nejausdami skausmo galime prisidaryti dar daugiau bėdų.“
Sporto medikas pridūrė, jog renkantis šaldomąją priemonę labai svarbu, kad ji nebūtų minusinės temperatūros, o siektų 3–5 laipsnius, mat taip didinama nušalimo rizika. „Labai dažnai pas mane atvyksta mėgėjai sportininkai, nikstelėję čiurną ir kartu su nušalimo žaizdomis, o tai blogina sąlygas reabilitacijos taikymui, gijimui“, – dėstė jis.

 
Verta žinoti
Yra pagrindiniai keturi sveiko judėjimo komponentai – lankstumas, ištvermė, jėgos ir balanso pratimai. Geriausia, kai yra tarp jų išlaikyta pusiausvyra. Reiktų rinktis ne vienpusišką sportavimą, nepamiršti visų šitų komponentų derinimo. Ugdant ištvermę daugiausiai sveikatinimo atneša kardiopratimai, aerobinis krūvis. Tik pradėjus judėti, ar tai būtų spartus ėjimas būtų, ar lengvas bėgimas, neturima jausti diskomforto.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica