Šakių r. gyvenanti Jurga stebisi – net keturiems jos pažįstamiems diagnozuota Laimo liga. Pasitikrinus paaiškėjo, kad ja serga ir pati. „Kaimynas prastai jautėsi ne vieną mėnesį, be jokios priežasties kūdo, tačiau niekas ligos nerado. Galiausiai būtent neurologai pasiūlė jam išsitirti dėl Laimo. Gydytojas patarė šį tyrimą ir man dėl galvos skausmų. Rezultatas buvo teigiamas“, – pasakoja moteris.
 
Nešioja 20 proc. erkių
 
„Laimo liga Lietuvoje išplitusi, saugių vietų nėra net miestuose, – konstatuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė. – Erkių, užsikrėtusių šios ligos sukėlėju, žymiai daugiau nei erkiniu encefalitu. Jei pastarąjį nešioja apie vieną, Laimo ligą – net apie dvidešimt procentų erkių. Tai atspindi ir sergančiųjų skaičiai. Jei susirgusiųjų erkiniu encefalitu, nepaisant turimos vakcinos, kasmet yra apie keturis šešis šimtus žmonių, Laimo liga skaičiuojama tūkstančiais.“
 
„Kiekvienas artimųjų rate turi žmogų, persirgusį Laimo liga. Susidaro vaizdas, kad neliks ja nesirgusio, juolab kad nesusiformuoja ilgalaikis imunitetas ir galima sirgti kelis kartus“, – kalbėjo M.Žygutienė.
 
Tiesa, jau pakeliui vakcina nuo Laimo ligos. „Gamintojams gavus teigiamų duomenų, „Pfizer“ planuoja kitąmet pateikti biologinio vaisto licencijos paraišką JAV Maisto ir vaistų administracijai ir rinkodaros leidimo paraišką Europos vaistų agentūrai“, – informavo M.Žygutienė.
 
Piktnaudžiauja tyrimais
 
Nors Lietuvoje Laimo liga sergama daugiau, palyginti su kitomis Europos šalimis, LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė teigia, kad kalbėti apie šios ligos proveržį nėra prasmės: pernai į ligoninę kreipėsi apie tris tūkstančius pacientų. Ir tai yra įprastas skaičius.
Ji pabrėžia, kad žmonės neretai supainioja du dalykus: tyrimų metu kraujyje rastus antikūnius prieš Laimo ligos sukėlėją ir susirgimą pačia liga, kuri pasireiškia klinikiniais požymiais.
 
„Galime kalbėti apie pseudo bumą, nes žmonės, pasiskaitę spaudos, puola daryti tyrimus, o tai yra didžiausia klaida“, – tvirtina prof. A.Mickienė.
Kodėl?
 

„Jei nepasireiškia klinikiniai požymiai, tyrimų daryti nereikia, – pataria LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė. – Antikūniai prieš ligos sukėlėją kraujyje nerodo, jog sergama Laimo liga. Tik vienas iš penkių, kuriam įsisiurbė sukėlėją nešiojanti erkė, suserga Laimo liga. Likusiems keturiems susidaro antikūniai. Taigi atlikus tyrimą galima sužinoti, kad buvai susitikęs su bakterija ir imuninė sistema sureagavo į tai. Vadinasi, bakterija yra kūne, dauginasi, sukelia ligą.“

 
Prieš dešimtmetį ištirta beveik 2 tūkst. Kauno regiono gyventojų, kurie niekada nesirgo Laimo liga. „Nustatyta, kad 20 proc. jų turi antikūnių, o vyresnis nei 45 metų amžiaus – net 42 proc. Tai rodo, kad gyvename užterštoje teritorijoje, sutinkame ligos sukėlėją, tačiau šis susitikimas nebūtinai baigiasi liga“, – konstatuoja prof. A.Mickienė.
 
Statistika rodys bumą?
 
M.Žygutienė teigia, kad palyginti pernai ir ankstesnių metų sergamumo Laimo liga tendencijas sunku, nes pernai pasikeitė duomenų rinkimo sistema. Dabartinė leis atspindėti tikslesnius duomenis ir jau vien dėl to oficialioje statistikoje ligos atvejų bus daugiau.
 
„Jei anksčiau pranešimą apie diagnozuotą ligą išsiųsdavo ją nustatęs gydytojas, nuo pernai duomenys tiesiogiai perduodami iš e.sveikatos sistemos į užkrečiamųjų ligų informacinę sistemą. Tiesa, nors daug Laimo ligos atvejų registruojama kiekvieną mėnesį, tikėtina, daug jų bus atmesti“, – neabejoja M.Žygutienė.
 
Kodėl? „Viena priežasčių, kad e.sveikatoje atsiduria ir tie atvejai, kai žmogus susirgęs Laimo liga ir vartojęs antibiotikus pakartotinai daro tyrimus, kurių metu vėl randama antikūnių. O jie lieka ir po antibiotikų kurso“, – paaiškino pašnekovė.
 
„Tačiau aišku, kad vis tiek bus didesnis užregistruotų susirgimų skaičius nei pernai, nes duomenų rinkimo sistema per e.sveikatą leidžia išvengti žmogiškųjų klaidų. Įtariame, kad anksčiau ne visi atvejai patekdavo į statistiką. Tad korektiškai palyginti duomenis bus galima, kai jie pagal tą pačią sistemą bus renkami bent porą ar kelerius metus“, – teigia M.Žygutienė.
 
Kada tirtis?
 
Prof. A.Mickienė teigia, jog pirma ir svarbiausia žinutė žmonėms – nesidaryti tyrimų savo nuožiūra. O kada dėl jų reikėtų kreiptis į medikus?
Profesorė teigia, kad pirmas požymis yra odos uždegimas, pasireiškiantis paraudimu. Jis atsiranda 80 proc. ligos atvejų. „Likusiems 20 proc. pasireiškia nervų sistemos ir sąnarių pažeidimai“, – teigė pašnekovė.
 
„Odos pažeidimai pasireiškia per kelias dienas ar savaites įsisiurbus erkei, o nervų ir sąnarių sistemos – per kelias savaites mėnesius“, – pabrėžia prof. A.Mickienė. – Kas būdinga nervų sistemos pažeidimams, atskirti sunkiau. „Sezono metu – vasarą, rudenį, žiemą – žmogui, kuris turėjo ar galėjo turėti kontaktą su erke, gali paralyžiuoti dalį veido, atsirasti stiprūs radikulito tipo nugaros skausmai be aiškios priežasties. Nuo vaistų jie nepraeina. Tuomet daroma rentgenograma, ieškoma inkstų akmenligės ir kitų ligų, tačiau nieko nerandama. Todėl reikia pagalvoti apie Laimo ligą“, – kalbėjo profesorė.
 
„Sąnarių pažeidimo simptomams būdingi didžiųjų sąnarių (kelio, alkūnės, riešo, čiurnų) pokyčiai. Jie ne šiaip paskauda – retkarčiais sąnarius pamaudžia bene visiems. Sąnarys turi sutinti, parausti, dažnai yra šiltas, tačiau retai skausmingas. Laimo ligą signalizuoja akivaizdus uždegimas, išburkęs sąnarys. Per smulkiuosius sąnarius Laimo ligai pasireikšti nebūdinga“, – aiškino profesorė.  
 
Įsisenėjusi liga
 
Dažnai spaudoje skaitome apie įsisenėjusios ligos atvejus, tačiau profesorė stengiasi įnešti daugiau aiškumo ir čia. „Įsisenėjusi liga – tai trečia lėtinė Laimo ligos stadija. Iš tiesų ji itin reta. Per dvidešimt penkerius darbo metus tokių atvejų esu mačiusi tris keturis“, - teigia prof. A.Mickienė.
 
„Į trečiąją stadiją liga pereina kai žmogus nesikreipia antroje stadijoje – ignoruoja odos uždegimą, neurologinius ar sąnarių simptomus. Trečiojoje stadijoje simptomai labai ryškūs, primena išsėtinę sklerozę. Šis pacientas nepakils laiptais, nelaikys šlapimo, jį gali kamuoti paralyžiai, sutrikti regėjimas. Sąnarių pažeidimai gali pereiti į lėtinį artritą, tačiau pažymėtina, kad jie dažnesni Amerikos žemyne esantiems sukėlėjams, o Lietuvoje labai reti. Čia erkės dažniau platina per odą ir nervų sistemą pasireiškiančią Laimo ligą“, - pasakojo prof. A.Mickienė.
 
Ji atkreipia dėmesį, kad žmonės Laimo ligai dažnai priskiria neaiškias kūno būsenas, pavyzdžiui, raumenų silpnumą, sąnarių, galvos skausmus, svaigimus.

---

 
Tarp kitko
Pastaraisiais metais tiek erkinis encefalitas, tiek Laimo liga NVSC registruojama nuo sausio iki gruodžio mėnesio, nors anksčiau tai nebuvo būdinga. Tai lemia pailgėjęs erkių aktyvumo periodas dėl šiltų žiemų.
 
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė teigia, kad šaltis Laimo ligos sukėlėjo neveikia, tiesiog esant minusinei temperatūrai erkės miega žiemos miegu: „Jei erkė gyva, gyvas ir sukėlėjas joje. O žiemą erkių išlikimui grėsmingas tik -20 C šaltis be sniego. Po šiltu sniego apklotu jokie šalčiai jai nebaisūs – erkė vidutinės klimato juostos gyventojas ir mūsų žiemas pakelia nesunkiai.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!