Kai socialiniai tinklai mirgėte mirga nuotraukomis su laimikiais iš miškų, pamiškių ir miškelių, kai baravykų, voveraičių ir kitų grybų pilnos pintinės ir net bagažinės, natūraliai kyla klausimas – ką su visu tuo gėriu daryti? Siūlome pluoštą idėjų.
Jei į keptuvę versite šlapius, ką tik nuplautus grybus, juose esantis vanduo kepant išsiskirs ir grybai ne skaniai skrus, bet troškinsis (ir bus mažiau kvapnūs, labiau guminiai).
Baravykai, voveraitės, pievagrybiai
Rokas Galvonas, jaunas, tačiau nuo vaikystės aistrą gaminti jaučiantis Taujėnų dvaro restorano „Roko virtuvė“ šefas sako, kad kiek yra grybų, tiek ir skirtingų jų ruošimo būdų. „Lietuvių taip išliaupsintus baravykus 30–40 minučių reikia virti gerai pasūdytame vandenyje. Ir nepamirškite nuo grybų nuimti susidariusios putos! Išvirti baravykai tinkami ir konservuoti, ir marinuoti“, – teigia R.Galvonas.
Pašnekovas sako, kad pats paprasčiausias ir greičiausias voveraičių paruošimo būdas - trumpai jas apvirti (apie 10–15 min.) ir kepinti svieste kartu su supjaustytais svogūnais. „Pagal skonį pasūdykite, įberkite susmulkintų krapų, o baigdami kepti įdėkite grietinės. Dar 3–4 minutes pakaitinkite. Skaniausia patiekti su virtomis, dar geriau – šviežiomis, bulvėmis“, – pataria jis.
Virtuvės šefas sako, kad dažnai restorane gamina ir iš prievagrybių. „Šviežius pievagrybius virti reikia apie 5 minutes, o šaldytus – atšildyti ir leisti pakunkuliuoti vandenyje bent 10 minučių. Dėmesio, labai svarbu pievagrybius dėti į verdantį vandenį, – pažymi R.Galvonas.
Džiovinti grybai
Pasak virtuvės šefo, džiovintus grybus virti reikėtų apie pusvalandį. „Prieš tai pamirkykite juos šaltame vandenyje apie 1–2 valandas. Vandens, kuriame buvo mirkomi grybai, neišpilkite, o tik nupilkite nuosėdas ir virkite jame grybus. Šitaip išvirtas grybų sultinys bus aromatingesnis. Baltus grybus mirkykite 1 valandą ir virkite 20 minučių. Džiovintos voveraitės geriau suvirs, jei verdant įdėsite truputį valgomosios sodos. Kad džiovinti grybai primintų šviežių grybų skonį, prieš virdami pamirkykite juos piene!”, – skonio paslaptį atskleidžia pašnekovas.
R.Galvonas sako, kad išvirusius grybus reiktų dėti tiesiai į keptuvę ir, kartu su pjaustytais rūkytais lašiniais bei svogūnais, kepti dar pusvalandį. Po to pagardinti 1–2 šaukštais grietinės, ir pašutinti bent 2–3 minutes.
Svarbiausi patarimai ruošiant miško gėrybes:
1. Nesvarbu, kokių grybų prisirinkote, juos reikia tinkamai laikyti, kol imsitės iš jų ką nors gaminti. Jokiu būdu nelaikykite sugrūstų plastiko dėžutėje ar maišelyje. Idealu, jei grybai bus laikomi standesniame popieriniame maišelyje apatiniame šaldytuvo stalčiuje ar lentynėlėje.
2. Jei galite, grybų neplaukite. O jeigu taip negalite, tada nuplaukite šaltame vandenyje, o prieš gaminant būtinai leiskite jiems išdžiūti plonai paskleidę ant švaraus rankšluosčio. Jei į keptuvę versite šlapius, ką tik nuplautus grybus, juose esantis vanduo kepant išsiskirs ir grybai ne skaniai skrus, bet troškinsis (ir bus mažiau kvapnūs, labiau guminiai).
3. Nesūdykite per anksti. Grybai – vienas tų produktų, kuriam svarbu, kada bersite druską. Sūdykite grybus tik tuomet, kai jie jau beveik paruošti.
4. Gerai įkaitinkite keptuvę, tada dėkite šiek tiek pasirinktų riebalų, ir berkite grybus. Švelniai krestelkite keptuvę, kad grybai apsivoliotų riebaluose ir vienodai pasiskirstytų. Po to leiskite jiems kepti pernelyg intensyviai nemaišydami.
5. Aliejaus, sviesto ar taukų (ką rinktis, skonio reikalas) reikia tik tiek, kad grybai ramiai keptų ir gražiai skrustų.
Grybai gyduoliai
Baravykų sultinys 7 kartus kaloringesnis už mėsos. Baravykai gerai veikia širdį, slopi- na galvos skausmą, kelia organizmo tonusą.
Raudonviršis, nekaloringiausias iš visų grybų, turi kraują valančių savybių.
Lepšiai iš organizmo valo kenksmingas medžiagas ir šlakus, gydo inkstus, o lepšių antpilas stiprina imunitetą.
Voveraitės – lyderės tarp grybų pagal vitaminų kiekį, be to, gelbsti esant radikulitui, jų sudėtyje esantis antibiotikas naikina stafilokokus.
Kazlėkai mažina skausmą, o jų sakinės medžiagos veiksmingai padeda nuo migrenos ir podagros.
Rudmėsės turi vertingų antibiotikų, stab- dančių kenksmingų bakterijų dauginimąsi.
Šilbaravykiai stiprina imuninę sistemą, naudingi po sunkių ligų, išsekimo, pervargimo, avitaminozės.
Ūmėdės (ypač raudona kepurėle) ramina nervus, greitai nuslopina skausmą.
Pievagrybiai mažina cukraus kiekį kraujyje, gerina regėjimą.
Vasariniai kelmučiai naudingi skydliaukei, o rudeniniai gerina atmintį ir protinius sugebėjimus.
Grūzdai veiksmingi nuo akmenligės, naikina tuberkuliozės lazdeles.
Rudakepuriai baravykai stiprina imunitetą, o jų nuoviras gydo nudegimus.
Kurie vertingiausi?
Pagal maistingumą, skonį, paplitimą ir vartojimą valgomieji grybai skirstomi į keturias kategorijas:
I kategorija: tikriniai ir pušyniniai baravykai, rudmėsės, geltonieji ir gelsvieji piengrybiai, trumai.
II kategorija: raudonviršiai, lepšės, kazlėkai, valgomieji pievagrybiai, ūmėdės garduolės, rudakepuriai (smiltiniai) baravykai, piengrybiai paberžiai, žaliuokės.
III kategorija: geltonieji baravykai (makavykai), voveraitės, raukšlėtieji gudukai, paprastieji ir vasariniai kelmučiai, juosvažaliai baltikai, bobausiai, ūmėdės, paprastieji pievagrybiai.
IV kategorija: lelijiniai baltikai, grūzdai, rudieji piengrybiai, tamprieji ir auksakočiai baravykai, piengrybiai paliepiai, pilkosios meškutės, įvairių rūšių stirnabudės ir kt.
Komentuoti: