Ba­ra­vy­kai, vo­ve­rai­tės, pie­va­grybiai

Ro­kas Gal­vo­nas, jau­nas, ta­čiau nuo vai­kys­tės aist­rą ga­min­ti jau­čian­tis Tau­jė­nų dva­ro res­to­ra­no „Ro­ko vir­tu­vė“ še­fas sa­ko, kad kiek yra gry­bų, tiek ir skir­tin­gų jų ruo­ši­mo bū­dų. „Lie­tu­vių taip iš­liaup­sin­tus ba­ra­vy­kus 30–40 mi­nu­čių rei­kia vir­ti ge­rai pa­sū­dy­ta­me van­de­ny­je. Ir ne­pa­mirš­ki­te nuo gry­bų nuim­ti su­si­da­riu­sios pu­tos! Iš­vir­ti ba­ra­vy­kai tin­ka­mi ir kon­ser­vuo­ti, ir ma­ri­nuo­ti“, – teigia R.Gal­vo­nas.

 
Pa­šne­ko­vas sa­ko, kad pats pa­pras­čiau­sias ir grei­čiau­sias vo­ve­rai­čių pa­ruo­ši­mo bū­das - trum­pai jas ap­vir­ti (apie 10–15 min.) ir ke­pin­ti svies­te kar­tu su su­pjaus­ty­tais svo­gū­nais. „Pa­gal sko­nį pa­sū­dy­ki­te, įber­ki­te su­smul­kin­tų kra­pų, o baig­da­mi kep­ti įdė­ki­te grie­ti­nės. Dar  3–4 mi­nu­tes pa­kai­tin­ki­te. Ska­niau­sia pa­tiek­ti su vir­to­mis, dar ge­riau – švie­žio­mis, bul­vė­mis“, – pa­ta­ria jis.
Vir­tu­vės še­fas sa­ko, kad daž­nai res­to­ra­ne ga­mi­na ir iš prie­vag­ry­bių. „Švie­žius pie­va­grybius vir­ti rei­kia apie 5 mi­nu­tes, o šal­dy­tus – at­šil­dy­ti ir leis­ti pa­kun­ku­liuo­ti van­de­ny­je bent 10 mi­nu­čių. Dė­me­sio, la­bai svar­bu pie­va­grybius dė­ti į ver­dan­tį van­de­nį, – pa­žy­mi R.Gal­vo­nas.
 
Džio­vin­ti gry­bai
Pa­sak vir­tu­vės še­fo, džio­vin­tus gry­bus vir­ti rei­kė­tų apie pus­va­lan­dį. „Prieš tai pa­mir­ky­ki­te juos šal­ta­me van­de­ny­je apie 1–2 va­lan­das. Van­dens, ku­ria­me bu­vo mir­ko­mi gry­bai, ne­iš­pil­ki­te, o tik nu­pil­ki­te nuo­sė­das ir vir­ki­te ja­me gry­bus. Ši­taip iš­vir­tas gry­bų sul­ti­nys bus aro­ma­tin­ges­nis. Bal­tus gry­bus mir­ky­ki­te 1 va­lan­dą ir vir­ki­te 20 mi­nu­čių. Džio­vin­tos vo­ve­rai­tės ge­riau su­virs, jei ver­dant įdė­si­te tru­pu­tį val­go­mo­sios so­dos. Kad džio­vin­ti gry­bai pri­min­tų švie­žių gry­bų sko­nį, prieš vir­da­mi pa­mir­ky­ki­te juos pie­ne!”, – sko­nio pa­slap­tį at­sklei­džia pa­šne­ko­vas.
R.Gal­vo­nas sa­ko, kad iš­vi­ru­sius gry­bus reik­tų dė­ti tie­siai į kep­tu­vę ir, kar­tu su pjaus­ty­tais rū­ky­tais la­ši­niais bei svo­gū­nais, kep­ti dar pus­va­lan­dį. Po to pa­gar­din­ti 1–2 šaukš­tais grie­ti­nės, ir pa­šu­tin­ti bent 2–3 mi­nu­tes.

---

 
Svar­biau­si pa­ta­ri­mai ruo­šiant miš­ko gė­ry­bes:
1. Ne­svar­bu, ko­kių gry­bų pri­si­rin­ko­te, juos rei­kia tin­ka­mai lai­ky­ti, kol im­si­tės iš jų ką nors ga­min­ti. Jo­kiu bū­du ne­lai­ky­ki­te su­grūs­tų plas­ti­ko dė­žu­tė­je ar mai­še­ly­je. Ide­a­lu, jei gry­bai bus lai­ko­mi stan­des­nia­me po­pie­ri­nia­me mai­še­ly­je apa­ti­nia­me šal­dy­tu­vo stal­čiu­je ar len­ty­nė­lė­je.
2. Jei ga­li­te, gry­bų ne­plau­ki­te. O jei­gu taip ne­ga­li­te, ta­da nu­plau­ki­te šal­ta­me van­de­ny­je, o prieš ga­mi­nant bū­ti­nai leis­ki­te jiems iš­džiū­ti plo­nai pa­sklei­dę ant šva­raus rank­šluosčio. Jei į kep­tu­vę ver­si­te šla­pius, ką tik nu­plau­tus gry­bus, juo­se esan­tis van­duo ke­pant iš­si­skirs ir gry­bai ne ska­niai skrus, bet troš­kin­sis (ir bus­ ma­žiau kvap­nūs, la­biau gu­mi­niai).
 
3. Ne­sū­dy­ki­te per anks­ti. Gry­bai – vie­nas tų pro­duk­tų, ku­riam svar­bu, ka­da ber­si­te drus­ką. Sū­dy­ki­te gry­bus tik tuo­met, kai jie jau be­veik pa­ruoš­ti.
4. Ge­rai įkai­tin­ki­te kep­tu­vę, ta­da dė­ki­te šiek tiek pa­si­rink­tų rie­ba­lų, ir ber­ki­te gry­bus. Švel­niai kres­tel­ki­te kep­tu­vę, kad gry­bai ap­si­vo­lio­tų rie­ba­luo­se ir vie­no­dai pa­si­skirs­ty­tų. Po to leis­ki­te jiems kep­ti per­ne­lyg in­ten­sy­viai ne­mai­šy­da­mi. 
5. Alie­jaus, svies­to ar tau­kų (ką rink­tis, sko­nio rei­ka­las) rei­kia tik tiek, kad gry­bai ra­miai kep­tų ir gra­žiai skrus­tų.

---

 
Grybai gyduoliai
Ba­ra­vy­kų sul­ti­nys 7 kar­tus ka­lo­rin­ges­nis už mė­sos. Ba­ra­vy­kai ge­rai vei­kia šir­dį, slo­pi­- na gal­vos skaus­mą, ke­lia or­ga­niz­mo to­nu­są.
Rau­don­vir­šis, ne­ka­lo­rin­giau­sias iš vi­sų gry­bų, tu­ri krau­ją va­lan­čių sa­vy­bių.
Lep­šiai iš or­ga­niz­mo va­lo kenks­min­gas me­džia­gas ir šla­kus, gy­do inks­tus, o lep­šių ant­pi­las stip­ri­na imu­ni­te­tą.
 
Vo­ve­rai­tės – ly­de­rės tarp gry­bų pa­gal vi­ta­mi­nų kie­kį, be to, gelbs­ti esant ra­di­ku­li­tui, jų su­dė­ty­je esan­tis an­ti­bio­ti­kas nai­ki­na sta­fi­lo­ko­kus.
Kaz­lė­kai ma­ži­na skaus­mą, o jų sa­ki­nės me­džia­gos veiks­min­gai pa­de­da nuo mig­re­nos ir po­dag­ros.
Rud­mė­sės tu­ri ver­tin­gų an­ti­bio­ti­kų, stab­- dan­čių kenks­min­gų bak­te­ri­jų dau­gi­ni­mą­si.
Šil­ba­ra­vy­kiai stip­ri­na imu­ni­nę sis­te­mą, nau­din­gi po sun­kių li­gų, iš­se­ki­mo, per­var­gi­mo, avi­ta­mi­no­zės.
 
Ūmė­dės (ypač rau­do­na ke­pu­rė­le) ra­mi­na ner­vus, grei­tai nu­slo­pi­na skaus­mą.
Pie­va­grybiai ma­ži­na cuk­raus kie­kį krau­jy­je, ge­ri­na re­gė­ji­mą.
Va­sa­ri­niai kel­mu­čiai nau­din­gi skyd­liau­kei, o ru­de­ni­niai ge­ri­na at­min­tį ir pro­ti­nius su­ge­bė­ji­mus.
Grūz­dai veiks­min­gi nuo ak­men­li­gės, nai­ki­na tu­ber­ku­lio­zės laz­de­les.
Ru­da­ke­pu­riai ba­ra­vy­kai stip­ri­na imu­ni­te­tą, o jų nuo­vi­ras gy­do nu­de­gi­mus.

---

 
Kurie vertingiausi?
Pa­gal mais­tin­gu­mą, sko­nį, pa­pli­ti­mą ir var­to­ji­mą val­go­mie­ji gry­bai skirs­to­mi į ke­tu­rias ka­te­go­ri­jas:
I ka­te­go­ri­ja: tik­ri­niai ir pu­šy­ni­niai ba­ra­vy­kai, rud­mė­sės, gel­to­nie­ji ir gels­vie­ji pieng­ry­biai, tru­mai.
II ka­te­go­ri­ja: rau­don­vir­šiai, lep­šės, kaz­lė­kai, val­go­mie­ji pie­va­grybiai, ūmė­dės gar­duo­lės, ru­da­ke­pu­riai (smil­ti­niai) ba­ra­vy­kai, pieng­ry­biai pa­ber­žiai, ža­liuo­kės.
III ka­te­go­ri­ja: gel­to­nie­ji ba­ra­vy­kai (ma­ka­vy­kai), vo­ve­rai­tės, raukš­lė­tie­ji gu­du­kai, pa­pras­tie­ji ir va­sa­ri­niai kel­mu­čiai, juos­va­ža­liai bal­ti­kai, bob­au­siai, ūmė­dės, pa­pras­tie­ji pie­va­grybiai.
IV ka­te­go­ri­ja: le­li­ji­niai bal­ti­kai, grūz­dai, ru­die­ji pieng­ry­biai, tam­prie­ji ir auk­sa­ko­čiai ba­ra­vy­kai, pieng­ry­biai pa­lie­piai, pil­ko­sios meš­ku­tės, įvai­rių rū­šių stir­na­bu­dės ir kt.