„Kiekvienais metais turiu viltį, kad galbūt nebesulauksime pacientų su toli pažengusia glaukoma. Deja, vis dar ateina nemažai tokių, kuriems niekuo nebegali padėti. Jei pas odontologą einame bent kartą per metus pasitikrinti profilaktiškai, nelaukiame, kol dantis ims skaudėti, kodėl negalime tikrintis akių?“ – sako Kauno klinikų Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė, Lietuvos glaukomos draugijos prezidentė prof. dr. Ingrida Janulevičienė.
Pagrindinis glaukomos rizikos veiksnys – padidėjęs akių spaudimas, kuris įvairiu paros metu svyruoja. Glaukoma dažniau užklumpa žmones, turinčius aukšto laipsnio trumparegystę, sergančius cukriniu diabetu, patyrusius akių traumas ar operacijas.
Pokyčius pastebi per vėlai
Pasak profesorės, nors glaukomos diagnostika toliau gerėja, turima reikiama aparatūra, didžiausia problema išlieka tai, kad pacientai nesupranta profilaktinių tikrinimų svarbos.
„Glaukoma paprastai neturi jokių simptomų, kurie leistų anksti nustatyti ligą. Iki tol, kol pacientas atkreipia dėmesį, kad regėjimas suprastėjo, ši lėtinė, su amžiumi progresuojanti liga paprastai jau būna pažengusi – „nuėjusi“ du trečdalius kelio, regos nervas jau būna negrįžtamai pažeistas. Tada žmogui kažkuo padėti jau sudėtinga. Glaukomas gydymas paremtas tik tuo, kad yra stabdomas progresavimas neleidžiantis pažeidimui toliau vystytis. Negydoma glaukoma veda į negrįžtamą aklumą“, – kalbėjo prof. dr. Ingrida Janulevičienė.
Gydytoja pabrėžė, kad glaukoma yra genetiškai užkoduota liga. „Tačiau nereikia galvoti, kad jei glaukoma neserga artimi giminaičiai, nėra ir rizikos. Būtų labai paprasta, jei glaukomą galėtume diagnozuoti atlikę genetinį tyrimą. Tačiau tai yra multigeninė liga, gali būti susijusi ne su vienu genu, o juos toli gražu ne visus žinome. Juo labiau negalime suvaldyti aplinkos veiksnių, kurie gali sąlygoti akių pokyčius, dėl kurių susergama glaukoma“, – aiškino pašnekovė.
Vis dėlto, anot jos, gyvenimo būdo įpročiai, kiek tausojame akis, laikomės darbo ir poilsio režimo, įtakos turi ligos eigai, bet ne jos atsiradimui. „Pavyzdžiui, jei koncentruotus vaistus užlašinsime ant dėl ilgo darbo kompiuteriu pavargusios, išsausėjusios akies paviršiaus, gali formuotis akies pažeidimai, žaizdos, uždegimai, areginės reakcijos“, – pastebėjo I.Janulevičienė.
Kam rizika susirgti didesnė?
Profilaktiškai akis kasmet pasitikrinti reikėtų 40-ies metų amžiaus sulaukusiems žmonėms. „Jei pas odontologą einame bent kartą per metus pasitikrinti profilaktiškai, nelaukiame, kol dantis skaudės, kodėl negalime pasitikrinti akių? Juo labiau glaukoma nėra vienintelė liga, kurios galime ieškoti. Pasitikrinti ir žinoti, kad esi sveikas yra žymiai paprasčiau nei susidurti su pažengusia problema, kurios pagydyti nebegalima. Priminti apie ligą, suaktyvinti visuomenę pasauline glaukomos savaite ir siekiama“, – kalbėjo gydytoja.
Tačiau specialistė pastebėjo, jog žinant, kad šeimoje yra sergančių glaukoma, apakusių dėl šios ligos, jei yra trumparegystė, lydi gretutinės ligos, kraujotakos sutrikimai, vartojami įvairūs kardiologiniai vaistai, tuomet yra didesnė rizika susirgti glaukoma ir akių būklę bent kartą per metus įvertinti jau sulaukus 20-ies metų amžiaus.
„Neretai būna individualūs regos nervo pakitimai, kurie iš vienos pusės gali būti traktuojami kaip liga, kita vertus, kaip žmogaus fiziologinė norma. Jei tas kitoks vaizdas metų metais nesikeičia, vadinasi, tai yra norma – kaip yra ir individuali akių spalva, forma. Todėl ir ankstyviausius pokyčius galima nustatyti pagal tai, kas pasikeitė. O jei žmogus pirmąkart ateina būdamas 40-ies, jau atsiranda amžiniai pakitimai, nebėra atskaitos taško, sunku įvertinti, ar tai norma, ar dabar atsiradęs pakitimas“, – aiškino I.Janulevičienė.
Verta žinoti
Remiantis pasauline statistika, pagal paplitimo procentą skaičiuojama, kad yra apie 30 tūkst. sergančiųjų glaukoma. Tačiau kiek jų ir tų, kurie gydosi, yra iš tikrųjų, nėra žinoma. Tad svarbiausia užduotis yra surasti tuos, kuriems dar nenustatyta glaukoma.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: